Ūkis
Glifosatas grikiuose: klausimų daugiau nei atsakymų
2018-10-09

Kaunas. Sugriežtinta grikių augintojų kontrolė dėl glifosato naudojimo kelia ūkininkų diskusijas ir gimdo įvairias versijas, kaip ir kodėl grikiuose randami glifosato likučiai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad prasidėjus šių metų grikių derliaus nuėmimui, tikrinama ar šiuose grūduose nėra herbicido glifosato likučių.

Per dvejus metus – šeši teigiami mėginiai

Kaip žinoma, Lietuvoje šios medžiagos naudojimas auginant grikius yra draudžiamas. Tačiau, pasak VMVT, kelių praėjusių metų kontrolės duomenys parodė, kad glifosato likučių grikiuose nustatoma dažniausiai, kitose grūdinėse kultūrose šios medžiagos likučių nenustatoma arba jie neviršija leistinų normų.

VMVT teigimu, normas viršijančių glifosato likučių 2016 m. buvo rasta dviejuose ekologiškų bei dviejuose įprastinės kokybės grikių mėginiuose, 2017 m. –  dviejuose įprastų grikių mėginiuose.

Nustačius, kad grikių augintojai  herbicidą galimai naudoja ne pagal paskirtį, šiais metais VMVT yra numačiusi atrinkti 30 proc. daugiau grikių mėginių nei pernai metais. VMVT inspektoriai grikių mėginius atrinks supirkimo punktuose, tiesiai iš produkciją pristatančių ūkininkų, papildomi mėginiai bus atrenkami ir perdirbimo įmonėse bei rinkoje.

Grikių saugos rodiklių kontrolę griežtina ir Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei VšĮ „Ekoagros“, atsakinga už ekologiškų grikių kontrolę. „Ekoagros“ tyrimus dėl glifosato naudojimo atlieka Vokietijoje, „Eurofins Dr. Specht“ laboratorijoje.

VMVT paprašėme pateikti duomenis apie tyrimų rezultatus. Gavome lentelę apie 2015-2017 metais atliktus tyrimus dėl glifosato. Buvo tiriami įvairūs grūdai, Lietuvoje gaminamas alus, o glifosato likučiai rasti tik įprastuose ir ekologiškai auginamuose grikiuose. Tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

Rezultatai kelia abejonių dėl objektyvumo

Ūkininkai neslepia, kad jiems kyla klausimų dėl glifosato poveikio augalams ir tyrimų rezultatų.

„Augalai negali glifosato pasisavinti per šaknis iš dirvožemio. Todėl naikinant piktžoles glifosatu priešsėliuose, po kurių sėjami grikiai, grikių grūduose jokių glifosato likučių neturėtų būti. Glifosatas yra visuotinio veikimo herbicidas, naikinantis bet kokį gyvą augalą, jei tik patenka ant augalo. Jei jį grikiai gebėtų pasisavinti iš dirvožemio, tai augalai žūtų tik pradėję dygti. Ekologiškai ūkininkaujant glifosato likučių iš vis neturėtų būti grikių grūduose. Bet realybėje yra visai kitaip, jų randama. Kodėl?“, – svarstė grikius auginantis ūkininkas. 

„Mano ūkis“ konsultavosi šiuo klausimu su patyrusiais agronomais. Anot jų, logiškai nepaaiškinamų tyrimų rezultatų priežastys gali būti įvairios.

„Pirmiausia kyla mintis, kad taip gali atsitikti dėl nesąžiningo ūkininkavimo ir kontrolės trūkumo. Neatmetama versija, kad dėl to, jog grikiai yra ištęsto nokimo augalai, jų brandai paspartinti ir suvienodinti augintojai dažniau griebiasi priešpjūtinio purškimo glifosatais (defoliavimo). Antroji priežastis – dėl galimai nesąžiningų komercinių sandorių (kai neekologiškai užauginta produkcija pateikiama kaip ekologiška). Trečioji – gal likučių grikiuose aptinkama dėl netobulų cheminių analizių metodų?

Galima kelti įdomią hipotezę: galbūt gali būti, jog cheminių analizių metodas, kuris taikomas nustatant glifosato likučius laboratorijoje, ne visai adaptuotas grikiams ir gali suteikti klaidingos informacijos apie grikių grūdų užterštumą pesticidais“, – sakė patyręs agronomas, dėl svarbių priežasčių prašęs neminėti pavardės.  

