Rinka
Lietuvoje javų derlingumas – vienas mažiausių Europoje
2018-10-03

Kaunas. Javų derlingumas Lietuvoje per pastaruosius 5 metus yra vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Tai skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“, pateikdamas kviečių, miežių, kvietrugių ir rapsų derlingumo statistiką.

„Agrorinka“ remiasi ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (MARS) duomenimis. Penkerių metų vidurkis apskaičiuotas remiantis 2014-2017 metų faktiniais duomenimis ir 2018 metų derlingumo prognoze.

Rodikliai nedžiugina

Skelbiama, kad Lietuvoje kviečių derlingumas per 2014-2018 metus siekia 4,67 t/ha. Mažesnis derlingumas užfiksuotas septyniose šalyse – Portugalijoje, Estijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje. ES šalių vidurkis yra 5,73 t/ha.  Didžiausias kviečių derlingumas per pastaruosius 5 metus pasiektas Airijoje (9,89 t/ha), Nyderlanduose (8,97 t/ha), Belgijoje (8,56 t/ha), Jungtinėje Karalystėje (8,20 t/ha), Vokietijoje (8 t/ha). Lenkijoje vidutinis 5 metų derlingumas toks pats kaip Lietuvoje (4,67 t/ha).

Lietuvoje miežių derlingumas per pastaruosius 5 metus siekia 3,6 t/ha. Mažiau miežių nukuliama tik Kipre, Estijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Latvijoje, Portugalijoje. Vidutinis ES derlingumas yra 4,91 t/ha. Didžiausias derlingumas pasiektas tose pačiose valstybėse – Belgijoje (8,35 t/ha), Airijoje (8,05 t/ha), Vokietijoje (9,64 t/ha), Nyderlanduose (6,67 t/ha) ir Jungtinėje Karalystėje (6,20 t/ha).

Mūsų šalyje kvietrugių derlingumas per 2014-2018 metus siekia 3,36 t/ha. Mažiau nukuliama Portugalijoje (1,63 t/ha), Graikijoje (2,21 t/ha), Ispanijoje (2,25 t/ha) ir Bulgarijoje (3,07 t/ha). ES vidurkis yra 4,23 t/ha.

Geriausiai kvietrugius per pastaruosius 5 metus sekasi auginti Vokietijai (5,09 t/ha), Švedijai (5,6 t/ha), Austrijai (5,45 t/ha), Prancūzijai (5,09 t/ha) ir Čekijai (4,82 t/ha).

Mūsų šalyje vidutinis rapsų derlius per pastaruosius 5 metus yra 2,51 t/ha. Mažesnis derlius fiksuojamas keturiose šalyse – Suomijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje. ES vidurkis yra 3,29 t/ha. Didžiausiais derliais džiaugiasi Belgija (4,22 t/ha), Danija (3,96 t/ha), Vokietija (3,82 t/ha), Jungtinė Karalystė (3,49 t/ha), Prancūzija (3,43 t/ha).

Įžvelgia objektyvias priežastis

AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius teigia, kad šie duomenys atspindi realią situaciją.

„Lietuvoje javų derlingumas yra ir bus mažesnis dėl objektyvių priežasčių. Pas mus auginamos veislės nėra lygiavertės auginamoms Pietų šalyse. Javams palankiose šalyse, kur ilgas pavasaris ir ilgas ruduo, auginamos derlingos veislės. Pas mus svarbiausias kriterijus pasirenkant javus yra atsparumas žiemojimui, todėl derlingumas negali prilygti.

Pačios gamtinės sąlygos pas mus nėra itin palankios auginti javus, nes dažni ir staigūs oro pokyčiai smarkiai sumažina derlingumą. Be to, dideli, daug investuojantys ūkiai tikrai nukulia kur kas daugiau nei Lietuvos vidurkis, tačiau mažuose ūkiuose rodikliai yra stipriai mažesni“, – teigė A. Lukoševičius.

Augintojai statistika abejoja

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Ignas Jankauskas sako, kad augintojus kasmet stebina pateikiami derlingumo duomenys.

„Galima kurti įvairias sąmokslo teorijas. Viena iš priežasčių gali būti, kad pas mus derlingų žemių nėra daug. Tik maždaug trečdalyje ūkių prikuliama po 7-8 tonas ha. Tačiau likusioje šalies dalyje derliai yra smarkiai mažesni. O kai kuriose Dzūkijos vietovėse apskritai nerekomenduojama auginti grūdų. Kita vertus: kokia prasmė auginti grūdus nederlingose žemėse?“, – svarstė I. Jankauskas.

Jis atmeta galimybę, kad situaciją galėtų iškreipti šešėlinė prekyba. „Jei tokia ir yra, jos mastai galėtų būti labai maži, nedarantys didelės įtakos statistikai. Pas mus labai sumažėjo mažų kiaulininkystės, paukštininkystės ūkių, kurie nedideliais kiekiais perka grūdus iš ūkininkų, tad galimybė šioje vietoje atsirasti reikšmingai statistinei prekybai labai nedidelė. Grūdų eksporto srityje apskritai neįmanoma šešėlinė prekyba. Nebent kažkas atrado man nežinomą būdą, tačiau čia jau reikėtų didelio talento“, – svarstė I. Jankauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai