Rinka
Karas dėl pieno kainos: smulkius ūkininkus labiausiai skriaudžia tarpininkai?
2018-03-29

Kaunas. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos nariai sako pasigendantys bent kiek optimizmo savo veikloje, bet kad ir kaip stengtųsi jo rasti, mato tik beviltišką padėtį.

Regis, tikrai ne visi pieno ūkiai blogai gyvena, yra ir gerų pavyzdžių, vis dėlto bendras kontekstas nedžiugina – situacija įtempta, karvių mažėja, skundžiasi ne tik smulkūs, bet ir vidutiniai ūkininkai, ramiai negali jaustis ir stambesnieji. Tad LPGA tarybos posėdyje dar kartą aptartos neišsemiamos temos – mažėjančios pieno kainos, pieno ūkių uždarymas ir santykiai su perdirbėjais. Taip pat svarstyta, ar verta steigti Rizikų valdymo fondą.

LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis teigė, kad pieno sektoriaus situacija toliau prastėja. Per sausio-vasario mėn. Lietuvos ūkininkai į Lenkiją pardavė 1 400 karvių, 2 800 telyčių, iš šalies išvežta ir 12 tūkst. veršelių. Dar 900 karvių buvo paskersta. J. Vilionio prognozes, kad metų pabaigoje karvių Lietuvoje liks tik kiek daugiau negu 200 tūkst., kolegos pavadino labai optimistinėmis. Pieno kaina, palyginti su sausio mėn., krito 4,5 proc. ir kalbama, kad kainos toliau mažės.

LPGA tarybos nariai svarstė, kaip tokios nestabilios rinkos sąlygomis gyventi ir išgyventi pieno ūkiams

Pieno gamyba ES padidėjo 3,5 proc. (kai kurie šaltiniai nurodo 1,8 proc.), vien tik Airija padidino gamybą 8,5 proc. Tai, kaip ir sandėliuose stovintys intervenciniai lieso pieno milteliai, turi įtakos pieno kainos mažėjimui. Pasak J. Vilionio, Pieno taryboje jau nuskambėjo mintis, kurią išsakė, Vokietijos, Prancūzijos ministrai, kad vėl būtų įvestas gamybos reguliavimas. Svarstoma rinkti kiekvienoje šalyje parašus po peticija, kad kvotų sistema būtų sugrąžinta. „Kito kelio nėra“, - teigė LPGA tarybos pirmininkas. Tiesa, vėliau į posėdį atvykęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tokį įkarštį nugesino, pareiškęs, kad prie gamybos reguliavimo Europa tikrai negrįš, nes viską reguliuoja laisva rinka.  

LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis eilinį kartą konstatavo, kad pieno sektoriaus situacija toliau prastėja. Savo viziją dėl pieno sektoriaus išsakė ir Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas

Lietuvos pieno gamintojų gyvenimo nepalengvina ir vis didėjantis susipriešinimas tarp smulkiųjų ir didesnių ūkininkų. Matyt, tam įtakos turi labai dideli pieno supirkimo kainos skirtumai. Ūkininkė Adelė Danutė Adamonienė (Kupiškio r.) sako, kad jeigu Lietuvos pieno ūkiai būtų susikooperavę, tokių problemų nebūtų. „Ir vienybės stoka neprideda jėgos kovojant dėl geresnių pieno kainų. Būtina kooperuotis. Kaip galima keturis kartus per žiemą kainas mažinti ir mokėti po 8-10 centų? Raskite pasaulyje dar bent vieną tokią valstybę. Vyriausybė turi į juos (perdirbėjus – red. past.) žvilgsnį nukreipti, ne jie pradžia visko. Tai genocidas“, - didelio ūkio savininkė stojo ginti mažųjų. Ji siūlo pagaliau paskelbti bent 10 dienų streiką – vienai perdirbimo įmonei netiekti pieno, gal tuomet, kai sustos gamyba, kas nors pasikeis.

Ūkininkės Adelė Danutė Adamonienė (kairėje), Vaidutė Stankevičienė, Plungės ŽŪKB „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas griežtai kalbėjo dėl situacijos pieno sektoriuje

Plungės ŽŪKB „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas stebėjosi – atvežė vaikas iš Italijos sviesto 83 proc. riebumo, kuris kainuoja mažiau kaip Lietuvoje, o italų ūkininkams perdirbėjai už pieno litrą moka po 40 ct. „Valio“ sviestas, sako, irgi panašiai kainuoja, nors suomiai skundžiasi, kad jiems blogai – pieno kaina nukrito nuo 43 iki 40 ct/l. „Kaip čia yra? Lietuvos perdirbėjai užsitikrino latvių ir estų pieną, o mes, Lietuvos gamintojai, likome prie suskilusios geldos. Ir kai pieno kaina dar šaus į apačią, visoms pieno strategijoms bus galas“, - teigė patyręs pieno sektoriaus veikėjas. Jo kooperatyvas gauna 20 ct/l su pristatymu į pieninę.

„Kūrėme strategiją, gavome tragediją, - ne iš gero gyvenimo kone eilėmis prabilo Albinas Šneideris (Vilkaviškio r.). - Kuo toliau, tuo sunkiau išgyventi. Reikia visiems susitarus pagaliau uždaryti vieną kombinatą. Jeigu nebūsime vieningi, žlugsime.“ O neišgyvena, ūkininko teigimu, ne tik maži ūkiai, - jo kaimynas parduoda lenkams visą 100 karvių bandą.

LPGA tarybos nariai (iš kairės) Alvydas Miliūnas, Egidijus Gečas ir Albinas Šneideris turėjo daug klausimų ir pastabų dėl pieno sektoriaus ateities

Utenos r. ūkininkas Arūnas Kudrevičius pateikė panašų pavyzdį – 50 karvių ūkio savininkė jau apsisprendė pereiti į mėsinę galvijininkystę. „Jeigu jau tokie šeimos ūkiai neišgyvena, tai jau visai blogai. Iki ko priėjome?“ – klausė jis. O Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis teigė, kad tokie 70-100 karvių šeimos ūkiai yra perspektyviausi...

E. Simonis atkreipė dėmesį į tarpininkus, kurie pasiima didelę dalį pieno kainos. „8 ar 10 centų nė viena mūsų įmonė  nemokėjo – tik tarpininkai. Juos, kurie nusiima visą grietinėlę, ir turėjote čia kviesti. Mes 60 proc. superkame iš stambių ūkių ir mokame atitinkamą kainą“, - teigė perdirbėjų atstovas. Pernai, jo teigimu, „Pieno centro“ įmonių pieno supirkimo kainos vidurkis buvo 356 Eur/t, kai Europos – 348 Eur/t. Tarpininkams, iš kurių pirko 30 proc. pieno, mokėjo 337 Eur/t. Iš smulkių ūkių pirko 10 proc. pieno, jiems mokėjo 254 Eur/t, nes surinkimo kaštai didesni. Jeigu smulkūs ūkiai jungtųsi, stambėtų, kaina jiems, neabejoja E. Simonis, kiltų. „90 proc. pieno pirkome europine kaina. Kodėl statistikoje atrodo pati mažiausia kaina? Todėl, kad tarpininkai rodo, ne kiek mes jiems sumokėjome, o kiek jie sumokėjo ūkiams“, - aiškino E. Simonis. LPGA tarybos nariai neabejoja, kad tarpininkams reikia apynasrio, tačiau pasakyti lengviau, negu padaryti.

„Tarpininkus, kurie nusiima visą grietinėlę, ir turėjote čia kviesti“, - teigė „Pieno centro“ direktorius Egidijus Simonis

„Pieno centro“ vadovas paaiškino, kaip čia gaunasi dėl to itališko sviesto: „Visos italų įmonės verkia, nes yra sutartys po pusę metų mokėti 40 ct/l. Dalį žaliavos jie perka iš mūsų, nusimuša kainą ir sukandę dantis moka ūkininkams tuos 40 centų. Ūkininkas, gaudamas tokią kainą, didina pieno gamybą ir gaunasi uždaras ratas. O rinka gyvena savo gyvenimą – dabar perkamumo nėra, visi produkciją krauna į sandėlius.“ Jis nupiešė ir galimą dar blogesnį scenarijų - jeigu bus išmesti į rinką dideli kiekiai pieno miltų po tūkstantį eurų, tai visi perpardavėjai, kurie dirba su trečiosiomis šalimis, pigiai susipirks tą produkciją, palauks, kol pakils kainos ir pardavinės. Ir vėl bus sąstingis.

Pasak E. Simonio, kas įvyks per artimiausius pusantro-du mėnesius, nežinia. Dabar baiminamasi ne tik pigių pieno miltų, bet ir sezoniškumo, didėjančios ES pieno gamybos.

Įpusėjus ketvirtai LPGA tarybos narių diskusijų valandai, į LPGA tarybos posėdį atvyko žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Jo manymu, reikalai pajudėtų, jeigu pavyktų susitarti dėl kainos formulės. Bet E. Simonis mano, kad tai padaryti bus sunku – jau daugelis šalių bandė.

Ministras dar kartą pakartojo apie būtinybę kooperuotis, bet LPGA tarybos nariai netiki, kad Lietuvoje įmanoma apjungti 90 proc. pieno.

LPGA taryba nepriėjo vieningos nuomonės, ar verta kurti Rizikų valdymo fondą. Galimą fondo veiklos modelį pristatė ŽŪM Ekonomikos departamento direktorius, projekto valdymo darbo grupės vadovas Vygantas Katkevičius. Ministras B. Markauskas, palaikydamas tokio fondo idėją, teigė, kad ateityje galbūt būtų galima į fondą atidėti dalį sumažinto PVM – šiuo metu vyksta kalba dėl PVM mažinimo kai kuriems maisto produktams, tarp jų – ir šviežiems pieno produktams. V. Katkevičius pridūrė, kad įmoka, ko gero, būtų lanksti, priklausomai nuo situacijos rinkoje.

Pieno gamintojai domėjosi įvairiais niuansais, ypač prekybininkų dalyvavimu fondo veikloje, tačiau bendro sutarimo nerado ir nutarė sudaryti darbo grupę, kuri parengtų pasiūlymus.  

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai