Ūkis
Arklys kaime tampa retenybe
2018-07-27

Kaunas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 15 tūkst. arklių. Jų mažėjant laukuose, vis mažiau darbo turi ir vienintelė šalyje arklienos skerdykla.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪIKVC) duomenimis, kai kuriuose Lietuvos rajonuose jau neliko nė 100 arklių. Laikinas arklių skaičiaus pagausėjimas buvo užfiksuotas 2015 metais, kai jų suskaičiuota 18 077, o paskui jų kasmet mažėjo, o šių metų liepą liko tik 15 481. Maždaug pusė jų yra darbiniai arkliai, kiti – veisliniai.

Tiesa, ŽŪIKVC ir Statistikos departamento duomenys dažnai nesutampa. Anot pastarojo, jau dabar šalyje arklių yra tik 14 800.

Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvoje arklių buvo 21 660, o Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis – tik 17 564.

Dabar jau sunkiai suvokiama, kad dar 1987 metais Lietuvoje buvo 79 tūkst., 1997 metais – 81 tūkst. arklių. Veislinių ir sportinių žirgų skaičius nežymiai, bet turi tendenciją didėti.

1918–1940 metais Lietuvoje buvo suskaičiuojama apie 550 tūkst. arklių. Anot statistikos, 1932 m. jų buvo laikoma daugiausiai – 574930.

Skerdžiama vis mažiau

Lietuvoje arklius pradėti skersti 2005 metais, tuomet paskersti 493. Daugiausia arklių mėsai paskersta 2007 ir 2010 metais (atitinkamai 2078 ir 2250 arklių).

Iki 2011 metų arkliai buvo skerdžiami „Agrovet“ mėsos įmonės skerdykloje, o nuo 2012 metų – „Samsonas“ mėsos įmonės skerdykloje. Per 2013-2015 metus vidutiniškai paskerstas 1491 arklys. Nuo 2016 metų rodikliai smarkiai sumažėjo. 2016 metais paskerstas 1264 arkliai, 2017 metais – 614, šiemet per 6 mėnesius – tik 199 arkliai.

„Samsonas“ skerdyklos viršininkas Petras Stankevičius sakė, kad šie skaičiai atspindi bendrą tendenciją. „Mėsai skerdžiami beveik vien darbiniai arkliai. Lietuvoje jų mažėja, darbinius arklius keičia traktoriai, todėl ir pas mus mažėja skerdimo užsakymų. Prieš keletą metų kiekvieną savaitę po 30 arklių paskersdavome, o dabar jų turime dvigubai mažiau“, – teigė P. Stankevičius.

Arkliena iš Lietuvos eksportuojama į Italiją ir Prancūziją. Individualiosios įmonės, užsiimančios arklienos eksportu, savininkas Saulius Vaitėnas sakė, kad mažėjant gyventojų kaime, mažėja ir laikančiųjų arklius.

„Arklių kaime liko labai mažai. Estijoje ir Latvijoje jų yra dar mažiau. Iš veislinių išbrokuotų arklių pagaminama labai maža dalis skerdienos. Anksčiau veždavome arklius iš Baltarusijos, bet atsisakiau dėl per vargo su dokumentais, muitine ir pan. Visą arklienos rinką dabar valdo Lenkija“, – sakė S. Vaitėnas.

Švariausia mėsa

Paskerdus arklius žmonių maistui yra realizuojamos skerdenos ir širdis. Iš vieno arklio vidutiniškai realizuojama 390 kg skerdenos masės, 2,90 kg širdies masės, 23,12 kg odų, utilizacijai nukreipiama 117,64 kg šalutinių skerdimo produktų.

Senoviniai piešiniai ant uolų sienų liudija, kad laukiniai arkliai buvo pirmykščių žmonių medžioklės taikinys ir, kaip teigia kai kurie mokslininkai, buvo prijaukinti būtent kaip mėsiniai gyvuliai, o tik vėliau pradėti išnaudoti kaip nešuliniai. Dar Senovės Romos aukštuomenės puotose gardžiausias patiekalas buvo kumeliukų mėsa. Žinoma, kad arkliena buvo valgoma teutonų religinių apeigų metu. Europiečiai mėgavosi arkliena iki 732 m. popiežiaus Grigorijaus III draudimo, kurio priežastis buvo prekybinių santykių, ūkininkystės bei kavalerijos plėtra. XIX a. antroje pusėje, kai atsirado mechanizuotos transporto priemonės bei žemės ūkio technika, šis draudimas buvo panaikintas.

Arkliena yra laikoma pačia švariausia mėsa, nes arkliai nėra imlūs parazitų sukeltoms ligoms, tarp jų ir karvių pasiutligei.

Pagrindiniai skerdžiamų arklių tiekėjai Europai yra Lenkija ir Rumunija. Daugiausia arklienos suvalgoma Italijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Japonijoje.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai