Ūkis
Aktinidijų augintojai ieško naujų skonių
2018-05-14

Babtai (Kauno r.). Sodininkų Zinos ir Vido Vaitiekūno medelynas, kuriame ypač populiarios vitaminingas uogas sirpinančios aktinidijos, pavasarį sulaukia daugiausia pirkėjų.

Z. Vaitiekūnienė prisimena, kad pirmiausia pasisodino lietuviškos selekcijos margalapės aktinidijos Landė sodinukų. Be margalapių aktinidijų, kolekciją gausino ir smailialapės aktinidijos – jos nokina stambesnius vaisius. Dabar iš margalapių aktinidijų auginamos Landė, Paukštės Šakarva, Sentyabrskaya, Dr. Šimanovski (savidulkė), o iš smailialapiųPurpurna Sadova, Jumbo, Weiki, Isai (savidulkė), Kokuwa (savidulkė). Sodininkai nusiteikę naujiems aktinidijų tyrinėjimams, susijusiems su naujų skonių paieškomis.

Panašumai ir skirtumai

Margalapės ir smailialapės aktinidijos turi panašumų – kilusios iš Tolimųjų Rytų, kur vadinamos amūriniu agrastu. Aktinidijos yra dvinamiai augalai. Vieno vyriškojo augalo pakanka apdulkinti 5–10 moteriškųjų. Yra ir savidulkių veislių. Augalai pradeda derėti 3–4 metais.

Be panašumų, šios dvi aktinidijų rūšys turi ir nemažai skirtumų. Margalapė aktinidija – tai krūmas arba liana, 5–7 m ilgio, plonais, iki 2–5 cm skersmens, stiebais. Smailialapė (dailioji) aktinidija – dar vešlesnė liana, kurios stiebai užauga iki 30 m ilgio ir iki 10 cm storio, su ilgomis, plonomis šakomis.

Margalapės aktinidijos lapai pražanginiai, kiaušiniškai elipsiški, matiniai, o smailalapės aktinidijos lapai tankūs, žali, blizgantys, beveik odiški.

Margalapės aktinidijos moteriškųjų individų lapai dažniausiai žali, o vyriškųjų žali tik pavėsyje, o saulės atokaitoje iš pradžių bronziniai, paskui žali, prieš žydėjimą (birželio pradžioje) išryškėja balti, rausvi ir rožiniai tonai. Margi jų lapai skirti tam, kad smulkius žiedelius geriau pastebėtų bitės ir kiti žiedus apdulkinantys vabzdžiai.

Margalapės aktinidijos dažniausiai žydi gegužę, kartais birželio pradžioje (deja, kaip tik tuo metu šalnos neretai apšaldo žiedus ir jaunus ūglius). Smailalapės aktinidijos dažniausiai žydi birželio mėnesį, jau pasibaigus šalnoms.

Margalapės aktinidijos dera rugpjūčio mėnesį, o smailialapės – rugsėjį ir spalį. Daugumos margalapės aktinidijos veislių vaisiai žymiai mažesni negu smailialapės. Smailialapės aktinidijos uogos derlingumu ir skoniu pranoksta margalapes, be to, jos prisirpsta labiau vienu metu ir prinokusios uogos nenubyra, o margalapės prinokusios uogos – nubyra. Smailialapė aktinidija žiemą yra jautresnė už margalapę, pakenčia 25–28laipsnių šaltį, o margalapė ištveria didesnį negu 30laipsnių šaltį. Smailialapes aktinidijas patartina auginti šiltesnėse užuovėjose, tinka prie namo.

Mėgsta saulę ir šilumą

Aktinidijos geriausiai auga saulėtoje šiltoje vietoje, apsaugotoje nuo vėjų. Tinka purūs, derlingi, turtingi humuso, pralaidūs vandeniui, silpnai rūgščios ar neutralios reakcijos priemoliai. Auginant lengvesniame dirvožemyje, vasarą reikia dažniau laistyti. Aktinidijų sodinukus galima sodinti pavasarį ir rudenį, o išaugintus konteineriuose – ir visą vasarą.

Aktinidijas prižiūrėti yra nesudėtinga, nes jos atsparios ligoms, jų nepuola kenkėjai ir ištvermingos žiemą. Tarpueiliuose patartina įveisti šienaujamą veją.

Aktinidijų šaknys paviršinės, todėl patartina reguliariai laistyti, o sausrų metu palieti gausiau. Tręšiama sodo augalams skirtomis mineralinėmis bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, po 30–50 g/kv. m. Pasodinus augalą, pirmais metais netręšiama.

V. Vaitiekūnas pataria, kad aktinidijos gausiai derėtų, jas formuoti ir šakas parišti prie atramų. Pirmaisiais metais aktinidijos išaugina pagrindinį stiebą, antraisiais – šonines šakas, kurios trečiais metais išleis šoninius ūglius. Tuomet ketvirtais metais šios šakos gausiai derės. Patartina kasmet žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį iki pumpurų brinkimo (nes vėliau genint augalą, jis „verkia“) trumpinti šakas, paliekant po 8–12 pumpurų. Senesnes negu 5 metų šakas reikia išpjauti, nes jos nebedera. Jų vietoje paliekamos naujos (pakaitinės).

„Aktinidijas, kaip ir valerijonus, ypatingai mėgsta katės, todėl iki 4 metų reikėtų apsaugoti ne tik šaknų plotą, bet ir kamienus“, – atkreipia dėmesį aktinidijų augintojas Vidas Vaitiekūnas.

Tam, kad organizmas gautų pakankamai vitamino C, žmogus per parą turi suvalgyti vieną didesnę margalapės aktinidijos uogą (3,5 g) arba tris smailialapės aktinidijos uogas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai