Ūkis
Iš pieno sektoriaus traukiasi ir vidutiniai ūkiai
2018-06-13

Vilkaviškis. „Viskas baigta. Parduodu karves“, - žinomas pieno gamintojas Albinas Šneideris šįkart apsisprendė tvirtai. Kantrybės taurę perpildė ir gamtos sąlygos.

Nieko nebestebina, kai karvių atsisako smulkūs ūkiai. Tačiau iš pieno gamybos nebeišgyvena ir vidutiniai šeimos ūkiai. Per 70 melžiamų karvių laikančiam A. Šneideriui, negana mažų pieno supirkimo kainų, dar ir gamta pasiuntė visus įmanomus iššūkius. Žolė nuo sausros visa ruda, šiaudų nėra, grūdų nėra, o kukurūzai vieną praėjusios savaitės naktį nušalo! Vieną rytą Vilkaviškio krašto ūkininkas nustėro – vietomis laukai buvo balti nuo šalnos. „Jau seniai galvoju atsisakyti pieno ūkio, tai gamta viską pagreitino. Ačiū Dievui, kad neturiu įsipareigojimų, nors dar neseniai buvo minčių modernizuoti ūkį. Bet visa laimė, kad šeima nuo to žingsnio sulaikė“, - sakė A. Šneideris.  

Prieš kelis mėnesius kolegų su jubiliejumi pasveikintas Albinas Šneideris dar nebuvo galutinai praradęs tikėjimo pieno sektoriaus ateitimi

Taigi, ilgametis ir aktyvus Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos narys, Vilkaviškio skyriaus pirmininkas dalį karvių jau išbrokavo, o kitoms ieško pirkėjų. „Būčiau blogas tėvas, jeigu savo vaikus stumčiau į tokį vargą. Ir vardan ko aukoti savo sveikatą?“ - jokios motyvacijos likti pieno sektoriuje A. Šneideris nebeturi. Sako, 27 metus vis laukia, kad būtų geriau, bet per tą laikotarpį gal tik 3-4 metai buvo tokie, kai buvo galima normaliai ūkininkauti.

Apie tai, kad iš pieno ūkio išgyventi tampa neįmanoma ir reikia atsisakyti pieno ūkio, A. Šneideris garsiai prabilo dar 2013 metais. Jau tada ūkininkas sakė, kad pelnas, gaunamas iš pieno ūkio, mažėja, nes beveik dvigubai pabrango žemės nuoma, pakilo elektros, degalų, pieno ūkyje naudojamos chemijos kainos, melžimo aikštelės aptarnavimas, gerokai daugiau tenka valstybei sumokėti mokesčių už samdomus žmones ir t. t. O per paskutiniuosius penkerius metus viskas tik dar labiau brango, vėl teko išgyventi pieno krizę, kuri jau kaip ir tapusi kasdieniu reiškiniu. Tarsi to būtų maža, ir gamta ūkininkų nepagaili.

Kuo užsiims toliau, A. Šneideris dar neapsisprendė, tačiau rimčiausiai svarsto dvi galimybes – auginti mėsinius galvijus arba kalakutus.

Statistikos duomenimis, karvių skaičius Lietuvoje kasmet sparčiai mažėja. Šių metų birželį jų buvo likę kiek daugiau negu 272 tūkst., t. y. 12,5 tūkst. mažiau negu prieš metus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai