Kaunas. Čekijoje daržovių auginama daug, o populiariausios yra bulvės, morkos, svogūnai, šakninės petražolės ir salierai. O štai Lietuvoje populiarūs raudonieji burokėliai čekams didelio įspūdžio nedaro.

Tokiais asortimento skirtumais įsitikino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nariai, vieną rugpjūčio savaitę praleidę Čekijoje, kur lankė daržovių augintojų kooperatyvus ir ūkius.

„Visada kelionėse įspūdžių daug. Kiekvienas augintojas po kruopelytę renka tą informaciją, kuri naudinga jam, konkrečiai jo ūkiui“, – apibendrino kelionę LDAA direktorė Zofija Cironkienė. Kelionės metu Lietuvos daržininkus globojo Čekijos-Moravijos daržovių augintojų asociacijos sekretorius Radovanas Tuma (Radovan Tuma), atskleidęs daug čekiškos daržininkystės ypatumų.

LDAA nariai kasmet išsiruošia bent į vieną bendrą kelionę – šiemet pasirinko Čekiją

Pirmiausia augintojai atkreipė dėmesį į auginamų daržovių rūšių ypatumus. Čekijoje labai daug auginama ir suvartojama šakninių petražolių ir salierų, labai populiarūs vadinamieji sriubos rinkiniai, kuriuose būtinai yra šių daržovių – tai jau nuskustų ir iš dalies supjaustytų daržovių asorti.

Daugybė paprikų, įvairiausių rūšių pomidorai, cukinijos ir moliūgai, svogūnai ne tik ropelėms, bet ir laiškams, porai – visa tai auginama dažno daržininko ūkyje. O štai žiedinių kopūstų augintojas visoje šalyje yra likęs vienas – tai kooperatyvas „ZVO Group“, kuris žiedinius kopūstus augina 32 ha plote.

„ZVO group“ kooperatyvo vadovas Milošas Špitalskis (Miloš Špitálský – nuotraukoje kairėje) ir Čekijos-Moravijos daržovių augintojų asociacijos sekretorius Radovanas Tuma

Prieš 10 metų žiedinių kopūstų plotai buvo kur kas didesni – vien šis kooperatyvas jų augino 86 ha. Tačiau plotus drastiškai mažinti privertė aplinkybė, kad dėl labai išsiplėtusių rapsų plotų išplito ir kenkėjai, kurių dauguma rapsams ir kopūstams yra bendri.

Be ukrainiečių – neišsiverstų

Dar vienas klausimas, dominęs Lietuvos augintojus – kaip išsiverčiama su darbo jėga. Čekai neslėpė, kad prapultų, jei ūkiuose nedirbtų ukrainiečiai. Darbo vizos paprastai jiems daromos 3 arba 6 mėnesiams, būtina aprūpinti ir gyvenamuoju plotu.

Ūkininkai pasiguodė, kad dar ne taip seniai ukrainiečius tenkino kur kas paprastesnės gyvenimo sąlygos – kambariuose po 4 žmones, o dabar reikalavimai išaugo – viename kambaryje sutinka gyventi ne daugiau kaip po 2 žmones. Jei atvykstama pusmečiui, tai dažnai su visa šeima, tada tokiems darbuotojams nuomojamas atskiras butas.

Daug stiprių Čekijos daržininkystės ūkių yra įsikūrę Prahos apylinkėse, čia jaučiama didžiulė konkurencija dėl darbo jėgos su Čekijos sostinėje stipriai išplėtota mašinų pramone, todėl atlyginimai žemės ūkio sektoriuje yra nemaži.

Ūkių savininkų teigimu, jie priversti darbuotojams mokėti 800–1000 eurų mėnesinį atlyginimą, kad šie nebėgtų iš ūkio į miestą. Ūkių savininkai pastebi, kad ukrainiečiai dirba kur kas geriau negu rumunai.

