Kaunas. Pienininkystės ūkių atsisakančių ūkininkų karves aktyviai superka lenkai, kurie moka už gyvulius brangiau nei lietuviai. Per 6 metus Lietuvoje karvių sumažėjo beveik 90 tūkstančių.

Visi kaip vienas ūkininkai pieninių karvių pardavimą aiškina mažomis pieno supirkimo kainomis ir ūkių nerentabilumu.

Lenkai sumažino kainas

Jurbarko rajono Vajautų kaimo ūkininkas Stasys Petraitis jau 20 metų augina karves, kasmet parduoda veršelius. Jis pernai juos pardavė lenkams, tačiau šiemet nesutiko su siūloma kaina.

Dabar S. Petraitis parduoda 13 mėsinių 12-13 mėn. amžiaus mišrūnų telyčių, 2 mėsines mišrūnes karves (24 ir 20 mėn.) bei penkias 10-16 mėn. amžiaus pienines telyčias. Visu gyvulius parduotų už 10 tūkst. eurų plius PVM.

„Pernai lenkai telyčias iš manęs supirko po 500 eurų, atvažiavo ir be kalbų visas pasiėmė. Šiemet atvažiavo, kalbėjo, kad galėtų nupirkti po 300 eurų, esą rudenį vis tiek parduosime po 300 eurų, nes sausra, pašarų nėra. Ne, negaliu po 300 eurų parduoti, jei parduočiau po 400 eurų tada į minusą dar neičiau, čia jau neskaičiuojant darbo“, – svarstė S. Petraitis.

Jis sako, kad lenkai bet kokiu atveju moka žymiai brangiau nei lietuviai. „Lietuviai supirkėjai dabar siūlo po 40 centų už kilogramą. Telyčios sveria apie 400 kg, tai už vieną išeitų 160 eurų. Tai kelis kartus mažiau nei savikaina. Kas gali parduoti už tokią kainą?“, – klausė ūkininkas.

Superka vietiniai ūkininkai

Pasvalio rajono Raubonių kaimo ūkininkė Diana Svirplienė taip pat nutarė parduoti visas pienines karves. „Turėjome 21 karvę, dar 11 telyčių. Rimtai ūkininkaujame 6-7 metus, tačiau matome, kad nebeapsimoka, kai pieną superka tik po 16-17 centų už litrą. Panašiai moka ir kooperatyvas, ir bendrovės. Bepigu didesniems ūkiams, kuriems moka daugiau“, – sakė ūkininkė.

Ji kitiems ūkininkams jau pardavė kelias karves ir telyčias, už kurias gavo nuo 700 iki 900 eurų. „Skambino lenkas, žadėjo atvažiuoti, bet kol kas nepasirodė“, – sakė D. Svirplienė.

Pats pieną perka parduotuvėje

Jonavos  rajono Kalnėnų ūkininkas Romas Janušaitis jau pernai atsisakė pieninių karvių. Anksčiau jis buvo žinomas gerais primilžiais, tačiau išpardavė visas savo juodmarges.

Anot jo, padėtis buvo tokia sudėtinga, kad turėjo parduoti net seną traktorių. Ūkininko kantrybė trūko, kai supirkėjai pasiūlė 14 centų už kilogramą. Tada nebeliko pinigų sumokėti melžėjoms, už ką pirkti gyvuliams druskos. Tada ir nutarė parduoti daugiau kaip šimtą karvių.

„Džiaugiuosi, kad atsisakiau pieninių karvių. Visas pardaviau lenkams, sumokėjo po 600 eurų. Dabar auginu mėsinius galvijus, su kuriais daug paprasčiau. Jiems prižiūrėti reikia mažiau žmonių, karvėms užtenka mažiau pašarų. Paėda pievoje ir guli visą dieną, o vakare pargini į fermą“, – sakė R. Janušaitis.

Jis dar turi keliolika karvių, žindančių veršelius, o pieno negamina. Ūkininkas pats pieno nusiperka parduotuvėje.

S. Petraitis sako, kad ir kiti ūkininkai atsisako pieninių karvių. „Viskas dėl pieno supirkimo kainos. Man sunku suprasti, kodėl didieji gamintojai perka pieną iš Estijos, Latvijos, kur moka brangiau nei Lietuvoje ūkininkams. Lenkai irgi sugeba geriau tvarkytis, matyt, valdžios politika kitokia. Nesuprantu, kodėl Lietuvoje nereikia karvių, nereikia pieno“, – svarstė R. Janušaitis.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, pernai mūsų šalies ūkiuose karvių skaičius sumažėjo 5 proc. – buvo laikoma 13,6 tūkst. mažiau nei 2016 metais. Šių metų pavasarį Lietuvoje buvo suskaičiuotos 272 492 karvės. Dar prieš dvejus metus jų buvo 300 489, o 2011 metais – net 359 780.

Sparčiausiai nyksta pieno ūkiai, kuriose laikoma po 1 iki 2 karves. Tačiau bandas po truputį pradėjo didinti ūkininkai, kurie laiko 11 ir daugiau galvijų.

Taip pat skaitykite:

Iš pieno sektoriaus traukiasi ir vidutiniai ūkiai

Baziniai pieno rodikliai turi išlikti tokie patys

Lietuvos pieno sektorius: silpna gamyba ir stiprus perdirbimas?

MŪ inf.