Akademija, Kėdainių r. Dar kelios saulėtos šiltos dienos, ir Lietuvoje bus pradėti masiškai kulti žieminiai kviečiai. Kiekvienas žemdirbys žino – tik tinkamai paruošti grūdai gerai laikysis sandėliuose, bet ar visada tai pavyksta įgyvendinti praktikoje?

Dažnai javapjūtės įkarščio metu galima matyti grūdų sampilus atvirose aikštelėse, transportuoti skirtose vietose. „Tokie grūdai visada kelia riziką dėl didesnio užsiteršimo įvairiais mikroorganizmais, pelėsiniais grybais ir jų gaminamais mikotoksinais, nes po derliaus nuėmimo mikroorganizmai toliau dauginasi grūduose, esant palankioms jiems plisti sąlygoms“, – perspėja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja Audronė Mankevičienė.

Grūdų sampilai atvirose aikštelėse – tai padidinta rizika užsiteršimui įvairiais mikroorganizmais, pelėsiniais grybais ir jų gaminamais mikotoksinais

Blogai išvalyti grūdai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mikroskopinių grybų dauginimąsi. Grūdai ima greičiau kaisti, jei ilgiau nedžiovinami, o jeigu juose yra likusių vabzdžių, šie toliau pažeidinės grūdus, sudarydami dar geresnes sąlygas plisti įvairiems mikroorganizmams.

Pažeisti grūdai praranda savo išvaizdą (pakinta jų spalva, kvapas), atsiranda sausųjų medžiagų nuostolių, prarandamos maistinės medžiagos, sumažėja daigumas, jie paprasčiausiai tampa prastos kokybės ir niekam netinkami.

Ventiliacija taip pat vienas iš svarbių veiksnių, užtikrinančių grūdų sandėliavimo sąlygas – jei ji bus nepakankama, grūdai neišsivėdins ir suplėks. Jei grūdų drėgnis 15–19 proc., tai laikomuose grūduose mikroskopiniai grybai, ypač Aspergillus ir Penicillium rūšių, labai intensyviai vystosi ir gali pradėti gaminti aflatoksiną, ochratoksiną, citrininą bei daugelį kitų metabolitų.

Kol sandėliai dar tušti, būtinai reikia pasirūpinti, kad neatsirastų graužikų ir kitų parazitų. Susikaupusias šiukšles sandėlyje svarbu pašalinti iš patalpos ir sunaikinti, kad nesikauptų kenkėjai, nes saugyklų šiukšlėse galima aptikti erkių, milčių, grūdinių kandžių, straubliukų. Mažiausiai aruodiniai kenkėjai pažeidžia tuos grūdus, kurie yra sausi ir nesukaitę, nes šių kenkėjų dauginimąsi ir plitimą grūduose lemia temperatūra ir drėgmė.

Labai svarbu, kad ką tik atvežti grūdai iš laukų būtų džiovinami, ypač, kai drėgnis didesnis negu 20 proc., nes per pirmąsias 24 valandas mikroorganizmai ima aktyviai plisti ir gali labai stipriai pažeisti grūdus.

Temperatūra yra vienas iš svarbiausių fizinių veiksnių, darančių įtaką sandėliuojamiems grūdams. Kuo žemesnė temperatūra, tuo geriau laikosi grūdai, tačiau kai kurie grybai (Fusarium spp.) sugeba daugintis ir žemesnėje temperatūroje, kartu gamindami mikotoksinus.

LAMMC ŽI atlikti tyrimai parodė, kad jeigu mėginyje fuzariozinių grūdų daugiau negu 1 proc., juos pavojinga sandėliuoti ir žemesnės temperatūros sąlygomis, jeigu drėgnis yra didesnis negu 14 procentų.

„Aukšta temperatūra ir didelis drėgnis yra svarbiausi veiksniai, darantys įtaką saugojamų grūdų kokybei: mažėja daigumas, keičiasi spalva, prastėja salyklinių grūdų kokybė, kepimo savybės, cheminė grūdų sudėtis. Jei bus netinkamai džiovinami, grūdai taip pat gali būti pažeisti: pavyzdžiui, jei džiovinant karštu oru bus per aukšta temperatūra, tai gali sumažėti grūdų daigumas. Tai labai svarbu tiek sėklinių javų grūdams, tiek salyklo gamybai“, – primena A. Mankevičienė.

Kviečių mėginiai surinkti lietingais 2016 ir 2017 m. iš skirtingų elevatorių buvo gausiai užteršti sandėlių grybais, tarp kurių dominavo Aspergillus bei Penicillium grybų gentys.

IŠSAMŲ STRAIPSNĮ SKAITYKITE ŽURNALE „MANO ŪKIS“ Nr. 7

MŪ inf.