Renginiai
Visos šalies agronomai kviečiami į Dotnuvą
2018-07-10

Kėdainių r. Pernai pirmą kartą oficialiai buvo paminėta Agronomų diena, kuri švenčiama per patį vidurvasarį. Šiemet artėjant šiai datai organizuojamas Lietuvos agronomų sąjungos suvažiavimas – visos šalies agronomai liepos 12 d. kviečiami į Dotnuvą.

Poryt įvyksiantis Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) suvažiavimas bus trisdešimt antrasis, jame bus renkama nauja sąjungos vadovybė. Giedrė Butkienė pirmininkės pareigas eina jau tris kadencijas po dvejus metus (nuo 2012 metų). Pagal įstatus tai maksimalus pirmininkavimo laikas, todėl šio suvažiavimo metu turės būti išrinktas ir naujas pirmininkas.

LAS veikia jau 97 metus. Vienas iš pagrindinių LAS veiklos tikslų – skatinti ir koordinuoti agronomų profesinį bendradarbiavimą bei kūrybinę veiklą, atstovauti ir ginti narių interesus. Asociacija šiuo metu jungia daugiau kaip 435 narius, sąjungos valdybą sudaro 21 narys.

„Kviečiame visus agronomus liepos 12 d. dalyvauti Atvirame visų kartų agronomų XXXII suvažiavime, skirtame Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui paminėti“, – sako LAS pirmininkė Giedrė Butkienė

LAS pirmininkė Giedrė Butkienė pabrėžia, kad agronomo profesija Lietuvoje visais laikais buvo svarbi. Iškilūs Lietuvos agronomai dirbo ne tiktai žemės ūkio, bet ir visos šalies labui – antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas A. Stulginskis, ilgametis ministras pirmininkas ir finansų bei žemės ūkio ministras J. Tūbelis, antrasis Žemės ūkio akademijos rektorius bei švietimo ministras J. Tonkūnas ir daugelis kitų.

LAS istorija – dalis Lietuvos istorijos

Pirmas Lietuvos agronomų suvažiavimas įvyko 1919 m., jame dalyvavo 27 agronomai kartu su to meto žemės ūkio ir valstybės turtų ministru, vėliau Respublikos prezidentu A. Stulginskiu.

Visuomeninė organizacija, Lietuvos agronomų sąjunga buvo įkurta vėliau, 1921 m. sausio 8 d. Ši data yra laikoma LAS gimtadieniu. Pirmieji LAS nariai, 35 agronomai, išrinko LAS valdybą ir pirmininką. Juozas Tūbelis (1921-1925) buvo LAS pirmosios valdybos pirmininkas, vėliau vadovavo J. Aleksa (1926). Nuo 1927 m. iki sąjungos veiklos nutraukimo 1940 m. LAS vadovavo Jurgis Krikščiūnas. 1940 m. sąjunga turėjo 340 narių. Iki 1940 m. įvyko dvidešimt suvažiavimų.

Didelė dalis agronomų tarpukario laikotarpiu buvo represuoti, patyrė tremtinių dalią. Tiesa, 1950–2002 m. LAS veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose, turėjo apie 70 narių.

1986 m. A. Budvyčio iniciatyva prie LŽI buvo įkurtas agronomų profesinis klubas „Agronomų seklyčia“. Tuometinė valdžia leido klubui būti valdžios institucijų patarėjais žemės ūkio klausimais. Tačiau „Agronomų seklyčia“ tapo unikaliu to laikotarpio reiškiniu, peržengusi profesinių klausimų ribas, ji kėlė kaimo vystymo socialinius bei ekonominius klausimus.

Siekis turėti profesinę šventę – išsipildė

1989 m. iniciatyvinė grupė, 24 agronomai atkūrė asociaciją Lietuvos agronomų sąjungą. 1989 m. įvyko atkuriamasis XXI suvažiavimas. LAS pirmininku tapo prof. Petras Bėčius. 1994 m. įvyko XXII suvažiavimas, pirmasis atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje. LAS pirmininku buvo išrinktas dr. Rimantas Dapkus. Vėliau, 1997–2012 m., LAS vadovavo pirmininkas dr. Edvardas Makelis.

Prieš trejus metus, 2015-aisiais, LAS kreipėsi į LR Seimą dėl kalendorinės profesinės Agronomų dienos paskelbimo liepos 16 d. Tikslas – pagerbti ir priminti visuomenei apie agronomus, jų indėlį į valstybės ir visuomenės gerovę, paskatinti agronomus labiau susitelkti sprendžiant Lietuvos valstybei kylančius naujus iššūkius siekiant tvaraus žemės ūkio vystymo, užtikrinant aplinkos apsaugą, bioįvairovę ir darnią valstybės plėtrą.

2016 m. Seimo Kaimo reikalų komiteto pastangomis buvo papildytas Valstybės atmintinų dienų įstatymas ir pernai liepos 16 d. pirmą kartą buvo švenčiama Agronomų diena.

Pernai LAS suvažiavimas vyko Aleksandro Stulginskio universitete, jame dalyvavo per 250 agronomų iš 38 šalies rajonų

Suvažiavime – svarbių klausimą sprendimas

XXXII suvažiavime liepos 12 d. bus ne tik renkama nauja LAS vadovybė, bet ir aptariami svarbiausi, agronomų bendruomenėje dažnai diskutuojami klausimai ir problemos. Pirmiausia – pabrėžiama, kad darbdaviams reikia daugiau aukštąjį išsilavinimą įgijusių agronomų ir kitų žemės ūkio specialistų, turinčių inovacinį požiūrį, kūrybinį mąstymą, gebančių darbą grįsti mokslo žiniomis, atsakingai priimti ir įgyvendinti sprendimus.

Tai patvirtina Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikto specialistų poreikio tyrimo duomenys. Studijoje teigiama, kad 6 ir 7 lygių žemės ūkio specialistų rengimo poreikis nuo 2021 iki 2024 m. turėtų didėti. Prognozuojama, kad kasmet žemės ūkio specialistų gretas turėtų papildyti apie 150 bakalaurų ir 40 magistrų. Daugiausia minėtų bakalaurų laukia žemės ūkio produktų gamybos subsektoriuje, o magistrų – augalininkystės aprūpinimo ir paslaugų subsektoriuje.

„Deja, bet žemės ūkio bakalaurų poreikis tenkinamas tik 52 proc., o magistrų – 57 proc. Švietimo ir mokslo ministerija šiais metais žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei (agronomija, miškininkystė, gyvulininkystė, žuvininkystė, maisto studijos) sumažino valstybės finansuojamų I pakopos universitetinių studijų vietų skaičių: nuo 177 – 2017 m. iki 170 –2018 metais“, – pastebi LAS pirmininkė G. Butkienė.

Tuo pačiu dėl padidėjusio iki 3,6 min balo (balas taikomas į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas vietas, kitais metais jis bus 4,0), gali gerokai sumažėti stojančiųjų. Stojantieji iš regionų, kur mokyklų lygis daugeliu atvejų nėra aukštas, o korepetitoriai ne visiems prieinami, sunkiai pasiekia reikalaujamą lygį.

„Vyksta ASU jungimosi su VDU procesas. Tikimės, kad tai nekels esminių grėsmių agronomų studijoms, jų kokybei. Šis klausimas nuolat bus LAS darbotvarkėje“, – pabrėžia G. Butkienė.

Nerimą kelia ir jau daug metų pastebima tendencija, kad valstybinėse institucijose, formuojančiose ir įgyvendinančiose žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką mažėja žemės ūkio specialistų. Tai turi neigiamų pasekmių ir rizikų ateičiai formuojant ir įgyvendinant žemės ūkio politiką. Žemės ūkio žinių ir patirties stoka matoma rengiant strateginius dokumentus, paramos taisykles ir kt. „Lyginant švietimo, sveikatos apsaugos sritis, kur didžiąja dalimi įdarbinami tos srities specialistai, žemės ūkio srities specialistų valstybės įstaigose įdarbinama labai mažai“, – pastebi LAS valdyba.

LAS ir MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai