Rinka
Lietuvoje rugių laukų mažėja
2018-04-27

Varėna. Kone du trečdaliai Lietuvos yra priskiriami nenašių žemių regionams, todėl šalyje turėtų būti populiarūs nederlingose žemėse sėjami rugiai, tačiau taip nėra.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Perlojos bandymų stoties direktorė, Lietuvos agronomų sąjungos valdybos narė Rūta Česnulevičienė sako, kad viską lemia paklausa ir kaina – rugių rinka yra gerokai mažesnė negu kviečių, o supirkimo kaina irgi toli gražu ne rugių naudai.

„Paprastai žemdirbiai, dirbantys geras žemes, rugių neaugina. Nuo seno rugiai yra skurdesnių žemių augalas. Spėju, jų plotai gali mažėti ir dėl to, kad ne vienas augintojas vietoj rugių renkasi kvietrugius, kurie yra derlingesni“, – sako R. Česnulevičienė.

Ne visada pasiekiama gera kokybė

Rugiai geriau negu kiti javai pakenčia rūgštesnę dirvą, ištveria sausras. Kadangi iš rudens jie būna gerai įsišakniję, pavasarį iš karto pradeda sparčiai augti ir sugeba pasinaudoti dirvoje esančiomis drėgmės atsargomis, todėl vėlesnės sausros paprastai didelių nuostolių nepadaro. Rugiai gali būti sėjami ir kaip tarpiniai augalai – pavasarį jų masė sušeriama gyvuliams arba užariama žaliajai trąšai, ir tada sėjami kiti augalai.

Tiesa, ne kasmet pavyksta kulti geros kokybės rugius. „Kaip rodo mano patirtis, rugių grūdų kokybei vienas svarbiausių rodiklių yra kritimo skaičius. Jei vasara sausa, kritimo skaičius būna 200 sekundžių ir net daugiau, tačiau jei vasarą dažnai lyja, dažnai būna ir taip, kad kritimo skaičius nesiekia nė minimalios ribos – 120 sekundžių“, – pasakoja R. Česnulevičienė.

Lenkijoje yra gerų vasarinių rugių veislių, kurios paplitusios ir tarp Vilniaus krašto ūkininkų. Lenkiškų vasarinių rugių prieš kelerius metus auginta ir Perlojoje. Pastebėta, kad vasarinių rugių grūdų kritimo skaičius visuomet būna geresnis.

„Mes išbandėme ir tokį variantą – vasarinius rugius pasėjome iš rudens. Puikiai užaugo. Žinoma, viskas priklauso nuo konkrečios žiemos orų sąlygų, – perspėja patyrusi agronomė. – Pastebėjome, kad iš rudens pasėjus vasarinių veislių rugius, jų grūdai buvo stambesni, negu sėtų pavasarį, tad ir derlingumas atitinkamai didesnis“.

Perlojiškių patirtis rodo, kad geriausius derlius auginant ekologiškai pavyksta gauti pasirinkus lietuviškos selekcijos rugius. Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra įrašytos keturios lietuviškos žieminių rugių veislės: Joniai, Rūkai, VB Duoniai ir Virgiai. Bene geriausių rezultatų Perlojoje pasiekta auginant Virgius – jų paprastai kuliama per 3 t/ha. Gerai užsirekomendavo ir Joniai. Tačiau pasėjus rugius į netinkamai paruoštą, piktžolėtą žemę, gali tekti kulti tik 1,5 t/ha ar dar menkesnį derlių.

Siekiant rentabilumo, svarbu rugiams gerai paruošti žemę, išnaikinti piktžoles ir pasėti laiku – optimalus terminas būtų rugsėjo 12–15 dienomis. Rugiai iki žiemos išsikrūmija, todėl jie būna daug atsparesni šalčiams ir nepalankioms žiemojimo sąlygoms.

Kokios ligos gali pakenkti rugiams?

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sako, kad mūsų šalyje auginamose rugių veislėse galima matyti miltligės, rudųjų rūdžių, rinchosporiozės požymių. Jei gausiau patręšiama azoto trąšomis, šios ligos gali išplisti palyginti smarkiai. „Kiekvienos minėtos ligos plitimui svarbu ir tai, kokios meteorologinės sąlygos vyrauja. Nors rugiai dažnai auginami mažesniu intensyvumu, ekologiniuose ūkiuose, tačiau ir šiuo atveju visiškai išvengti ligų nepavyksta“, – paaiškina R. Semaškienė.

Kaip svarbią rugių ligą reikėtų paminėti ir skalses. Skalsių skleročiai į dirva patenka su sėkla ar būna išlikę žemėje po derlius nuėmimo, kuomet kūlimo metu tiesiog išbyra. Prieš pat rugių žydėjimą skleročiai sudygsta ir užkratas patenka į varpą. Vegetacijos pabaigoje matomi įvairaus dydžio tamsūs rageliai – skleročiai vietoje grūdų.

Iš kenkėjų bene didžiausią žalą rugiams padaro tripsai. „Jei pasirodžius paskutiniam lapui ir praskleidus , randami labai smulkūs judrūs  vabzdžiai- pats laikas naudoti insekticidus. Išplaukėjus rugiams, juos galima matyti gana daug tripsų pažeidimų. Apie juos signalizuoja ties varpa išbalusi lapamakštė – ją pravėrus, matosi baltos tripsų lervos“, – paaiškina R. Semaškienė.

Renkasi hibridinius

Mūsų šalyje 2016 m. rugių buvo pasėta 32 700 ha (vidutinis derlingumas buvo 2,38 t/ha), 2017 m. – 27 100 ha (vidutinis derlingumas 2,44 t/ha). „Kviečių derlingumas užpernai ir pernai buvo atitinkamai 4,75 ir 5,23 t/ha. Bet kviečiai auginami derlingose žemėse, o rugiai skurdesnėse, todėl tiesiogiai lyginti negalima. Kviečiams yra didesnės eksporto galimybės ir didesnės supirkimo kainos“, – sako Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Vytautas Ruzgas.

Pasak V. Ruzgo, Lietuvoje žemdirbiai įpratę auginti populiacines (įprastines) rugių veisles. „Pastaraisiais metais bendrovės nori pardavinėti tik hibridines rugių veisles. Tokiu atveju ūkininkas turi pirkti sėklą kasmet. Žinoma, hibridiniai rugiai derlingesni. Tačiau žmonės tradiciškai nori auginti ir populiacinius rugius. Šiaip rugių plotai mažėja visoje ES. O gaila, nes daug sveikiau valgyti ruginę duoną. Aš tą darau, ir kitiems rekomenduoju!“, – patikina Vytautas Ruzgas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai