Kaunas. Artėjant sėjai žemdirbiai nerimauja dėl pabrangusios grūdinių ir ankštinių augalų sėklos, prasto jos daigumo ir būsimų nuostolių.

„Sėklos kainos kosminės. Avižų - daugiau kaip 400, vasarinių rugių - 500, pupų - apie 350-400 eurų. Tų, kurie yra sudarę pardavimo-pirkimo sutartis, laukia prapultis, jei supirkėjai nedidins kainų. Supirkinėjo po 160 eurų, o sėkla kainuoja 400 eurų. Daugiau kaip dukart aukštesnė", - sako Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis.

Kadangi iš rudens liko neįsėti dideli plotai ir žiemą sąlygos nebuvo palankios, tad atsėti teks gerokai didesnius plotus. Žemdirbiams leista naudoti mažesnio daigumo sėklą, bet jos kokybė prastesnė, todėl sėklos reikės daugiau nei paprastai. Didesnės sėjos normos reiškia didesnes išlaidas.

„Lietuvos ekologinių ūkių asociacija prieštaravo siūlymui naudoti mažesnio daigumo sėklą. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją ir tokį leidimą gavo. Manau, kad vėl pasinaudota ūkininkais", - piktinasi S. Daniulis.

Jo teigimu, mažo daigumo sėkla - tai sėjai tinkantys pašariniai ar maistiniai grūdai, kurių kaina turėtų būti gerokai mažesnė, kad ir ūkininkams kas nors liktų derlių nuėmus.

Ūkininkams S. Daniulis pataria visiems tikrinti sėklos daigumą, net tiems, kurie naudos savo ūkio sėklą, nes esant mažam daigumui retai sudygusius pasėlius nustelbs piktžolės, nukentės derlius.

Ekologiniams ūkiams kyla ir kita problema. „Perkame brangiausią sėklą, bet nėra garantijos, kad ji neapkrėsta grybinių ligų. „Tiriamas tik daigumas, o ne ligų buvimas. Pardavėjai pamojuos sertifikatais ir tiek", - sako S. Daniulis.

Sėti teks skubiau

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sako, jog vidutiniškai šalyje vasarojumi teks atsėsti apie trečdalį pasėlių, pernai skirtų žieminiams augalams.

„Tie rajonai, kur pernai iškrito daugiausia kritulių rudenį, turės daugiau problemų. Labiausiai apsemti laukai buvo Panevėžio, Rokiškio rajonuose, dalyje Kėdainių rajono. Šiaulių, Joniškio rajonų ūkininkai laiku pasėjo, bet vėliau ir jų laukus apsėmė", - sako J. Talmantas.

Jis prognozuoja, kad šis pavasaris žemdirbiams nebus lengvas - sėti teks labai operatyviai ir greitai. „Ketverius metus iš eilės pavasarinės sausros buvo, taigi yra ir tokia grėsmė. Reikės nepavėluoti pasėti, nes paskui blogiau dygsta, derlius būna gerokai mažesnis", - primena J. Talmantas.

Pasak pašnekovo, pernykščių nepalankių meteorologinių sąlygų pasekmės bus juntamos ne vienus metus. „Tokių netekčių ir nuostolių neišeina per vienus metus atstatyti. Juo labiau, kad grūdų supirkimo kainų kreivės pasaulyje leidžiasi", - teigia J. Talmantas. Kartu jis ramina, jog nereikėtų perdėtai baugintis.

„Pažiūrėję skelbimus, matome, kad sėklos kainos labai įvairios - nuo 200 iki 400 eurų už toną. Galima pasirinkti. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją, žemdirbiams leista sėjai naudoti mažesnio daigumo sėklą. Nebūtinai pirmo ar antro atsėlio sėti, galima trečio, ketvirto", - savo nuomone dalijasi J. Talmantas.

Mažesnis daigumas - mažesnis derlius

Zarasų rajone, Turmanto seniūnijoje, ūkininkaujantis Martynas Trapnauskas sako, jog rudenį nepavyko pasėti žiemkenčių.

„Visus žieminėms kultūroms numatytus plotus teks vasarojumi atsėti. Kai sėji rudenį, mažiau darbo pavasarinei sėjai lieka, o dabar teks per galvą verstis, kad viską laiku suspėti", - rūpesčiais dalijasi ūkininkas.

Anot M. Trapnausko, sėklos kaina šiemet „gerokai užkelta", skirtumas, palyginti su praėjusiais metais, sudaro apie 100 eurų. Be to, jos trūksta, pavyzdžiui, reikiamos veislės avižų vis nesiseka įsigyti. Ūkininkas svarsto, kad ūkinės sėklos šiemet teks naudoti daugiau. O ji jau nebe pirmo ar antro atsėlio, taigi ir derlius greičiausiai būsiąs prastesnis.

„Tai, kad vietoje žiemkenčių teks sėti mažesnio derlingumo vasarojų bei įvertinus didesnę sėklos kainą, nuostoliai užprogramuoti", - teigia ūkininkas.

Stengsis mažinti savikainą

Kėdainių rajono Gudžiūnų seniūnijos ūkininkas Vaidotas Žičius, dirbantis apie 800 ha, apie 20 proc. viso žiemkenčiams skirto ploto rudenį nespėjo įsėti.

Tuščius plotus planuoja apsėti vasariniais kviečiais, tačiau, kadangi pernai jų neaugino, savo ūkyje sėklos neturi.

„Vasarinių kviečių sėklos tona kainuoja 400 eurų ir daugiau. Esant 160 eurų supirkimo kainai sėkla labai brangi. Be to, ji nėra labai kokybiška - nežinai, ką už tokius pinigus gausi", - sako V. Žičius.

Jo manymu, kiekvienas žemdirbys šiemet versis kaip išmano, naudos tą sėklą, kurią turi, ar kurią pavyks gauti, kad tik savikainą sumažintų. O javapjūtė parodys, koks bus rezultatas.

MŪ inf.