Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Verslo informacija
Be laistymo sistemos – neįmanoma

Kaunas. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė sako, jog daržovių augintojams šis pavasaris gana sudėtingas.

„Jei pernykštis ruduo buvo labai šlapias, tai pavasarį, atvirkščiai – labai staigiai išdžiuvo laukai. Kai kurie ūkininkai visų jų nespėjo paruošti sėjai – reikia laistyti, drėkinti, tik po to galima formuoti vagas ar lysves ir sėti. O pasėjus vėl reikia lieti“, – pavasarines daržovių augintojų problemas išsako ji.

Anot Z. Cironkienės, tokios sąlygos turi tiesioginės įtakos derliui – apsunkina sėklų dygimą, į atvirą gruntą persodintų daigų įsitvirtinimą dirvoje.

Bioversija m7 2024 03 29

„Tiems, kurie dirba nedidelius laukelius arba tiems, kurie turi atitinkamą techniką, mažiau problemų. Tačiau tiems, kurie technikos neturi arba ji yra nenaši, tenka naudoti daugiau rankų darbo“, – sako pašnekovė.

Anot Z. Cironkienės, smulkūs daržovių augintojai, kurie neturi laistymo įrangos, yra ypač priklausomi nuo gamtos sąlygų. „Daržininkystėje be laistymo sunku tikėtis sėkmės. Pavasarinės ir vėlesnės sausros pastaraisiais metais Lietuvoje yra įprastas reiškinys. Pavasarį sausra pakenkia pasėlių sudygimui, todėl sunku tikėtis kokybiško ir gausaus derliaus. Smulkių ūkių Lietuvoje yra didžioji dalis, o jų produkcijos kaip ir nematome. Prekybos įmonės renkasi dirbti su stambiausiais daržovių augintojais, kuriuos galima ant rankų pirštų suskaičiuoti“, – sako pašnekovė. 

Kaip išeitį ji siūlo kooperuotis, investuoti į ūkių plėtrą, pažangias auginimo technologijas ir kooperatyvo produkcijos prekinio paruošimo bazės sukūrimą, labiau pasitikėti kolegomis daržinininkais, dalintis patirtimi.

Z. Cironkienė pabrėžia, jog daržovių augintojų kasdienybę gerokai apsunkina ir nuolatinė nežinia dėl paramos investicijoms. „Taisyklės nuolat keičiasi, sunku planuoti ūkio ar kooperatyvo plėtrą. Prieš kiekvieną šaukimą ūkininkai nėra tikri, ar gaus paramą. Nesvarbu, koks būtų ūkis – smulkus ar stambus – jei nori proveržio, parama yra būtina. Turguje realizuoti produkciją sudėtinga, konkurencija didelė. Jei nori platesnės rinkos, turi didinti gamybos apimtis, o be paramos tai sunkiai įsivaizduojama“, – svarsto ji.

Pavasario sėją vertina nevienareikšmiškai

Viena iš Kelmės rajone, Pašiaušės kaime, įsikūrusios bendrovės „AUGA Luganta“ veiklų – ekologiškų daržovių auginimas. Iš 1000 hektarų valdomo žemės ploto daržovėms skiriama apie 140 hektarų – auginami svogūnai, morkos, burokėliai, brokoliai, moliūgai, cukinijos, kopūstai.

Įmonės vadovas Tadas Baliutavičius sako, jog šį pavasarį sunku vertinti vienareikšmiškai. Mat iš pradžių po pernykščių liūčių buvo šlapia, didelių balų buvo likę, o tai neleido įdirbti visų laukų. Teko laukti, kol pradžius. Toks kelių savaičių sausas laikotarpis į naudą buvęs – balos laukuose pradžiuvo. Tačiau padėtis visiškai priešinga tapo tose dirvose, kurios sėjai buvo tinkamos anksčiau, kuriose daržovės jau buvo pasėtos.

„Oro temperatūra nėra maža, o tuose laukuose dirvos paviršinis sluoksnis – kokie 2-3 cm – yra visiškai išdžiūvęs. Labai blogai tiems daigams, kurių šaknys formuojasi tokiame gylyje. Pavyzdžiui, morkų, kurios sėjamos panašiame gylyje, dygimą stabdo“, – sako T. Baliutavičius.

Daržovių auginimo be laistymo įrangos tokio dydžio plotuose, kokiuose sodina „AUGA Luganta“ teigia neįsisivaizduojąs. Ją naudoja tuose laukuose, kuriuose yra morkų, svogūnų pasėliai ar sodinami kopūstų daigai.

Daržovių laukai pasigedo drėgmės

Radviliškio rajono Raudondvario seniūnijos ūkininkas Zenonas Rožėnas sako, kad jo ūkis nėra specializuotas, jis augina „visko po truputį“. Jo daržuose, užimančiuose 20  hektarų, bene kasmet auga morkos, svogūnai, gūžiniai ir žiediniai kopūstai, porai, prieskoniniai augalai. Visų daržovių sėją ir daigų sodinimą, išskyrus vėlyvai realizacijai skirtus gūžinius ir žiedinius kopūstus, jau baigė.

Anot ūkininko, šį pavasarį dirvos labai greitai džiūsta ir lietaus, jei prieš kokią savaitę dar nepasigedo, dabar jo labai laukia. Jis turi laistymo sistemą įsirengęs ir ją kai kuriuose laukuose naudoja sausuoju laikotarpiu. Taip pat neįsivaizduoja, kaip būtų galima neturint laistymo įrangos sodinti kopūstų daigus ir tikėtis gero derliaus.

„Sodindami kopūstų daigus visuomet laistome. Lyja ar nelyja, tai esmės nekeičia. Per daugelį auginimo metų paaiškėjo, kad nelaistomi daigai blogai prigyja. Yra technologijos, ir turi jų laikytis“, – pabrėžia pašnekovas. Tiesa, burokėliai, pasak jo, ir nelaistomi kuo puikiausiai užauga.

Z. Rožėnas prisipažįsta, kad pastaruoju metu jo optimizmas kiek sumažėjo dėl rinkos ir lietuviškų daržovių kainų, kurios, anot jo, jau bene dešimt metų nesikeičia.

„Produkciją parduodame lietuviška kaina, o viską, ko reikia norint užauginti daržoves, perkam europietiška kaina. Todėl ir galai kažkur nesueina“, – jis neslepia, kad galvoje jau sukasi mintys apie daržų plotų mažinimą.

„Mes negalime konkuruoti su lenkiška produkcija. Gal specializuotiems, stambiems ūkiams ir lengviau, bet mums, smulkiesiems – toli gražu“, – bėdoja savo produkciją per tarpininkus realizuojantis daržininkas.

Viršų paėmė pavasarinis optimizmas

Šakių rajone, Liepalotų kaime, ūkininkaujantis Tomas Skaizgirys dirba apie 50 hektarų žemės. Šiemet pasodino apie 0,5 hektaro šiltnamio agurkų, 25 hektarus burokėlių, 8 hektarus svogūnų, apie 20 hektarų bulvių. Sėją jau beveik baigė, tik vėlyvieji burokėliai dar laukia savo eilės.

Pasak jo, jau praėjusią savaitę kritulių trūkumas jautėsi – labiausiai jos ištroškę bulvės, svogūnai bei neseniai pasėti ir bedygstantys burokėliai.

Ūkininkas pasakoja produkciją realizuojantis Lietuvoje, dalį – kitose Baltijos šalyse. Dėl rinkos didelių problemų nejaučiantis ir rankos dėl to nesvyrančios, pavasarinės sėjos nuotaika puiki. „Gal toks gražus pavasaris turi įtakos ir tokiam optimizmui“, – juokiasi jis.

Tačiau neslepia, jog praėjusio rudens skaudulių – dėl meteorologinių sąlygų dirvose likusio nenuimto derliaus – taip greitai taip pat nepamirši. „Pernai buvo tragedija. Galima drąsiai teigti, kad pusė derliaus liko nenuimta. Nors, prognozuodamas pelną, visuomet turi nepamiršti, kad prarasi dalį, bet tiek to nebuvo įmanoma numatyti“, – sako penkerius metus daržininkyste užsiimantis ūkininkas. Ir priduria, jog keisti ūkio specifiką, trauktis iš daržovių augintojų gretų, neketina. Negali mėtytis kas keletą metų, nes yra įsigijęs specializuotą techniką, prisiėmęs įsipareigojimus. 

Morkų atsisakė sumenkus rinkai

Tuo tarpu kitas to paties Šakių rajono ūkininkas, žemę dirbantis Veršių kaime, Jonas Daugėla pasakoja morkų auginimo atsisakęs jau seniai. Svarsto, kad apsisprendimą labiausiai lėmė tai, jog iš lietuviškos žemės ūkio produkcijos rinkos iškrito Rusija.

„Tuomet staigiai persipildė rinka, su lenkiška produkcija taip pat sudėtinga konkuruoti. Buvo metų, kad morkų ir nepardavėm. Tai pasilikom tik prie bulvių“, – pasakoja jis. Svarsto, jog nespecializuotą ūkį turint, reikia ir technikos kelių komplektų, ir technologijų daugybę išmanyti.

Tiesa, po to dar vienerius metus pabandė sugrįžti prie morkų, tačiau suprato, kad technologijos taip greitai keičiasi, kad norėdamas suspėti su jomis, pertraukų negali daryti.

Pradėjo nuo laistymo sistemos

Vilniaus rajone, Kenos kaime, ūkininkaujantis jaunasis ūkininkas Ježis Gvozdovičius dirba apie 15 hektarų žemės. Ūkyje auginami šiltnamio ir lauko agurkai, svogūnai, kopūstai. Sėjomainai dar pupų ar kviečių pasėja.

„Daržoves auginti dėl to ir apsisprendėme, kad žemės neturime daug. O pelną iš jų galima gauti bene tokį patį, kaip javų augintojai iš didelių plotų“, – įsitikinęs jis.

Trejus metus kartu su žmona Egle ūkininkaujantis vyras sako, jog prieš imdamasis daržininkystės pirmiausia įsirengė laistymo sistemą. Tikina, kad kelios savaitės pavasarinės sausros nesukėlė problemų. Šiemet pavasarį daržovių pasėlių laukus, šiltnamyje augančius agurkus laisto kas antrą dieną.  

Jo dirbama žemė plyti palei Kenos upelį, laistymui tai yra labai didelis privalumas. „Labai svarbi sąlyga, kad žemė, kuriose auginamos daržovės, būtų prie vandens, kad galėtum vandenį laistymui imti. Galima ir artezinį grežinį išsigręžti, tačiau mažiems ūkiams brangoka. Kol atsipirks...“ – sako jis.

Produkcijos realizacija ūkio plėtrą numačiusiam ūkininkui – sunkiausias etapas. „Pirmus metus bandėme turguje prekiauti. Bet su lenkiškomis daržovėmis nepakonkuruosi – jos žymiai anksčiau užauga, nes Lenkijoje šilčiau. Be to, jų kaina žemesnė. Tik nedidelei daliai žmonių yra svarbu, lietuviška prekė ar lenkiška. Nors skirtumas tikrai yra, net skonis skiriasi“, – savo nuomonę išsako pašnekovas.

J. Gvozdovičius tikina nemažai pagalbos sulaukiantis iš Lietuvos bulvių ir daržovių asociacijos. „Kreipiuosi ir norėdamas žinias apie daržovių auginimą praplėsti, ir produkciją realizuoti. Tikrai ne sykį yra pagelbėję. Asociacijos atstovai užsienyje parodose dalyvauja, padeda rinką praplėsti“, – sako išskirtinės kokybės produkciją auginantis jaunasis ūkininkas.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos