Kėdainiai, vasario 11 d. Penktadienį Kėdainiuose, „Vikondos“ pramogų centre, pagerbti tradicinio konkurso "Metų ūkis - 2004" laureatai. Daugiau kaip pusantro šimto geriausių Lietuvos ūkininkų apdovanoti organizatorių - Žemės ūkio ministerijos, Ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos - garbės raštais.

Pasak LŪS pirmininkės Genutės Staliūnienės, jau vienuoliktą kartą įvykusio „Metų ūkio“ konkurso pagrindinis tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo bei ekologinės pusiausvyros. Vertinami ne tik pastarųjų metų ekonominiai ūkių rodikliai, bet ir ūkininko kvalifikacija, išsilavinimas, dalyvavimas žemdirbių savivaldoje.

Ūkininkavimo sėkmė nuo ūkio dydžio nepriklauso

Pirmininkė džiaugėsi, kad šiemet konkursas įvyko visose 49 šalies savivaldybėse ir dėkojo prie to prisidėjusiems rajonų merams, žemės ūkių skyrių vadovams, LŽŪKT biurams, LŪS skyriams.

Pasak G. Staliūnienės, konkursas įrodė, kad ir keletą hektarų dirbant, galima puikiai ūkininkauti, o mūsų ūkininkai šiandien gali drąsiai konkuruoti su bet kurios ES šalies ūkininkais.

Pirmininkė paminėjo sėkmingai dirbantį vyriausiąjį konkurso nugalėtoją - 72 m. Marijampolės r. ūkininką Algimantą Jurgį Aleknavičių (80 ha ūkis) ir jauniausiąjį – 22 m. Žilviną Jasinskį, kuris Šiaulių r. ūkininkauja 700 ha plote.

„Man nepatinka ūkininkų skirstymas į smulkius ir stambius, jaunus ir senus, konkurse tikrai gali dalyvauti ir nugalėti kiekvienas pažangiai ūkininkaujantis žemdirbys, sąlygos visiems vienodos“, - sakė LŪS pirmininkė ir pridūrė, kad viena svarbiausių sąlygų sėkmingai ūkininkauti – išmokti skaičiuoti.

Žemės ūkis – pavyzdys kitoms sritims

Žemdirbių šventėje dalyvavęs Prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad didžiuojasi ūkininkų pasiekimais, o žemės ūkis naujų technologijų pritaikymu ir sugebėjimu pasinaudoti galimybėmis gali būti pavyzdys visoms kitoms šalies gyvenimo sritims.

Prezidentas prisiminė savo jaunystės laikus, kuomet buvo pabrėžiama, kad vienas iš didžiausių pasiekimų Nepriklausomoje Lietuvoje buvo sparčiai suklestėjęs žemės ūkis. Tuomet buvo prigijęs posakis, kad Lietuva – tai žemės ūkio kraštas. „Šiandien norėčiau tą posakį praplėsti: Lietuva – modernaus žemės ūkio kraštas, pasiryžęs eiti tuo keliu, konkuruoti naujoje Europos bendruomenėje, būti konkurencingas, pavyzdingas ir keliantis visos Lietuvos gerovę“.

Ministrė sutikta ovacijomis

Audringomis ovacijomis buvo sutikta Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. „Šiandien žemės ūkis yra naujo starto į modernų ir konkurencingą ūkį pradžioje, - sakė ministrė. - Lietuvos buvimas ES nare suteikia žemdirbiams naujų galimybių ir kartu kelia naujų reikalavimų ir iššūkių žemdirbiams“. Ministrė džiaugėsi, kad žemdirbiai ne tik tobulina žemės ūkio technologijas, bet ir gražina savo sodybas, aplinką, išsaugo lietuviško kaimo kraštovaizdį.

Pasak ministrės, ūkininkavimo sėkmę lemia ir ES bei nacionalinė parama, bet dar labiau - ūkininkų asmeniniai sugebėjimai ir iniciatyva, bendradarbiavimas ir kooperacija.

Šventėje netrūko šokių ir žaidimų

Renginyje stengtasi ūkininkams skirti kuo daugiau dėmesio ir pagarbos. Kiekvienam konkurso laureatui – jų buvo 163 – padėkos raštus įteikė ir ranką paspaudė konkursą organizavusių institucijų vadovai – Žemės ūkio ministrė K. Prunskienė, LŪS pirmininkė G. Staliūnienė, LŽŪKT direktorius Vilmantas Tovenskas. Nugalėtojai apdovanojimams buvo kviečiami apskritimis, šventinė ceremonija tęsėsi 6 valandas.

Puikią susirinkusiųjų nuotaiką palaikė ansamblio „Jonis“ dainos. Valso žingsniu pati pirmoji pradėjo suktis ministrė Kazimiera Prunskienė, o netrukus šokėjai vargiai betilpo erdvioje šokių aikštelėje.

Ūkininkai noriai dalyvavo vakaro vedėjo Mariaus Budraičio pasiūlytose rungtyse. Varžėsi, kas ilgiau išlaikys iškeltą 6,2 kg sveriantį alaus bokalą ar kas taikliau įmes kamuolį į medinę statinę.

Konkurse vertinami ne tik ekonominiai rodikliai

Konkursas tęsėsi beveik pusmetį – prasidėjo gegužės mėnesį, o rezultatai susumuoti lapkritį.
„Metų ūkio“ konkurse vertinamas sodybos bei aplinkos sutvarkymas, privažiavimas prie sodybos, pasėlių švara ir tankumas, pievų ir ganyklų būklė, trąšų laikymas, apsirūpinimas technika, dirbamos žemės panaudojimas.

Konkurso dalyviai papildomų balų vertinant ūkius galėko tikėtis būdami LŪS ar kitos žemdirbiškos organizacijos nariai; jei ūkis specializuotas; turi žemės ūkio produkcijos perdirbimo cechus, vysto agroturizmą ar kitus pagalbinius verslus (lentpjūvės, malūnai, aliejaus spaudyklos ir pan.). Taip pat būdami žemės ūkio kooperatyvo ar kredito unijos nariai, sudarę žemės ūkio produkcijos realizavimo sutarčių, neturintys skolų, atlikę dirvožemio tyrimus, besinaudojantys Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugomis, vedantys ūkio apskaitą pagal nustatytą metodiką, įdarbinantys žemės ūkio mokyklų praktikantus. Balų pridedama ir tiems, kurių vaikai mokosi žemės ūkio mokyklose, studijuoja LŽŪU ar LVA.
Konkurse dalyvavo daugiau kaip pusė tūkstančio ūkininkų iš visų šalies savivaldybių. Aktyviausiai konkurse dalyvavo Anykščių, Jurbarko, Plungės, Kauno, Varėnos rajonų ūkininkai. Didžiausias konkurse dalyvavęs ūkis Panevėžio rajone turi 1 155 hektarus žemės, mažiausias - Pasvalio rajone - 6,17 hektaro. Jauniausiam konkurso prizinės vietos laimėtojui yra 22 metai, vyriausiam - 72 metai. Vidutinis laimėjusiųjų konkurse amžius - 40-45 metai.

Pirmosios vietos nugalėtojams, kaip ir kasmet, bus organizuota pažintinė-mokomoji kelionė į vieną iš ES šalių.

MŪ inf.