Jis taip pat pažymėjo: kadangi grikių grūdai turi daug baltymų, kuriuose didelis kiekis įvairių amino rūgščių, ir savo sudėtyje turi biologiškai aktyvių fenolinių organinių junginių, todėl atliekant chemines analizes galimai chromatografijos metu fiksuojamas cheminis junginys, kuris gali būti ir glifosato skilimo produkto sudėtinė dalis.

„Tai galėtų būti paaiškinimas, kodėl būtent grikiuose randamas toks nepaaiškinamai didelis glifosatų likutis, nors jų augintojai dievagojasi (ir nėra realaus pagrindo jais netikėti), kad pasėliuose daug metų nenaudotas joks glifosatų grupės produktas. Žinoma, tokia hipotezė reikalauja rimto biochemikų tyrimo, kuris ją arba įrodytų (ir tuo pačiu reabilituotų neteisingai kaltinamus grikių augintojus), arba paneigtų“, – „Mano ūkiui“ sakė agronomas.

Chemikalų likučiai išlieka ilgą laiką

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas profesorius Gediminas Staugaitis, paprašytas pakomentuoti keliamos hipotezės tikimybę, suabejojo ja.

„Vargu ar tai tikėtina – glifosatų likučiai ir yra glifosatų likučiai. Kitas klausimas – kokie jų kiekiai randami, ar tikrai jie yra grėsmingi? Įsigilinus į laboratorinių analizių rezultatus neretai matyti, kad paklaida būna didesnė už gautą rezultatą. Paprastai paklaidos ribos tyrimų atsakymų lape nurodomos kur nors kamputyje mažomis raidėmis ir lieka nepastebėtos. Iš laboratorijų gaunamus tyrimų atsakymus reikia mokėti analizuoti ir įvertinti“, – sako profesorius.

G. Staugaičio įsitikinimu, žemė turi labai ilgą atmintį – neretai dirvožemyje galima rasti net ir prieš keliolika metų panaudotų cheminių produktų skilimo likučių. Todėl esą neatmetama tikimybė, kad ir ekologiniuose plotuose kelerius metus išlaikant visus reikalavimus, problemų gali kilti dėl kažkada ten panaudotos chemijos.

„Nemažai ekologų galima būtų „nužudyti“ padarius gerą dirvos analizę. Jokiu būdu nenorėčiau, kad šis mano teiginys nuskambėtų drastiškai – tiesiog noriu pasakyti, kad mes dar daug ko nežinome, o išsamūs tyrimai yra labai brangūs“, – sako G. Staugaitis.

Mokslininkas taip pat pridūrė, kad ypač pavojinga tendencija vis dažniau tręšti laukus nuotekų dumblu, medžio pelenais, biodujų jėgainių atliekų produktais. „Jei kada nors tuose plotuose būtų sugalvota plėtoti ekologinę gamybą, gali kilti didelių problemų dėl dirvožemyje susikaupusių teršalų“, – teigė G. Staugaitis.

Perdirbėjai: situacija visiškai pasikeitė

Kruopas gaminančios bendrovės „Ekofrisa“  kokybės vadovė Laima Petraitienė teigė, kad specialistai lengvai atskiria, ar grikiai prieš nukuliant buvo purškiami glifosatu. „Jie yra sausesni, juose beveik nėra priemaišų, o esančios priemaišos yra kitokios spalvos nei grikiuose, kurių džiovinimui nebuvo naudotas glifosatas“, – sakė L. Petraitienė.

„Ekofrisa“ per metus superka apie 1000 tonų ekologiškų grikių ir dar apie 9000 tonų įprastai auginamų grikių. Anot L. Petraitienės, jau pernai ūkininkai pajuto, kad jie bus griežčiau kontroliuojami ir nebenaudojo glifosato prieš grikių nupurškimą.

„Jie suprato, kad rizika yra didelė. Pernai tiek žaliavos, tiek pačios produkcijos tyrimai parodė, kad glifosato likučių arba visai nėra, arba jie neviršija reikalaujamas normas. Ūkininkai neturi jokių galimybių mums parduoti grikių, kuriems auginti glifosatas naudotas ne pagal paskirtį“, – teigė L. Petraitienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai