Akademija, Kauno r. Penktadienį įvykusiame Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) posėdyje ne tik buvo aptartos aktualijos – „Baltoji knyga“, tiekiamų rinkai trąšų įstatymo projektas, planuojamas piketas Briuselyje, bet ir priimti du nauji nariai: Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija bei Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija.

Taigi dabar LŽŪT jungia jau šešias žemdirbių organizacijas: Lietuvos ūkininkų sąjungą, Lietuvos žemės ūkio bendrobių asociaciją, Lietuvos grūdų augintojų asociaciją, Lietuvos pieno gamintojų asociaciją ir jau minėtas ką tik įstojusias dvi asociacijas.

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis priminė, kad Taryba įsikūrė pernai, užregistruota buvo šiemet. „Poreikis sukurti tokią tarybą atsirado dėl to, kad mums rūpimi klausimai nebuvo deramai atsovaujami Žemės ūkio rūmuose. Vadovavimas tarybai numatytas rotacijos principu vienų metų laikotarpiui. Pirmuosius metus vadovavo LŪS, nuo šio rugsėjo perėmė LŽŪBA, kitais metais – LGAA, dar kitais – LPGA ir t. t. Sprendimai priimami visiems sutarus. Kol bent vienas narys nesutinka, sprendimas nėra priimamas“, – darbo principus paaiškino P. Puskunigis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos posėdis Aleksandro Stulginskio universitete vyko labai konstruktyviai: per tris valandas spėta aptarti svarbiausias problemas, organizacinius klausimus ir patvirtinti dviejų naujų asociacijų narystę

„Baltoji knyga“ – žemės ūkio gairės iki 2030 metų

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas pristatė strateginį dokumentą – „Baltąją knygą“, kurioje numatytos pagrindinės žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptys iki 2030 m. Jau šią savaitę „Baltosios knygos“ tekstą planuojama pateikti svarstyti visiems socialiniams partneriams. Knyga bus tarsi gairės, pamatas kitų metų pradžioje suformuotai darbo grupei, kuri diskutuos dėl strateginio plano sukūrimo, iš kurio vėliau atsiras jau konkrečios priemonės ir veiksmai.

„Baltoji knyga“ – strateginis nacionalinis dokumentas, nubrėžiantis ir aiškinantis Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros viziją po 2020 m.“, – sakė žemės ūkio viceministras Darius Liutikas

Knygoje bus formuluojami iššūkiai, keliami uždaviniai ir siūlomi jų sprendimai. Svarbiausias siekis – kad ūkiai būtų konkurencingi, didėtų kaimo gyventojų pajamos ir gerėtų jų gyvenimo kokybė. Ieškoma būdų, kaip palaikyti kaimo ir bendruomenių gyvybingumą, sustabdyti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimą, kaip pritraukti gyventojų iš miesto į kaimą. Statistikos duomenys rodo, kad dabar vienam ūkio subjektui kaime tenka 350 eurų pajamų, o vienam ūkio subjektui mieste – 540 eurų.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis ir generalinis direktorius Jonas Sviderskis nusiteikę visomis priemonėmis ginti žemdirbių interesus

Ieškoma būdų, kai paskatinti verslus kaime. Jau dabar vykdomas „startup“ projektas – už darbo vietos sukūrimą kaime skiriama 16 tūkst. eurų parama. Šio projekto rezultatai bus įvertinti kitų metų antrąjį pusmetį. Numatoma skatinti kooperaciją, ekologinę žemdirbystę, dirvožemio tausojimą, agrarinės aplinkosaugos priemones, melioraciją, kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines.

„Baltosios knygos“ siekiai gražūs ir teisingi, tačiau žemdirbiškų asociacijų nariai juos apibūdino kaip utopinius. „Tikitės pritraukti žmonių iš miesto, o tiems, kas jau yra kaime – jokios paramos. Taip išeina, kad vienus kviesime, o kitus išmesime? Štai kaimo parduotuvėlės vos išsilaiko, kodėl joms negalima skirti paramos, o tik naujai įkurtoms? Juk turėtų būti svarbu išsaugoti tuos žmones, kurie dabar gyvena kaime“, – teigė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė ir Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Kamal Zulfijev sako, kad priklausymas skėtinei organizacijai sustiprintų jų pozicijas

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis domėjosi, ar „Baltojoje knygoje“ surašyta strategija bus privaloma kitoms žinyboms. „Reikia aiškiai sudėlioti prioritetus, nes šias vizijas įgyvendins kelios vyriausybės“, – pastebėjo J. Sviderskis. Jam pritarė ir LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, sakydamas, kad labai svarbu, jog knygoje numatytos gairės būtų privalomos ir savivaldybėms.

„Nebe pirmą tokią baltąją knygą nagrinėjame, įvardijame tuos pačius iššūkius, tačiau rezultatai apgailėtini. Gyventojų kaime mažėja, ūkiai stambėja. Kolegos, nusileiskime ant žemės. Pirmasis tikslas, kurį turėtume įveikti – pasiekime to, kad 2030 m. būtų bent tiek pat ūkių kaime, kiek yra šiandien, ir kad tie ūkiai būtų panašios struktūros“, – realiai vertinti situaciją siūlė LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Trąšų įstatymo esmė – kontroliuoti ne naudotojus, o gamybą ir importą

Seime jau senokai svarstomas tiekiamų rinkai tręšimo produktų įstatymo projektas. A. Macijauskas nusistebėjo, kad jo rengėjai ilgai nematė reikalo projekto derinti su žemdirbiais. „Spėjome įšokti į važiuojantį traukinį ir dalį pasiūlymų jau pateikėme. Įstatymo rengėja yra Ūkio ministerija, kuri, matyt, nėra pratusi įstatymų projektų taip derinti su socialiniais partneriais, kaip tai daro Žemės ūkio ministerija. Pagrindinė įstatymo rengimo intencija buvo stiprinti kontrolę iš trečiųjų šalių įvežamoms trąšoms. Tačiau dabar aiškėja, kad labiausiai ruošiamasi kontroliuoti trąšų naudojimą ūkininkų ir žemės ūkio įmonių lygmenyje. Kitaip sakant, viskas apversta aukštyn kojomis“, – sakė A. Macijauskas.

„Mūsų siekis – kad trąšų naudojimas ir naudotojas apskritai būtų išbraukti iš įstatymo. Reikia tikrinti gamybą ir importą iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas

Reaguoti reikia operatyviai, tad į Seimo Kaimo reikalų komitetą jau nusiųsti pasiūlymai: orientuotis ne į naudotojų, o į gamintojų ir importuotojų kontrolę, kaip ir buvo numatyta pradiniame įstatymo variante. Siūloma iš įstatymo braukti tokius techninius dalykus, kaip punktą dėl būtinybės ūkininkui vesti trąšų žurnalą ar kokia konkreti bauda bus taikoma to nedarant. „Mes visi laikomės kelių eismo taisyklių, tačiau nėra Lietuvoje kelių eismo taisyklių įstatymo. Taisyklės tvirtinamos LR vyriausybės nutarimu ir puikiausiai veikia. Visi trąšų naudojimo reglamentavimai taip pat gali būti patvirtinti Žemės ūkio ministro įsakymu“, – pastebi A. Macijauskas.

Jis pasipiktino nuostata, kad tokiu atveju, jei trąšos neatitiks nustatytų reikalavimų, tai pats ūkininkas bus už tai atsakingas. Jei ūkininkas padarys nusižengimą tręšdamas, bauda gali siekti iki 50 proc. trąšų kainos. Pasak A. Macijausko, faktiškai tai reikštų ūkio bankrotą. Apskritai siūloma įstatymą susiaurinti iki mineralinių trąšų sąvokos, nes jo rengėjai kol kas nesugeba tiesiai atsakyti į klausimą, ar mėšlas bus įtrauktas į trąšų identifikavimo sąrašą ar ne.

Narystės siekia ir daugiau žemdirbiškų organizacijų

Gali būti, kad Lietuvos žemės ūkio tarybos narių gretos artimiausiu laiku dar išsiplės. Norą jungtis išsakė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas. Nuo 2012 m. veikianti ir dabar devynis grūdų kooperatyvus vienijanti kooperatyvų asociacija niekada nebuvo ŽŪR nariai, savo interesus visada gynė patys. „Padarėme narių apklausą, daugiau negu pusė jų jau davė sutikimą jungtis prie Žemės ūkio tarybos“, – patikino D. Kižauskas.

Posėdyje dalyvavo ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovai. Šios asociacijos valdybos narys Martynas Laukaitis kalbėjo: „Norime priklausyti skėtinei organizacijai, kuri gintų mūsų interesus. Dalyvaujame Žemės ūkio rūmų veikloje, bet ten intrigų fabrikėlis, todėl dabar žiūrime į Žemės ūkio tarybą. Mums svarbu, kad vyktų konstruktyvus darbas, kad nebūtų įsiveliama į politikavimą, kad būtų ginami visų narių interesai – ir stambių, ir smulkių“. Apie galimybę jungtis svarstė ir Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Kamal Zulfijev, sakydamas, kad Šalčininkų žemdirbiai nenori likti vieni.

Artimiausiuose Lietuvos žemės ūkio tarybos planuose – susitikimai su Prezidente, Seimo pirmininku ir Ministru pirmininku. Jų metu bus aptartos skaudžiausios problemos, tarp kurių ir itin komplikuoti santykiai su Aplinkos ministerija. Gruodžio 13 d. laukia dar vienas svarbus įvykis – dalyvavimas protesto akcijoje Briuselyje.

LŪS pirmininkui Jonui Talmantui patikėta spręsti nuomojamų patalpų paieškos klausimus – greičiausiai Lietuvos žemės ūkio taryba įsikurs Aleksandro Stulginskio universitete

Žemės ūkio tarybai teks spręsti ir paprastus organizacinius darbus: reikia skubiai ieškoti patalpų, numatyti nario mokesčio dydį ir pan. Kol kas buvo mokamas tik stojamasis mokestis – po 200 eurų, bet iš to išgyventi neįmanoma, juolab, kad Tarybos siekis – išsilaikyti patiems.

MŪ inf.