Ūkis
Dirvožemio problemų ignoruoti negalime
2018-04-03

Vilnius. Mūsų šalies mokslininkai perspėja, kad derlingumui pavojinga dirvožemio erozija jau dabar apima didelę Lietuvos teritorijos dalį. Jei ir toliau ignoruosime prastėjančią dirvožemio kokybę, rizikuojame netekti nemenkos dalies potencialaus derliaus.

Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentas Jonas Volungevičius sako, kad, nesuprasdami gamtinių procesų, šiandien pernelyg aliname dirvožemį, o ignoruodami prastėjančią dirvožemio kokybę rizikuojame, kad ateityje nekontroliuojamai brangs žemės ūkio produkcija ir atsiras kitų ilgalaikių padarinių.

Tai rimtas signalas formuoti žemės ūkio politiką teritoriniu principu ir įtraukti patyrusius žemės ūkio srities specialistus į atnaujinamo Lietuvos bendrojo plano rengimo darbus, kurie prasideda šiemet. Pirmojo etapo metu bus atliekamas bioprodukcinio ūkio sistemos ir dirvožemio būklės vertinimas nacionaliniu lygiu.

Nauja ekologinės krizės banga?

Pasak J. Volungevičiaus, dirvožemis yra sudėtinga sistema, ne tik maitinanti žmoniją, bet ir palaikanti itin svarbius ekologinius mechanizmus ekosistemose. Tam tikra dirvožemio erozija yra natūralus reiškinys mūsų gamtinei zonai. Dėl klimatui būdingo drėgmės pertekliaus žemės derlingumą užtikrinančios organinės medžiagos yra nuolat išplaunamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius, kuriuose tampa neprieinamos augalams. Tačiau šiuo metu ypač aktyviai vyksta ir kiti, ne tik mechaniniai, bet ir cheminiai pokyčiai.

Dirvožemio pakitimai veikia visą ekosistemą, mažina jos įvairovę ir silpnina atsparumą žmogaus poveikiui. Kai kuriais atvejais tai negrįžtamai mažina dirvožemio derlingumą, taip pat – gebėjimą apsaugoti nuo teršalų patekimo į paviršinius ir gruntinius vandenis. Dėl erozijos papildomos organinės medžiagos, fosforo ir azoto junginiai sukelia vandens žydėjimą. Tada prasideda nesustabdoma ekologinių padarinių grandinė.

„Dėl dirvožemio erozijos gali brangti žemės ūkio produkcija, nes reikės didesnio trąšų kiekio ir daugiau pastangų derliui užauginti. Eroduotas dirvožemis nepasisavina trąšų, jos laisvai, kaip per rėtį, pereina į gruntinius vandenis, todėl kaupiasi paviršinio vandens telkiniuose, didėja papildomų maisto medžiagų emisija į Baltijos jūrą“, – apie erozijos žalą pasakoja J. Volungevičius.

Mokslininkas primena, kad eroziją skatina ir netinkamas ūkininkavimas – dirvų suslėgimas, per gilus arimas, netinkamas, perteklinis mineralinių ir organinių trąšų naudojimas. Dabar jaučiame ir sovietinio laikotarpio ūkininkavimo padarinius.

Anot J. Volungevičiaus, neverta spekuliuoti skaičiais apie problemų mastą ar kada dirvožemio degradacijos problemos smogs nauja ekologinės krizės banga.

Reguliuoti natūralius procesus ar prisitaikyti prie jų?

Mokslininkai sako, kad tvarumo pasiekti galima vertinant situaciją iš ateities perspektyvos ir sprendimus priimant remiantis žemės mokslų žiniomis.

„Mums reikia keisti požiūrį į dirvožemį ir jo dirbimą. Šiuo metu skiriame daug laiko ir lėšų natūraliems dirvožemyje vykstantiems procesams reguliuoti, o ne prisitaikyti prie jų. Pavyzdžiui, tam, kad iš žemės pasiimtume tiek, kiek mums reikia, keičiame dirvožemio savybes, naudojame įvairias dirvožemio našumą didinančias priemones (trąšas, ypač mineralines). Dabartinė situacija rodo, kad šių principų laikantis ir toliau investicijų poreikis per artimiausius metus didės“, – sako J. Volungevičius.

„Žemdirbys siekia kontroliuoti natūralius procesus, vykstančius dirvoje. Kitaip tariant, su natūraliai dirvožemyje vykstančiai procesais žemdirbys priverstas kovoti“, – sakė Jonas Volungevičius parodos „Ką pasėsi...“ metu vykusiame seminare „Inovacija tvariam ūkiui – azoto nuostolių mažinimas dirvožemyje“

Jo manymu, turėtume galvoti ne apie dirvožemio galimybių didinimą, o apie savo poreikių pritaikymą prie esamų galimybių. Jeigu vienoje ar kitoje teritorijoje negalima auginti grūdinių kultūrų, gal reikėtų jas keisti kitomis, gal užsodinti mišku, gal vaiskrūmiais, gal apsėti pievomis ir užsiimti gyvulininkyste? Turime kūrybiškai priimti sprendimus, ieškoti būdų prisitaikyti prie aplinkos ir su mažesnėmis sąnaudomis gauti norimą pelną ar jį didinti.

Deja, ES subsidijos skiriamos tik pagal tikslines žemės ūkio veiklas. Kaip auginti tai, ko iš tavęs nepirks, kas nėra remiama? Todėl žemdirbiai ir bando iš žemės išspausti maksimumą. Geriausiai tai iliustruoja kai kurių ūkininkų praktikuojamas dirvožemio derlingumui pražūtingas sėjomainos atsisakymas ir monokultūrų – rapsų bei kviečių – auginimas.

J. Volungevičius siūlo, kad nacionalinėje žemės politikoje atsirastų regioninės reguliavimo priemonės. Derlingumo mažėjimo būtų galima išvengti šias priemones nustatant Lietuvos teritorijos bendrajame plane, todėl žemės ūkio politikos formavimo procese privalo dalyvauti ir dirvožemio bei žemės ūkio specialistai.

MŪ inf.

(5)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Studentas

    (195.182.72.18)

    Labai norėčiau sužinoti, kokią gi didesnę žalą dirvožemiui daro mažieji ūkininkai ir kuo jau geri didieji? Stebint tai kas vyksta, blogai daro ir vieni ir kiti. didieji gal net daugiau problemų sukelia. Viena didžiausių - jų galinga technika, kuri labai suspaudžia dirvožemį. Kita labai didelė problema - sėjomainos netaikymas, monokultūrų auginimas. Bet tai jau yra pas visus. O kalbant apie eroziją - ši bėda yra visų laukuose - tiek pačių didžiausių, tiek pačių mažiausių. Norint šitos bėdos išvengti - reikėtų griežtai prižiūrėti pievų išarimą. kažkas lyg buvo bandoma šiuo klausimu daryti, bet gavosi šnipštas. Išarė visas pievas, kalnus išarė, šlaitus ir visiems vienodai. Na svarbu kaupiamųjų neaugina.. Tik klausimas - o kaip su kukurūzais? O dėl žemės tyrimų... Lietuvoje tai jau vyksta... ekologiniai ūkiai privalo tyrimus daryti. Bet kodėl tik jie? Ar chemizuotiem ūkiam tai ne aktualiau? Labai norėčiau pasižiūrėti, kiek sliekų ten rastume ir kitos mikrobiotos? O dar geriau - pesticidų likučių :) Tik nekalbėkim vien apie humusą.... Tai nėra mano manymu svarbiausias rodiklis. Todėl manau, kad žemės tyrimai turi būti privalomi ir įprastiniam ūkiam!!!!!!

  • Ser.

    (84.15.180.224)

    O nebūtu geriau valstybei skirti liešu ūkininkams, kad jie atlikinietu dirvožemio tyrimus kas kokius 3 metus, o žemės ūkio ministerijai pavaldžios istaigos stebėtu ar pas ūkininka dirvožemis gerėja ar prastėja ir jeigu ūkiose kiekviena karta po tyrimu dirvožemis prastėja jam reiktu taikyti kažkokias sankcijas. Profesorius Valungevičius labai gerai siūlo, kad regionuose būtu valstybės prižiurimas dirvožemis ir valstybe skatintu ūkininkus dirvožemi gerinti.

  • Edvinas

    (90.131.33.168)

    Ūkininkavimas man nėra kaip kitas pasaulis, nes esu su tuo susidūręs ir šį straipsni perskaičiau visa su dideliu susidomejimu. Mano manimu maži ūkininkai kolkas daro didesne žalą negu dideli koncernai. To priežastis yra labai paprasta, kuo tu didesnis ūkininkas tuo daugiau pinigu turi, nereikia taip baisiai skaičiuoti visu centu, kad tik išgyventi iki kito sezono. Aišku nei dideli, nei maži ūkininkai tikrai nėra šventieji. Nekaltinu nieko, nes tai realiai ir yra verslas, bet viska galima daryti su protu ir stengtis kuo mažiau pridaryti žalos.

  • Studentaz

    (188.69.209.69)

    Straipsnis geras, pastebima žemės degradacija, bet kas dėl to daroma? Tai verslas, įveikti verslininkus reikia įpūsti jiems žinių

  • Studentas

    (195.182.72.18)

    Gal pas mus didžiausia problema yra tame, kad iš visko darome politiką. kad ir ką kažkas giedotų, pritariu specialisto pasakytoms mintims. Pirmiausia nereikia nieko kritikuoti, o gal reikėtų pradžiai apsidairyti aplinkui ir tada nekiltų klausimų dėl tokių elementarių dalykų kaip erozija, kuri iš tiesų paskutiniais metais vyksta dideliais tempais, o dėl ko - todėl, kad dabartinė karta žemdirbių galvoja tik apie save ir gyvena tik šia minute. Arba kyla kita mintis - gal didelė dalis nežino, kas yra ta erozija, apie kurią kalbama straipsnyje. Tokiu atveju reikėtų nekomentuoti mokslininko pasisakymų, o pirmiausia išsiaiškinti apie ką kalbama. gal tada bus aišku, kokią žalą erozija padaro dirvožemiui. gal tada bus aišku, kad tai kartu nuostoliai ir pačiam žmogui, kuris vis dar suinteresuotas didesne nauda sau.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai