Akademija (Kauno r.). Žieminiai javai ir rapsai jau užmezgė grūdus ir sėklas, augina derlių. Sprendžiant pagal pasėlių būklę ir orų sąlygas, dar yra puiki galimybė nebrangiai padidinti būsimą derlingumą, sako VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas.

„Šiuo metu sąlygos augalams formuoti derlių palankios, nes dirvožemio drėgmės ir oro kiekiai, temperatūra – optimalūs. Labai retai taip būna. Žieminių javų pasėlių tankumas daugelyje ūkių irgi pakankamas.

Vidutiniškai yra 500 produktyvių žieminių kviečių stiebų kvadratiniame metre. Vienoje varpoje sunoksta 1 g ir daugiau grūdų, o tai reiškia, kad jau formuojamas 5 t/ha derlingumas. Jį dar galime padidinti iki 1 tonos“, – skaičiuoja ilgametę agronominę mokslinę ir praktinę patirtį turintis prof. A. Šiuliauskas.

Kaip tą pasiekti? Profesorius pataria derlių formuojančius javų ir rapsų pasėlius patręšti per lapus karbamidu ir dar prie jo pridėti mikroelementų.

„Mums reikia padidinti grūdų masę. O tą galima pasiekti ilgiau išlaikant žalius augalus. Tai dar svarbu ir dėl to, kad šiemet auginami itin dideli žieminių augalų plotai. Vadinasi, visų jų nukulti iš karto nepavyks, reikia užtęsti kūlimo laikotarpį. O tai galima pasiekti dalį pasėlių ilgiau išlaikant žalius. Tręšimas per lapus azotu tam padėtų. Labai gerai darė tie ūkininkai, kurie javų pasėlius purškė žalinimo efektą turinčiais fungicidais“, – sako A. Šiuliauskas.

Karbamido tręšimo per lapus norma – nuo 20–30 iki 50 kg į hektarą (skaičiuojant fiziniu svoriu). Prie jo profesorius rekomenduoja pridėti mikroelementinių trąšų, kurių pasiūla rinkoje labai didelė. Reikėtų rinktis skirtas derliui formuoti  vėlyvesniuose augalų augimo tarpsniuose. Pasak profesoriaus, pakaktų ir trečdalio jų rekomenduojamos normos.

„Praktika rodo, kad 50 kg/ha karbamido gali duoti iki 1 t/ha kviečių derliaus priedo. Taigi, žinant, kad šiemet turime apie 1 mln. ha žiemkenčių pasėlių šalyje, dar galime užauginti 1 mln. t papildomo derliaus“, – sako A. Šiuliauskas.

Jo nuomone, tręšti karbamidu per lapus, įvertinus šių trąšų kainas ir galimą derliaus priedą bei grūdų rinkos kainas, būtų palyginti nebrangu ir ekonomiškai atsipirktų didinant derlingumą.

„Orai palankūs, tiesiog reikia žemdirbiams pasiimti tai, ką galima dabartinėmis sąlygomis“, – ragina profesorius.