Ūkis
Ekologinių ūkių sertifikavimui įtakos turi ir buvusi sausra
2018-10-02

Kaunas. Šiais metais paraiškas sertifikuoti ūkius kaip ekologinius pateikė 2 424 pareiškėjai. Dabar intensyviai vyksta ūkių patikros – „Ekoagros“ specialistai jau patikrino daugiau kaip 80 proc. ūkių, pretenduojančių turėti ekologinės gamybos sertifikatą.

Šių metų vasaros sausra turėjo neigiamos įtakos visiems ūkiams, ne išimtis ir ekologiniai. Kai kuriuose laukuose gautas itin menkas derlius arba jis visai neužaugo, kai kurie pasėliai išretėjo ir dėl to neatitiko augalų tankumo reikalavimų. Siekiant sušvelninti sausros padarinius ekologiniams ūkiams, buvo pakeisti kai kurie Ekologinio žemės ūkio taisyklių punktai.

Pakeitimai Ekologinio žemės ūkio taisyklėse

Ekologiškai ūkininkaujantiesiems ne naujiena, kad siekiant gauti ekologinės gamybos sertifikatą, laukuose, soduose ir pan. turi būti gautas derlius, taip pat yra nustatyti pasėlių tankumo reikalavimai. Šiemet visa tai gerokai „pakoregavo“ sausra. Todėl dar rugpjūčio mėnesį žemės ūkio ministro įsakymais buvo patvirtinti Ekologinio žemės ūkio taisyklių pakeitimai.

Pagal juos, jeigu sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke derliaus kokybė ar pasėlių būklė bus paveikta meteorologinių ar hidrologinių reiškinių, o teritorijoje bus paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija, ūkininkui nebereikės sertifikavimo įstaigai pateikti savivaldybės išduotos pažymos apie tai. Tokios pažymos reikės tik tuomet, jeigu ekstremali situacija nebus paskelbta, o ūkyje dėl gamtos stichijų derlius bus nukentėjęs.

Esant ekstremaliai situacijai (kokia ir buvo paskelbta šią vasarą), gali būti įvardijama kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ir hidrologinių reiškinių“.

Jeigu pasėlis retesnis, negu reikalauja Ekologinio žemės ūkio taisyklės, jis gali būti įvardijamas kaip „neatitinka augalų tankio reikalavimų dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“.

Atitinkamai pakeistos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. Pakeitimų esmė – jeigu paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija ir derlius įvardijamas minėtomis frazėmis, tai ūkininkui nereikia apie tai papildomai informuoti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA).

Įvardinus derlių kaip ypatingai mažą ar „derliaus nėra“, „nenuimtas derlius“, ūkiui nebus taikomos sankcijos dėl paramos neskyrimo. Tačiau ši nuostata negalioja, jeigu ekologinis pasėlis neatitiko tankumo reikalavimų. „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis pastebi, jog įstaigos tikrintojai, atsižvelgdami į sausros padarinius, stengiasi situaciją vertinti geranoriškai ir sertifikuojant į dokumentus dažniausiai įrašoma frazė „dėl derliaus sumažėjimo“, kad ūkiai neprarastų galimybės gauti išmokas.

Glifosatui – griežtas ne

Kitaip vertinamas draudžiamų medžiagų – pesticidų naudojimas ekologiniuose ūkiuose. Pasak T. Demikio, dažniausiai pasitaikantis nusižengimas yra glifosato naudojimas.

Jau nuo 2009 m. „Ekoagros“ iš ekologinių ūkių ima mėginius ir tiria, ar juose nėra glifosato bei jo skilimo produktų. Šiemet bendradarbiaujant kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei Valstybine augalininkystės tarnyba (VAT) dar išplėstas glifosato kontrolės planas, ypatingą dėmesį skiriant grikių produkcijai. Kaip žinia, glifosato negalima naudoti ne tik ekologiniuose, bet ir visuose kituose grikių pasėliuose.

„Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis sako, kad šiemet ypatingas dėmesys teks glifosato naudojimo kontrolei ekologiniuose ūkiuose

Mėginiai planiniams tyrimams imami iš 5 proc. ūkio subjektų. Be to, visuomet imami mėginiai kilus įtarimams. „Ekoagros“ duomenimis, iš 165 ūkio subjektų buvo paimti 229 mėginiai, iš kurių 42-uose rasta glifosato, jo skilimo ar kitų cheminių medžiagų likučių. Šie nusižengimai buvo nustatyti 29-uose ūkiuose. Iš minėtų skaičių glifosato rasta 10-yje mėginių, o šio chemikalo skilimo produktų – 15 mėginių.

Pasak T. Demikio, glifosato skilimo produktų galima rasti ir po metų ar net dvejų po šio herbicido panaudojimo. Grūdų supirkėjai kokybei nustatyti paimtus mėginius privalo saugoti 1,5 metų. Todėl gana nesudėtinga atsekti, iš kokio ūkio pateko neleistinomis medžiagomis užteršta produkcija.

Nustačius, kad ekologinis ūkis naudojo glifosatą ar kitokius neleistinus chemikalus, NMA neskiria išmokų ne tik už konkretų lauką, bet visam ūkiui. Tad sankcijos tikrai griežtos ir ūkiams labai nemalonios finansiniu atžvilgiu.

Pasak T. Demikio, „Ekoagros“ yra susidūrusi net su teismų procesais, kai ūkiai, siekdami atsikovoti prarastą paramą, bando įrodinėti, jog draudžiamos chemijos nenaudojo. „Tačiau dar neteko pralaimėti, nes mūsų paimtų mėginių tyrimai atliekami akredituotose laboratorijose ir yra tikslūs“, – tvirtina „Ekoagros“ atstovas.

Sertifikavimo įstaigos duomenimis, Lietuvoje griežtas sankcijas dėl ūkio tam tikros rūšies produkcijos, ūkio dalies ar viso ūkio nesertifikavimo gauna maždaug 1–2 proc. pareiškėjų. Šis skaičius atitinka ES ekologinių ūkio vidurkį. 2017 m. tokios, griežčiausios, sankcijos buvo taikytos 17 mūsų šalies ekologinių ūkių.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai