Technika
Juostinės sėjos subtilybėmis domėjosi Lenkijoje
2018-06-12

Bydgoščius. Lietuvių ūkininkai, kartu su vokiečiais, serbais, slovakais, ukrainiečiais, dalyvavo lauko dienoje Lenkijoje, anglų gamintojo „Mzuri“ atstovybėje.

Renginyje dėmesys skirtas juostinei sėjos technologijai ir jai tinkamoms Didžiojoje Britanijoje sukurtoms mašinoms pristatyti.

Lenkijoje „Mzuri“ atstovaujanti įmonė „Agroland“ šio gamintojo mašinas tiekia į Rytų Europos šalis (pagrindinė orientacija – Ukrainos rinka), taip pat ir į Lietuvą. Didžiulį dėmesį atstovas Lenkijoje skiria eksperimentiniams tyrimams – angliškas sėjamąsias išbando laukuose, sėdami įvairius žemės ūkio augalus – pradedant žieminiais ir vasariniais kviečiais bei rapsais, baigiant kukurūzais, sojomis, saulėgrąžomis ar net moliūgais (!).

Lietuvos ūkininkams kelionę į kaimyninę šalį organizavo bendrovė „Biržų žemtiekimas“, nuo šių metų prekiaujanti anglų gamintojo „Mzuri“ juostinės sėjos sėjamosiomis. Pirmą kartą mūsų šalies ūkininkams juostinė sėjamoji pristatyta parodoje „Ką pasėsi...2018“. Per šiųmetę pavasarinę sėją įvairiuose šalies rajonuose sėjamosios darbas išbandytas konkrečiuose ūkiuose sėjant skirtingas kultūras – nuo miežių, vasarinių kviečių ar rapsų, iki pupų ir grikių.

Lietuvos ūkininkai „Mzuri“ atstovybėje Lenkijoje

Pasak bendrovės produktų grupės vadovo Andriaus Pavilonio, apie 25 ūkiuose vasariniai augalai sėti naująja sėjamąja, vidutiniškai skiriant po 5 ha, nors kai kuriuose ūkiuose ja apsėta ir po 20 ha. Iš viso juostine sėjamąja šį pavasarį apsėta apie 350 hektarų.

„Tai universali, sąnaudas ir laiką taupanti mašina, todėl neabejojame, kad ji bus paklausi ne tik dideliuose, bet ir mažuose ūkiuose. Didėjant darbo jėgos trūkumui, ypač aktualu tai, kad viena mašina galima atlikti visas agronomiškai būtinas operacijas vienu važiavimu: išdirbti juostomis žemę, patręšti, sutankinti ir tiksliai pasėti į suformuotą sėklos guolį“, – pastebi A. Pavilonis.

Juostinės sėjos technologiją ir konstrukcinius sėjamosios išskirtinumus ūkininkams pristato Andrius Pavilonis (pirmas kairėje)

Dirbama tik 30 proc. žemės

Juostinės sėjos Mzuri Pro-Til sistema buvo sukurta Didžioje Britanijoje. Ieškodamas būdų, kaip tausojant dirvožemį, išlaikant jo derlingumo potencialą, padidinti pelningumą ir kartu sumažinti išlaidas, ūkininkas ir inžinierius Martinas Lolė (Martin Lole) sukonstravo juostinės sėjos mašiną. Dabar gamintojas siūlo pakabinamas ir prikabinamas 3, 4 ir 6 m darbinio pločio juostines Mzuri Pro-Til sėjamąsias, taip pat Select modelius, kurie išsiskiria tuo, kad galima keisti tarpueilių plotį, išjungiant kas antrą sekciją.

Gamintojas gamą plečia ir punktyrinei tiksliajai sėjai skirtomis sėjamosiomis. Lenkijoje pristatyta naujiena – Mzuri Pro-Til Xzact modelis, turintis tikslų dozavimo aparatą su keičiamais diskais. Sėjamoji gali būti 4 arba 6 m darbinio pločio. Visos sėjamosios laboratoriniais ir lauko eksperimentiniais tyrimais išbandomos įmonės įkūrėjo Springfildo ūkyje Vusteršyre.

Sėjant juostomis, dirbama tik 30 proc. žemės, o augalai turi geresnes sąlygas šaknytis ir augti

Juostinės sėjos esmė – žemės dirbimas ir sėja tiesiai į ražieną, dirbant tik 30 proc. žemės, likusi žemė visai nejudinama – lieka neįdirbti tarpueiliai. Vienu važiavimu pasirinktu gyliu dirva įdirbama siauromis juostomis, dirvožemį supurenant, bet ne apverčiant, kaip tai daroma ariant, tada visu dirbimo gyliu paskleidžiamos trąšos. Išdirbta juosta sutankinama ir į paruoštą sėklos guoliavietę tiksliai nustatytu gyliu įterpiamos sėklos – tikslumą užtikrina gylio palaikymo ratukas.

Sėjimo noragėlis kopijuoja dirvos paviršių, tad net ir darant posūkius, trąšos ir sėklos išberiamos tiksliai į paruoštą juostą. Augalai gali būti sėjami viena arba dviem eilėmis, todėl standartiškai mašina komplektuojama su vienaeiliais ir dvieiliais noragėliais, kad ūkininkas galėtų juos pasikeisti pagal sėjamą kultūrą ir norimą sėjimo būdą.

Gamintojo skaičiavimais, visų operacijų atlikimas vienu važiavimu darbo sąnaudas sumažina 7 kartus, 3 kartus sumažėja ir degalų sąnaudos. Palyginimui: naudojant ariminę technologiją sunaudojama 32–56 l/ha, sėjant su Mzuri Pro-Til – 11–18 arba vidutiniškai 15 l/ha degalų.

Išsaugoma drėgmė dirvožemyje

Pristatydamas mokslinius juostinės technologijos tyrimus Bydgoščiaus technologijų ir gamtos mokslų universiteto mokslininkas inžinierius prof. habil. dr. Darjušas Jaskulskis (Dariusz Jaskulski) atkreipė dėmesį į dirvožemio pokyčius, žemę dirbant ne ištisai, o juostomis.

Neįdirbtų juostų paviršiuje (tarpueiliuose) liekančios augalinės liekanos (šiaudai) apsaugo dirvą nuo drėgmės išgarinimo ir organinių medžiagų praradimo, kieto paviršinio sluoksnio susidarymo ir gilesnių sluoksnių suslėgimo, vandens ir vėjo erozijos, o žiemą – nuo iššalimo. Be to, užtikrina didesnį dirvožemio biologinį aktyvumą, įskaitant ir intensyvesnę sliekų, kurie gerina dirvožemio struktūrą, veiklą.

Įdomiausia ūkininkams lauko dienos dalis – sėjamosios darbo demonstracija lauke

Pasak D. Jaskulskio, penkerių metų tyrimų duomenys lyginant skirtingas žemės dirbimo ir sėjos technologijas patvirtina, kad daugiausia drėgmės išsaugoma sėjant juostine sėjamąja tiesiai į ražieną. Pavyzdžiui, taikant ariminę technologiją dirvos paviršiuje (0–10 cm) lieka 29,3 proc., bearimę (minimalaus dirbimo) – 41,7, o juostinę technologiją – 52,8 proc. drėgmės.

„Šiaudai dirvos paviršiuje apsaugo nuo drėgmės nuostolių, nes sumažina vandens išgarinimą ir užtikrina pakankamą jo kiekį auginamų žemės ūkio augalų šaknims. Vėliau augalinės liekanos virsta maistinių medžiagų šaltiniu ir humusu. Svarbu tai, kad nesuardoma viso lauko dirvožemio struktūra ir kapiliarai, todėl per neliestą žemę oras ir drėgmė greičiau patenka prie augalų šaknų. Tai turi įtakos ne tik tolygesniam pasėlių sudygimui, bet ir didesniam augalų derliui“, – pabrėžė mokslininkas.

Lyginant su tradicinėmis technologijomis, juostomis šalia platesnių tarpueilių augantys augalai didelę dalį vegetacijos laikotarpio gauna daugiau šviesos, geriau įsisavina maistines medžiagas, todėl geriau krūmijasi. Vadinamasis pakraščio efektas užtikrina ir didesnį žemės ūkio augalų derlių. 

Aktualu sąnaudų mažinimas

Pirmoji juostinės sėjamosios Mzuri Pro-Til4T pirkėja Lietuvoje – Marijampolės žemės ūkio bendrovė „Lifrania“. Pavasarį įsigyta 4 m darbinio pločio sėjamąja bendrovėje, dirbančioje apie 1 400 ha, atsėta po žiemos žuvusius rapsus bei kviečius. Naująja sėjamąja apsėtas maždaug 100 ha plotas. Pasak bendrovės direktoriaus Vido Vadopalo, atsėti pasėliai greitai ir tolygiai sudygo, todėl rezultatais yra patenkinti.

Jis neslėpė, kad svarbus pasirinkimo kriterijus – siekis mažinti sąnaudas ir savikainą. „Akivaizdu, kad tradicinis intensyvus dirvos dirbimas sukelia eroziją, mažina humuso kiekį ir dirvožemio derlingumą. Anglijoje, Vokietijoje atlikti tyrimai patvirtina, kad su juostiniu žemės dirbimu ir sėja tai galima išspręsti ir dar sutaupyti. Mūsų klimatas nepastovus, sėjai po javapjūtės turime labai mažai laiko – dėl šių priežasčių ši technologija mums pasirodė priimtina“, – kodėl nusprendė įsigyti Mzuri sėjamąją, paaiškino V. Vadopalas.

Turimą 4 m darbinio pločio sėjamąją bendrovė pardavė Širvintų r. žemdirbiams – uždarajai akcinei bendrovei „Kiaukliai“, o patys nusprendė įsigyti šešiametrę Mzuri sėjamąją, kad sėjos darbai vyktų dar našiau ir operatyviau.

Širvintų r. uždarųjų akcinių bendrovių „Kiaukliai“ ir „Agroservus“ direktorius Algirdas Meško prisipažino, kad planavo Mzuri sėjamąja sėti rudenį, tačiau galimybė tai padaryti jau šį pavasarį labai nudžiuginusi.

Algirdas Meško (centre) neslepia, kad apsilankymas „Mzuri“ atstovybėje Lenkijoje galutinai įtikino, kad jų pasirinkimas teisingas

„Turėjome savo rajone unikalią galimybę palyginti trijų gamintojų juostinių sėjamųjų darbą: vienas ūkininkas sėjo su Horsch Avatar, kitas – su Claydon ir mes – su Mzuri. Mano nuomone, ši dirba geriausiai, nes vienintelė pakedena žemę, padaro ją puresnę. Avatar konstrukcija prilygsta kukurūzų sėjamajai, be to, visiškai nesusidoroja su dideliu kiekiu šiaudų. Claydon noragai įpjauna žemę, bet jos nepakedena“, – savo nuomone apie skirtingų gamintojų juostinės sėjos mašinas pasidalino A. Meško. 

Jo teigimu, apsilankymas „Mzuri“ atstovybėje Lenkijoje galutinai įtikino, kad jų pasirinkimas teisingas. Marijampolės r. 100 ha pasėjusia sėjamąja Mzuri širvintiškiai pasėjo 200 ha vasarinių rapsų.

Dauguma ūkininkų, tarp jų ir Vaidas Matukaitis (pirmas dešinėje), Vilkaviškio r. dirbantis apie 230 ha žemės, neabejoja, kad juostinė sėja – artimos ateities technologija, kurios link pamažu einama ir mūsų šalyje

MŪ inf.

Plačiau skaitykite žurnalo „Mano ūkis“ liepos numeryje

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai