Kėdainių r.  Meteorologai vėl pranašauja ne tik atvėsimą, bet ir šalnas. Augalams ir ūkininkams streso dar numatoma. Kaip atlikti augalų apsaugos darbus, kad nepakenktume augalams, o naudojamos priemonės teiktų naudos?

Dinaminių stebėjimų duomenimis, vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis BBCH 32: apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Pietų ir Vidurio Lietuvoje yra pasėlių, kurie jau parodė ir paskutinį, bet dar susuktą lapą (BBCH 37).

Kai taip šilta ir drėgna, nieko nuostabaus, kad pasirodo ir ligų. Naujai išaugę kviečių viršutiniai lapai iš pradžių gali atrodyti žali, sveiki, bet jie jau gali būti užsikrėtę ligų pradais.

Skirtingos javų ligos turi nevienodą latentinį periodą, kada augalai jau būna užsikrėtę, bet dar nesimato vizualių ligos požymių. Pavyzdžiui, lapų septoriozės požymius pamatysime tik po 3 savaičių, o kviečių dryžligės – jau po savaitės.

Artėja svarbiausias purškimas, skirtas apsaugoti vėliavinį lapą. Jeigu paskutiniam lapui visiškai išsiskleidus ir toliau vyraus lietingi orai, labai svarbu 7 dienų laikotarpiu po lietaus panaudoti fungicidą, nes vėliau lapų ligas bus labai sunku kontroliuoti.

Gegužės pirmąją savaitę visoje Lietuvoje pražydo žieminiai rapsai. Stebėjimų duomenimis, Pietų ir Vidurio Lietuvoje jau žydi 20–50 proc. žieminių rapsų žiedų ant pagrindinio stiebo (BBCH 62–65), o Šiaurės vakariniuose ir rytiniuose rajonuose – pražydo pirmieji žiedai (BBCH 60–61).

Pjaunant rapsų stiebus išilgai, nerasta stiebinių paslėptastraublio lervų padarytų pažeidimų. Rapsų stiebai gražūs, pilnai užsipildę, tik po šalnų padaugėjo stiebo audinių įplyšimų, pro kuriuos gali patekti ligų patogenai. Kadangi drėgmės užtenka dirvoje, ore bei ant lapų, tai sklerotinio puvinio infekcijai būtent tokios sąlygos ir palankios plisti.

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.