Piktžoles ravi robotai

Siekiant sumažinti taip sunkiai randamų ir brangiai apmokamų darbuotojų poreikį, darbus ūkiuose stengiamasi kuo labiau mechanizuoti. Mūsų daržininkams įspūdį padarė salotų auginimo plotuose matytas ravėjimo robotas.

Roboto vaizdo kameros atpažįsta augalus ir atskiria, kur daržovės, o kur piktžolės: pastarosios yra nupjaunamos peiliukais. Žinoma, robotą į lauką reikia išleisti tada, kai piktžolės dar mažos, o ne kai jau baigia praaugti daržoves.

Ravėjimo robotas itin sudomino mūsų daržininkus, kurie augina produkciją pagal Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą, mat ji riboja herbicidų naudojimą

„Tikrai sudomino šis robotas – jis palyginti paprastos konstrukcijos, agreguojamas su traktoriumi. Manau, jį galėtume panaudoti kopūstų laukuose. Kopūstų daigus mes sodiname 40 cm pločio tarpueiliais, kuriuos robotas švariai išravėtų“, – sako LDAA valdybos narys Pasvalio rajono ūkininkas Algimantas Morkūnas.

Buvo įdomu pamatyti, kaip imamas svogūnų laiškų derlius, domėtasi ir jų auginimo technologija – kaip pavyksta išauginti tokius gražius ir sultingus laiškus

Išsaugotos senos vandens tiekimo sistemos

Šiemet Čekiją dar labiau negu mūsų šalį kankino sausra ir karščiai, tad daržovių auginimas būtų neįsivaizduojamas be laistymo. Laistomi beveik visi laukai, čekai yra išsaugoję senąsias vandens tiekimo sistemas – vadinamuosius hidrantus.

Vanduo iš upės pumpuojamas į telkinius ir iš šių vamzdžiais keliauja iki ūkininkų valdų. O čia jau kiekvienas ūkininkas pagal poreikius ir galimybes būną įsirengęs laistymo sistemas – lašelinį laistymą, purkštukus ir t.t.

Pagrindiniuose Čekijos daržovių auginimo regionuose – aplink sostinę Prahą ir Moravijoje – vyrauja lengvi dirvožemiai, todėl daržovių augintojai čia įpratę reguliariai naudoti laistymą. Čekai skaičiuoja, kad čia karštą vasarą vieną hektarą daržovių palaistyti kainavo maždaug 400 eurų per sezoną.

Kooperatyvas nustebino prekybos mastais

LDAA nariai lankėsi ir didžiausiame Čekijos daržovių kooperatyve – gamintojų organizacijoje „Bramko Semice“. Beje, tai tarptautinė gamintojų organizacija, susikooperavusi su portugalais. Nuo 2006 m. veikiantis kooperatyvas savo ištakas skaičiuoja nuo 1992 metų.

Kooperatyvo valdomi žemės plotai sudaro 2500 ha. Per metus kooperatyvas parduoda maždaug 100 000 t produkcijos. Beje, čekams savos produkcijos trūksta, jie mielai pirktų lietuviškas daržoves, ypač bulves ir morkas.

Kooperatyvo „Bramko Semice“ mažmeninėje parduotuvėje, skirtoje gyventojams ir smulkioms visuomeninio maitinimo įmonėms, rasi visko: vietinių ir importuotų daržovių, vaisių bei sulčių

Bevaikščiodami po daržovių saugyklas ir logistikos sandėlius, Lietuvos daržininkai pastebėjo, kad Čekijos prekybininkai ko gero kelia mažesnius reikalavimus produkcijos prekinei išvaizdai, nes čia prekybai tiekiamos daržovės ne visada tobulai gražios.

Mūsų ir Čekijos daržininkų didžiausias konkurentas yra tas pats – lenkų augintojai. Tai dar vienas nesibaigiančių diskusijų klausimas, kelionėje suartinęs dviejų šalių daržininkus.

MŪ inf.