Ūkis
Sausi orai apsaugojo nuo fuzariozės
2018-07-04

Akademija (Kėdainių r.). Šią vasarą žemdirbiai neabejotinai sutaupė fungicidinei augalų apsaugai, nes dėl sauso oro grybinės javų ligos plito labai vangiai. Vienos daugiausia nuostolių pridarančių ligų – fuzariozės – požymių ant varpų taip pat beveik nematyti.

Vakar Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkai pakvietė ūkininkus ir agroverslo įmonių agronomus į seminarą po atviru dangumi – pirmąkart organizuotą „Fusarium dieną“.

Vakar diena Dotnuvoje buvo visai nebūdinga šiai vasarai – nuo ryto pliaupė lietus, kurį susirinkę agronomijos specialistai pavadino „fuzarioziniu lietumi“, mat ši liga plinta ilgai laikantis drėgniems orams

Praėjusius dvejus metus fuzariozė javuose plito itin smarkiai ir pridarė daug nuostolių, todėl mokslininkai nutarė šiai ligai skirti ypatingą dėmesį. Lauko dienai pradėta ruoštis praėjusių metų rudenį: kruopščiai suplanuotuose varpos formos laukeliuose pasėti žieminiai kviečiai. Žydėjimo metu jie buvo dirbtinai užkrėsti skirtingų Fusarium rūšių užkratu – kiekvienas laukelis skirtingais grybais, kurie yra mikotoksinų producentai.

Seminarą organizavo Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslo darbuotojos (iš kairės) Jūratė Ramanauskienė, Akvilė Jonavičienė, Roma Semaškienė ir doktorantė Sigita Janavičienė

Kaip žinia, varpų fuzariozę sukelia visas kompleksas Fusarium grybų rūšių, iš kurių F. graminearum, F. culmorum ir F. avenaceum įvardijamos kaip žalingiausios, tačiau ne mažiau svarbios F. poae, F. tricinctum, F. sporatrichioides, F. equiseti ir kt. rūšys. Be Fusarium grybų, varpų fuzariozę taip pat sukelia ir Microdochium grybai: M. nivale ir M. majus. Pagrindinis požymis – baltos spalvos varpos.

Požymiai išryškėja javams bręstant

Javų žydėjimo metu esant drėgniems ir šiltiems orams susidaro palankios sąlygos varpų fuzariozei plisti. Jei žydėjimo laikotarpiu 48-72 val. (2-3 paras) laikantis drėgmei ir oro temperatūrai esant 22-29 laipsniams šilumos, galima prognozuoti varpų fuzariozės protrūkį. Liga gali išplisti ir vėsesniu oru, jei ilgai laikosi didelė santykinė oro drėgmė.

Pirmieji varpų fuzariozės požymiai išryškėja pieninės brandos tarpsniu arba vaškinės brandos pradžioje, kai pasėlyje būna gerai matomos išbalusios varpos, kurios pasitraukia baltos, rusvos ar oranžinės spalvos Fusarium grybų sporų mase. Fusarium grybų pažeisti grūdai būna susiraukšlėję, maži, baltos spalvos, įgyja rausvą atspalvį. Esant stipriai infekcijai, ant grūdų susiformuoja rausvos ar oranžinės sporų masė ar aiškiai matomas grybo micelis.

Taip grėsmingai atrodo laboratorijoje ant mitybinės terpės išauginti Fusarium grybai

Plika akimi tiksliai nustatyti varpų fuzariozės sukėlėjo neįmanoma, tai atliekama tik laboratorijoje, auginant grybus ant mitybinės terpės. Dėl varpų fuzariozės sumažėja grūdų derlius, prastėja jų kokybė, grūdai būna užteršti mikotoksinais bei sumažėja sėklų daigumas.

Pagrindiniai varpų fuzariozės sukėlėjų augalai šeimininkai – migliniai javai ir kukurūzai, sukėlėjų randama ir ant žirnių, rapsų, bulvių, cukrinių runkelių. Fuzariozė gali plisti ir per piktžoles, todėl pasėliuose jas būtina atidžiai kontroliuoti. Vieni svarbiausių prevencinių darbų – taikyti kuo įvairesnę sėjomainą, o augalų liekanas įterpti į dirvą.

Improvizuotoje laboratorijoje buvo galima apžiūrėti grybus pro mikroskopą

Pastebėta, kad dėl užsiteršimo mikotoksinais Lietuvoje labiau nukenčia vasarinių javų grūdai negu žieminių. Neigiama mikotoksinų įtaka – smulkesni grūdai ir mažesnis jų kiekis varpoje, mažesnė 1 000 grūdų masė. Suprastėja ir grūdų kokybė: būna mažesnė miltų išeiga, didesnis pelenų kiekis, tamsesnė tešla, pasikeitęs jos kvapas. Mažesnis kritimo skaičius ir sedimentacijos rodiklis, sumažėjęs šlapio glitimo kiekis ir suprastėjusi jo kokybė, pažeista krakmolo struktūra, pakitę tešlos stabilumo, elastingumo, praskydimo laipsnio rodikliai.

„Šią išskirtinai sausą vasarą purškimų fungicidais nuo fuzariozės kaip ir nereikėjo. Jei panašius eksperimentus būtume darę pernai ar užpernai, vaizdas būtų visai kitoks“, - sakė LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė.

Apie fuzariozės grėsmę itin daug kalbėti pradėta nuo 2012 metų, kurie buvo labai lietingi. Tų metų derliaus grūduose rasta didelės koncentracijos DON toksinų, o ištyrus grūdus laboratorijoje, nustatytas Fusarium graminearum sukėlėjas. Nuo tų metų fuzariozės problema buvo aktuali kasmet. Dėl šios ligos grūdų derlius gali sumažėti iki 2 kartų. Liga aktuali ne tik kviečiams, bet ir miežiams – nors pastarųjų derliaus nuostoliai būna mažesni (maždaug dešimtadaliu), bet dėl užsikrėtimo mikotoksinais miežių grūdai tampa netinkami salyklui gaminti.

Apsauga nuo fuzariozės – tik žydėjimo metu

„Reikia atidžiai stebėti meteorologines sąlygas. Jei kviečių ar miežių žydėjimo metu lietinga, tai tikrai didelė tikimybė užsikrėsti fuzarioze. Vasariniai javai kaip tik dėl to ir linkę labiau sirgti fuzarioze, kad jų žydėjimo metu dažnai lyja“, - paaiškina R. Semaškienė.

Skirtingos javų veislės taip pat nevienodai jautrios fuzariozei. Šiemet instituto bandymuose tiriama dvylika žieminių kviečių ir septynios vasarinių kviečių veislės, siekiant nustatyti jų jautrumą šiai pavojingai ligai. Tokie tyrimai daromi jau ne pirmi metai, gauti rezultatai rodo, kad iš žieminių kviečių jautrios yra veislės Creator, Julius, Skagen, iš vasarinių kviečių – KWS Chamsin, Nawra, vasarinių miežių – Rusnė. Auginant jautresnes veisles, būtina dar atidžiau stebėti meteorologines sąlygas ir laiku nupurkšti fungicidais, veiksmingai saugančiais nuo fuzariozės.

„Vienintelis purškimo laikas nuo varpų fuzariozės – javų žydėjimas. Jei kas sugalvotumėte važiuoti su purkštuvu į lauką po šio seminaro – tai būtų baisu. Keleri metai iš eilės, kai javų pieninės brandos metu prasideda lietūs, mes sulaukiame daugybės skambučių iš visos Lietuvos su klausimu, ar nereikėtų nupurkšti pasėlių nuo varpų fuzariozės. Ne, jokiu būdu, purškimas jau būtų gerokai pavėluotas“, - optimalaus purškimo laiko svarbą dar kartą akcentavo R. Semaškienė.

Šiemet fuzariozės požymių teko „su žiburiu ieškoti“ – rastos pavienės užsikrėtusios varpos su ligai būdingais požymiais buvo pažymėtos raudonomis vėliavėlėmis

Kokia bus šių metų javapjūtė, dar niekas nesiima prognozuoti, nors ji jau čia pat – kai kurie ūkininkai šiomis dienomis pradėjo kulti žieminius miežius. Tiesa, mokslininkai sako pernelyg neskubėti kulti žieminių kviečių – nors jie jau dabar su kone visiškai nudžiūvusiais lapais, tačiau grūdai dar pieninės brandos. Yra tikimybė, kad gavę lietaus, augalai dar įstengs paauginti grūdus ir subrandinti geresnį derlių negu atrodo šiandien.

Tačiau jei javapjūtė bus lietinga ir vėluojanti, javų grūduose neišvengiamai padaugės mikroskopinių grybų. Žinoma, ne visi jie yra grėsmingi. Galima prisiminti 2016 ir 2017 m. derliaus nuėmimo metu kilusią ir visus nugąsdinusią problemą – juodus taškelius ant grūdų. Žemdirbystės instituto laboratorijoje buvo nustatyta, kad tai patogeno F. graminearum lytinė stadija Gibberella zeae, kurios suformuoti periteciai ant prinokusių javų grūdų nėra pavojingi dėl deoksinivalenolio gamybos, tačiau infekcija ant grūdų išlieka. Todėl tokius grūdus naudojant sėklai, būtina beicuoti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai