Ūkis
Sumažėjo galimybės kurti ekologinius šaltalankių ūkius
2018-10-05

Kaunas. Pastaruoju metu išryškėjo tendencija, kad šaltalankių augintojai patys aktyviai daugina šaltalankių sodinamąją medžiagą. Iki šiol tuo užsiėmė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutas (SDI).

Pasak SDI medelyno vedėjo Česlovo Paulausko, prieš kelerius metus Lietuvoje labai jautėsi pagyvėjimas įveisiant naujas šaltalankių plantacijas – sodinta ištisais hektarais ir užsakymų sodinamajai medžiagai būdavo tiek, kad vos spėta juos patenkinti.

Prieš 12 metų SDI buvo įveista 1,6 ha veislinė šaltalankių plantacija. Pasirinktos Lietuvos klimatui tinkamiausios ir plantacijų įveisimui naudojamos Pabaltijo šaltalankių populiacijos, perspektyvūs derlingi Peterburgo ir Sibiro populiacijų šaltalankių hibridai, sukurti Maskvos valstybinio universiteto botanikos sode: Botaničeskaya, Avgustinka, Podarok sadu, Trofimovskaya, Masličnaja.

Pasak SDI medelyno vedėjo Česlovo Paulausko, prieš keletą metų buvo sunku patenkinti šaltalankių augintojų poreikius

Šaltalankiai dauginti žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais šiltnamyje su rūko sistema, paskui dar 1-2 metus auginti atvirame grunte iki realizacijos.

Dabar situacija pasikeitusi, mat sodinukų poreikis sumažėjęs – šaltalankių augintojai jų pasidaugina patys. Šaltalankynų plėtrą sumažino ir pasikeitusi ekologiškų uogynų rėmimo schema.

Tapo vienu didžiausiu Europoje

Menčių kaime, Naujosios Akmenės pašonėje, ūkininkaujantis Linas Šliauteris-šaltalankių auginimo pradininkas Lietuvoje, prižiūri ko gero didžiausią šalyje specializuotą šaltalankių ūkį – daugiau kaip 150 ha plotą.

Šaltalankiais ūkininkas susidomėjo po to, kai sužinojo, kad latviai Lietuvoje ieško šių uogų ir jas eksportuoja į Suomiją. Linas šaltalankių uogų auginimu užsiima nuo 1999 metų, tuomet jis buvo savo mamos Eugenijos Šliauterienės pirmo specializuoto šaltalankio ūkio Lietuvoje valdytojas. 2000-aisiais šaltalankių ūkis buvo įregistruotas kaip ekologinis, o 2004 metais vyras įkūrė savo ekologinį šaltalankių uogų auginimo ūkį.

Linas Šliauteris uogas augina 150 ha plote

„Šiuo metu auginu šaltalankio uogas 150 ha plote, 40 ha prižiūri brolis Vygintas Šliauteris ir 30 ha žemės esu išnuomojęs ūkininkui Gediminui Grėbliūnui, kuris tai pat augina šaltalankių uogas, - pasakojo pirmo šaltalankių ūkio įkūrėjas Lietuvoje. – Juos užkrėčiau verslo idėja ir įtraukiau į bendrą darbą“. Pasak augintojo, visi šie ūkiai kooperuojasi. Pagal auginamo šaltalankio uogų plotą jų kooperatyvas yra vienas didžiausių specializuotų ekologiškų šaltalankių uogų augintojų Europoje.

Šaltalankių uogos yra labai vertingos. Jose gausu vitamino C, geležies, folio rūgšties, mangano, fosforo, nikelio, karoteno, vitaminų P, E, K, B1, B2. Uogos pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį, stabdo senėjimą. Tai puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo. Vertingi ir šaltalankių lapai.

Patyrusio ūkininko plantacijose dera vadinamieji prūsiškieji šaltalankiai, nuo senų laikų auginti Klaipėdos krašte, ir naujos derlingesnės veislės: Marija, Tatjana, Mastis, Šerbinka,Sadovaja. Sodinukus įsigyja iš Latvijos specializuotų ūkių, taip pat juos daugina ir augina patys.

Šiemet šaltalankių uogų derlius gerokai mažesnis nei praėjusiais metais, nes šaltalankių krūmai, apkarpius šakeles su uogomis, pramečiuoja, o dėl karščių ir sausros uogos smulkesnės. Kadangi šiais metais šaltalankių derlius buvo negausus, tai išmokas gaus tik už 15 ha, nes neįvykdė įsipareigojimo – neišaugino nustatyto kiekio šaltalankių uogų.

Šaltalankių derliaus nuėmimas – specifinis darbas. Pirmiausia sekatoriumi nukerpamos šakelės, jos sudedamos į šaldytuvą ir šaldomos ne žemesnėje kaip – 10 oC (iki - 27 oC) temperatūroje, o vėliau specialia mašina nupurtomos uogos. Šaldyti uogas reikia dėl to, kad jos lengviau atsiskirtų nuo šakų. Nupurtytos uogos laikomos – 18 oC iki pardavimo ar perdirbimo. Parduoda šaldytas uogas po 1,2–1,8 (priklausomai nuo metų) Eur/kg. Pasak ūkininko, iš Rusijos, ypač Sibiro platybių, tarpininkų į Lietuvą atvežami dideli šaltalankių kiekiai numuša supirkimo kainą.

Šaltalankių augintojas iš ekologiškai išaugintų uogų gamina sultis, nektarą su medumi, aliejų, lapų arbatą ir lapų aliejų, džiovintų uogų miltus su medumi. L. Šliauterio sveikų šaltalankių produktų galima įsigyti „Vikio“ parduotuvėje „Rimi“ prekybos centre arba sveiko maisto skyriuose, ateityje dalį pagamintos produkcijos planuojama eksportuoti į užsienį.

Nežino, ar toliau auginti apsimokės

Už Alovės Alytaus rajone plyti Daivos Kvedaraitės ekologinis 80 ha šaltalankynas. Dalį sodinamosios medžiagos augintoja įsigijo iš Sodininkystės ir daržininkystės instituto, taip pat vežėsi sodinukus iš Estijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos. Siekdama efektyviai išnaudoti turimą žemę ir gauti optimalų derlių iš uogyno, ūkininkė į vieną hektarą sodino po 1 000-1 100 sodinukų, nors pagal ekologinio ūkio reikalavimus užtektų sodinti 600 augalų.

Dabar šaltalankių sodinamąją medžiagą pasidaugina patys šiltnamyje su rūko sistema. Šią karštą vasarą šaltalankių auginiai įsišaknijo kur kas prasčiau negu pernai ar ankstesniais metais. Menkesnis šiemet buvo ir derlius. D. Kvedaraitės ūkyje derlius imamas tausojant – elektromechaninėmis žirklėmis pernelyg stipriai nenukarpant šakelių, kad krūmai užderėtų ir kitąmet. Mat stipriau nukarpius, kitą derlių galima imti tik antrais metais (vienerius metus praleidžiant).

Tausojamasis derliaus nuėmimas taikomas ir dėl to, kad pagal ekologinę programą yra reikalavimai kasmet iš vieno hektaro priskinti po 500 kg uogų. Todėl logiška palikti dalį šakų, nuo kurių derlius bus skinamas kitais metais.

Pasak Daivos Kvedaraitės, net ir gaunamos ekologinės išmokos šiemet nepadengia nuostolių dėl gauto mažesnio derliaus

Nuskintos šakelės su uogomis dedamos į šaldytuvą greitam sušaldymui –27 oC temperatūroje. Užšalusios uogos specialiais įrenginiais atskiriamos nuo šakelių, lapų, nešvarumų ir paruošiamos tolimesniam perdirbimui. Uogos laikomos – 18 oC temperatūroje. Dalis uogų perdirbama: spaudžiamos sultys, ruošiamas sirupas, verdama uogienė, raugiama gira, o ateityje planuojama gaminti ir aliejų.

„Sėkmingai parduoti išaugintas uogas yra ne mažiau sudėtinga negu jas užauginti“, – atkreipė dėmesį šaltalankių augintoja.

Pasak D. Kvedaraitės, net ir gaunamos ekologinės išmokos nepadengia nuostolių dėl gauto mažesnio derliaus, daug rankų darbo reikalaujančio triūso, žūstančių augalų netekimo.

Augintoja dar nežino, ar toliau augins ekologiškai šaltalankius, kai baigsis nustatytas laikotarpis.

Ūkininkė yra ir Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė. Ji atkreipia dėmesį, kad naujai kurti ekologinius šaltalankių ūkių galimybės sumažėjo, nes nauji šaltalankių plotai tik sertifikuojami, tačiau išmokos už juos neskiriamos. Augintojai viliasi, kad galbūt naujuoju finansavimo laikotarpiu nuo 2021 m. bus kitaip.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai