Pakruojis. Linkuvos seniūnijoje, bendrovėje „Kalpokų ūkis“, atidarytas visiškai naujai pastatytas pieno fermų kompleksas. 1 060 melžiamų karvių laikantis ūkis planuoja bandą dar plėsti ir melžti daugiau kaip 9 t pieno iš karvės per metus.

Pasak bendrovės „Kalpokų ūkis“ vadovo Vytauto Almonaičio, ambicingas naujo komplekso planas buvo pradėtas svarstyti 2015 m. pradžioje, o statybos prasidėjo 2016-ųjų balandį. Kaip neretai būna, didelę laiko dalį prarijo įvairių statybos leidimų ir kitų reikalingų dokumentų tvarkymas.

„Buvo iškilę didelių biurokratinių kliūčių. Pritrūkdavo kablelio ar taško – iš vėl iš naujo per visus klerkus parašų rinkti... Ačiū mūsų rajono merui, kuris sutelkė savo komandą ir atsakingų specialistų paprašė paspartinti leidimų išdavimą“, –nelengvą pradžią prisiminė V. Almonaitis.

Septynerius metus „Kalpokų ūkiui“ vadovaujantis Vytautas Almonaitis sako, kad numatyta karvių bandą dar plėsti ir sukurti pavyzdinį pieno ūkį

Komplekso projektavimo darbus atliko „Statybų valdymo biuras“, pagrindiniai statybų rangovai – bendrovės „Alginsta“ (silosinė, pieno blokas, keliai, tvartų inžineriniai tinklai, grindys ) ir „Wolfsystem“ (abiejų tvartų antžeminė dalis, karkasas, stogas, užuolaidos, vartai ir kt.). Pagrindinis įrangos tiekėjas ir technologinis konsultantas – bendrovė „DeLaval“.

Iškilmingas naujo fermų komplekso atidarymas. Juostelę perkerpa (iš kairės) „Kalpokų ūkis“ direktorius Vytautas Almonaitis, „DeLaval“ direktorius Albinas Šulinskas, „Litagros žemės ūkio centro“ direktorius Vaidas Navickas ir Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Gegieckas

Žemės darbai buvo pradėti 2016 m. rudenį, ankstyvą 2017 m. pavasarį pradėjo ryškėti fermų kontūrai, o pirmosios karvės į kompleksą buvo suleistos 2017 m. rugsėjo 11 dieną.

Prieš ir po projekto – skirtumas didžiulis

Prieš projektą „Litagra“ grupės įmonėms priklausančio „Kalpokų ūkio“ gyvulininkystės padalinys atrodė visiškai kitaip. Buvo 230 melžiamų karvių, metinis primilžis siekė 8,1 t/karvės, karvės tvartuose buvo laikomos pririštos. Gyvulininkystės padalinyje dirbo 19 darbuotojų, pienininkystės veikla buvo nuostolinga.

„Dėl mažo karvių skaičiaus, perskaičiuoto pieno litro savikaina būdavo 2–3 centais didesnė negu, pavyzdžiui, kito „Litagrai“ priklausančio „Aristavos ūkio“: čia laikoma 920 melžiamų karvių, o metinis primilžis siekia daugiau negu 10 tonų iš karvės. Supratome, kad norint dirbti rentabiliai, būtina didinti gyvulių skaičių ir kelti produktyvumą. JAV buvo apskaičiuota, kad perspektyviausios fermos yra tos, kur laikoma apie 1 000 galvijų“, – sako V. Almonaitis.

Naujajam pieno fermų kompleksui pastatyti ir įrengti iš viso buvo investuota 4,7 mln. eurų. Iš jų pieno blokui, 2 tvartams, visai įrangai ir keliams skirta 3,7 mln. eurų (t. y. 3,25 tūkst. eurų vienai gulėjimo vietai). Silosinės kainavo 0,5 mln. eurų, t. y. 23,5 eurų/m3. Kitų senų pastatų remontui (veršelių tvarto, gimdyklos) prireikė dar 0,5 mln. eurų.

Naujuose erdviuose tvartuose palaikomas gyvuliams palankus mikroklimatas

Šiuo metu melžiamų karvių skaičius siekia 1 060. Primilžis – 25 litrai/karvės, t. y. apie 8,1 tonos iš karvės per metus. Somatinių ląstelių skaičius pastaruosius 3 mėnesius – <250 tūkst./ml. Bakterijų skaičius ~50 tūkst./ml. Pieno koeficientas – 1,28; riebalų kiekis  4,12 proc., baltymų – 3,59 procento.

Gyvulininkystės darbuotojų skaičius padidėjo nuo 19 iki 29, taigi, sukurta 10 naujų darbo vietų. „Šių metų pabaigos primilžio planas – 28–29 litrai/karvės, kitaip tariant, apie 9 tonas iš karvės per metus. Antrajame projekto plėtros etape melžiamų karvių skaičius bus didinamas iki 1800–2000. Mes kuriame pavyzdinį pieno ūkį“, – ambicijų neslėpė V. Almonaitis.

Karuselės tipo melžimo aikštelė

Pagrindinė fermų komplekso ašis – karuselės tipo 50 vietų „De Laval“ melžimo aikštelė PR2250. „Nuo mūsų pirmojo susitikimo su „Litagra“ iki šios šventės praėjo daugiau kaip treji metai. Visus planus pavyko sklandžiai įgyvendinti. Džiaugiamės, kad „Litagra“ ir „Kalpokų ūkis“ tiki mūsų įranga ir planuoja didinti karvių skaičių, kad melžimo aikštelės potencialas būtų maksimaliai išnaudotas“, – komplekso atidarymo šventėje kalbėjo įmonės „DeLaval“ vadovas Albinas Šulinskas.

„DeLaval“ direktorius Albinas Šulinskas džiaugėsi, kad pavyko sklandžiai įgyvendinti techniškai sudėtingą projektą

Kartu jis pabrėžė, kad PR2250 karuselės tipo aikštelė yra pati didžiausia, o jos montavimui prireikė ypatingo dėmesio ir meistriškumo, mat tokios aikštelės statyba kur kas sudėtingesnė negu eglutės ar paralelės tipo.

„Beje, kompanija „DeLaval“ pirmąją karuselės tipo melžimo aikštelę sumontavo 1930 m., ir štai, prabėgus nemenkam laiko tarpui, mes sumontavome pirmąją karuselę Lietuvoje. Pagal aikštelės dydį melžimo vietų skaičiumi lenkiame konkurentus“, – sakė „DeLaval“ direktorius A. Šulinskas.

„DeLaval“ PR2250 karuselės tipo 50 vietų melžimo aikštelė – pirmoji tokia Lietuvoje

Vidutinis melžimo tempas 50 vietų karuselinėje aikštelėje yra maždaug 185 karvės per valandą, maksimalus – 230 karvių per valandą. Karuselinė platforma visą laiką sukasi nesustodama, o karvės per ją praleidžiamos nenutrūkstamu srautu. Operatoriui dirbti patogu, nes jam nereikia eiti nuo vienos karvės prie kitos – gyvulys visada pats atsiduria prie jo. Karvės prie naujos melžimo tvarkos nesunkiai įpranta, jos tiesiog seka paskui anksčiau į melžimo aikštelę įėjusią karvę. Sunkiau būna kai kurias karves „išprašyti“ iš aikštelės po melžimo, nes toks melžimo būdas joms patinka.

Aikštelėje dirba du melžimo operatoriai: pirmasis nuvalo tešmenis ir numelžia pirmąsias pieno čiurkšles, antrasis uždeda melžimo aparatus. Paprastai pusės karuselės rato užtenka, kad karvė būtų pamelžta. Tada melžtuvai automatiškai nukrenta nuo tešmens ir saugiai pakimba ant palaikymo rankų. Belieka dezinfekuoti spenius, ir gyvuliai palieka karuselę.

Karuselinės melžimo sistemos yra kartu ir bandos valdymo sistemos. Karvės identifikuojamos, elektroniniais matuokliais matuojamas pieno el. laidumas ir pagal rodmenis sprendžiama apie mastito tikimybę. Nuolat stebimas išmelžiamo pieno kiekis, riebumo ir baltymingumo tendencijos, somatinių ląstelių skaičius, o iš karuselės išeinančias karves rūšiavimo vartai nukreipia gyvulius atitinkama kryptimi – sveiki gyvuliai keliauja į tvartą, su pakitusiais rodmenimis – į veterinarinės apžiūros bloką.

Dėl itin šlapio rudens pernai nespėta komplekso teritorijos užsėti veja – tai bus padaryta netrukus

Kalpokų fermų komplekse „DeLaval“ įrengė ir visą pieno bloką su pieno aušinimo ir laikymo sistemomis (pieno aušinimo metu išsiskyrusi šiluma panaudojama girdykloms tiekiamam vandeniui šildyti), visais šiuolaikiškais plovimo ir higienos sprendimais. Fermose sumontuota ir itin moderni mėšlo šalinimo sistema (beje, pirmoji tokia Lietuvoje): per visus tvartus po grindimis eina 1 m skersmens PVC vamzdynas, kuriuo mėšlas plaunamas į centrinę mėšlidę.

„Kalpokų ūkio“ gyvulininkystės padalinio vadovas Aurimas Eidukaitis

Kaip paaiškino „Kalpokų ūkio“ gyvulininkystės padalinio vadovas Aurimas Eidukaitis, siekiant išnaudoti karuselinės melžimo aikštelės galimybes, karvės pradėtos melžti tris kartus ir dėl to iš karto pakilo išmilžiai. Melžimas prasideda 4 ryto ir su nedidele pertraukėle baigiasi apie 13 val., tada nuo 16 val. tęsiasi iki pirmos nakties. Ateityje, dar labiau išplėtus karvių bandą, karuselė suksis vos ne ištisą parą, su viena pertrauka sanitariniam valymui.

MŪ inf.