Ūkis
Gamta šiemet skubina augalus bręsti
2018-07-02

Akademija (Kėdainių r.). Įprastais metais javai būtų plaukėjimo tarsnio, tačiau šiuo metu jie jau brandina grūdus. Lubinai, žirniai paprastai tokiu metu tik žydi, šiais metais – jau beveik visi su ankštimis. Kai kurie ūkininkai planuoja, kad javapjūtė gali prasidėti liepos 10–15 dienomis.

Kadangi mūsų šalies teritorija kritulių gavo labai netolygiai, tai ir laukai atrodo labai skirtingai – vieni žada visai neblogą derlių, o kiti verti tik užuojautos ir pasigailėjimo. Sausesni nei įprasta gegužės ir birželio orai buvo nepalankūs javų augimui. Drėgmės stigo žieminių javų varpų formavimuisi, o vasariniai javai sunkiai pasisavino azotą. Daugelio pasėlių javai nesikrūmijo ir yra žemesni.

Javų pasėliuose siautėja kenkėjai – lemai, tripsai, amarai, kai kur rapsų pasėliuose – paslėptastraubliai, rapsiniai žiedinukai, pupose – amarai ir sitonai. O štai ligų pradai ant augalų lapų faktiškai neturėjo ką veikti, nes sausra juos išdžiovino. Neužfiksuota šiemet ir praėjusius kelerius metus smarkiai plitusio bulvių maro.

Krituliai, iškritę per trečiąjį birželio dešimtadienį situaciją šiek tiek pagerino, tačiau sausra jau paveikė žemės ūkio augalų augimą. Žiemkenčių (rugių, kvietrugių) varpos mažesnės negu įprastai. Grūdai turėtų būti smulkesni. Drėgmės trūkumas labai trikdė vasarinių javų (miežių, avižų, kviečių, grikių ir kt.) bei lubinų ir žirnių augimą. Augalai žemi (apie 20–30 cm), mažai išsikrūmiję, pasėliai retoki, apatiniai lapeliai pageltę.

Apibendrintas pasėlių būklės vertinimas

Kaip ir kasmet pirmojo vasaros mėnesio pabaigoje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojai Virginijus Feiza, Sigitas Lazauskas, Jonas Šlepetys ir Eglė Petraitienė apibendrina kolegų pastebėjimus iš skirtingų šalies regionų ir prognozuoja, kokio derliaus galima tikėtis.

Žieminiai kviečiai, miežiai, rugiai

Šiemet žieminiai javai vystosi 10–15 dienų sparčiau negu įprasta. Vidutinio sunkumo ir sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvose pasėlių būklė vidutinė, o lengvesnėse žemėse – prasta. Augalai prastai išsikrūmiję, žemesni, lapai pageltę. Per žiemą išretėję žiemkenčių plotai pavasarį daug kur buvo atsėti vasariniais javais, tačiau gausaus derliaus tikėtis neverta.

Kai kuriuose laukuose gausu dirvinių smilguolių. Yra septoriozės, kviečių dryžligės, tačiau apskritai lapų ligų nedaug. Šiais metais dominuojanti liga yra miltligė. Augalai pažeisti lemų ir pjūklelių lervų. Tikėtina, jog dėl sausros susiformuos smulkūs grūdai. Yra laukų, kuriuose dėl sausros augalai labai anksti nudžiūvo.

Iš žieminių javų geriausiai atrodo žieminiai miežiai. Jiems vystytis dar pakako drėgmės. Beje, kai kur miežiai jau pradedami kulti.

Kaip ir įprasta, rugiais apsėtos lengvesnės dirvos, o tokiose drėgmės šiemet ypač trūksta. Rugių pasėliai retoki, augalai pabalę.

Vasariniai ir žieminiai rapsai

Vidutinio sunkumo dirvose vasarinių rapsų būklė vidutinė, lengvose žemėse – prasta. Augalai augina pagrindinį stiebą, nesišakoja. Yra ir labai prastai išsivysčiusių pasėlių – tik lapelių tarpsnio. Dėl šiuo metu vyraujančių labai karštų orų, stebima ypač aktyvi rapsinių žiedinukų ir paslėptastraublių migracija vasariniuose rapsuose.

Žieminių rapsųbūklė gera arba vidutinė. Žieminių rapsų pasėliai žydėjo trumpai, todėl suformavo smulkias ankštaras, šakotumas mažas. Gausu ankštarinių gumbauodžių ir ankštarinių paslėptastraublių pažeidimų. Žieminiuose rapsuose brendimo tarpsnio pradžioje (BBCH 83) aptinkama augalų su fomozės, sklerotinio puvinio ir verticiliozės pažeidimais ant stiebų.

Vasariniai miežiai ir kviečiai

Miežių būklė nuo vidutinės iki prastos. Vėlyvos sėjos pasėliai reti, silpni. Prastai veikus trąšoms, augalai žemesni, silpniau išsivystę. Lyginant pernykščius ir šių metų miežių pasėlius, pastebėtina, jog šių metų vasarinių miežių aukštis yra apie 20 proc. mažesnis. Kai kur dėl drėgmės stokos augalai gelsta, džiūsta apatiniai lapai. Nepurkštuose pasėliuose plinta ligos ir kenkėjai.

Vasarinių kviečių būklė vidutinė. Augalai dėl sausros atmetė šoninius ūglius. Taip pat nuo sausros nudžiūvo dalis lapų. Varpos trumpos. Daug pjūklelių ir lemų pažeidimų.

Kukurūzai, grikiai, žirniai, pupos

Kukurūzų būklė nuo geros iki prastos. Dėl sausros prastai veikė herbicidai, tad yra piktžolėtų pasėlių. Kai kurie pasėliai dėl drėgmės trūkumo silpni ir retoki, o augalai nevienodo aukščio.

Grikių vystymosi tarpsnis labai įvairus: vietomis tik ruošiasi žydėti, kitur jau žydi, yra ir tokių, kurie neseniai sudygo. Augalai žemi. Labiausiai grikių pasėlių būklė priklauso nuo laiko, kada buvo pasėti. Jei sėta gegužės viduryje – augalai gerokai paaugę ir pradeda žydėti. Jei pasėti gegužės pabaigoje – yra tik stiebo augimo tarpsnio.

Žirniai žemi, mažai ankštarų. Dėl drėgmės trūkumo geltonuoja pasėliai. Būklė vidutinė. Kai kur prasta. Dėl sausros pasėliai pageltę, virkščių viršūnės nudžiūvusios. Pasėliuose išplitę amarai.

Pupų pasėlių būklė prasta. Kaip ir žirniai, augalai džiūsta dėl sausros. Ankstyvos sėjos pasėliai šiek tiek geresnės būklės.

Cukriniai runkeliai, bulvės, daugiametės žolės

Cukrinių runkelių būklė vidutinė. Pasėliai labai nevienodi, tai priklauso nuo skirtingų dirvožemių (sausros metu labai išryškėjo podirvio įtaka augalams) ir nuo skirtingo kritulių kiekio atskirose vietovėse. Yra piktžolėtų pasėlių. Vidurio Lietuvos laukuose, kuriuose šiemet palijo, cukriniai runkeliai auga gerai.

Ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo bulvės pradėjo žydėti beveik vienu metu. Kai kur ankstyvos bulvės jau kasamos. Vėlyvos bulvės yra vos 20–30 cm aukščio. Kolorado vabalų mažai. Bulvių maro neužfiksuota.

Dėl karštų orų daugiametės žolės pradėjo anksti žydėti. Šienapjūtė buvo ankstyva. Dėl drėgmės trūkumo I pjūties derlius 20–50 proc. mažesnis negu pernai. Ankstyvi varpiniai žolynai neblogai užderėjo, nuganyti ar nupjauti palankiu oru žiemos pašarams, kaip reta, geros kokybės. Ankštiniai žolynai, kur vyrauja raudonieji dobilai ar mėlynžiedės liucernos, užaugino neblogą derlių. Vėlyvi žolynai, kuriuose vyrauja motiejukai ar svidrės atrodo prasčiau, ypač kur mažiau patręšti, labiau kenčia nuo sausros. Žolė po nupjovimo skursta, ruduoja. Geriausiai atrodo giliašakniai liucerniniai žolynai. Dėl drėgmės stokos varpinių žolynų atolas menkai teatželia. Užsitęsus sausrai, ganyklose neužtenka žolės ganymui. Lengvose dirvose dėl sausų orų gali prastai derėti sėkliniai raudonieji dobilai.

Čia rasite lentelę „Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (2018 m. birželio 30 d.)“

LAMMC ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai