Renginiai
Tvarus ūkininkavimas - inovatyviai
2018-06-21

Akademija (Kauno r.). Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje dvidešimt antrąjį kartą organizuotos mokslinės-praktinės konferencijos „Žemdirbio vasara“ pagrindinė tema – klimato kaita ir tvarus ūkininkavimas, pasitelkiant technologines inovacijas.

Šiemet ASU Bandymų stotis mini veiklos 40-metį, tačiau jos direktoriaus Rimanto Veličkos pastebėjimu, svarbu ne metai, o atliekami darbai, tarp kurių – 70 eksperimentų 3 000 laukelių, 20 apgintų magistro ir 40 bakalauro darbų.

Būsimos permainos – tai ir naujos galimybės

Atidarydamas renginį ASU rektorius Antanas Maziliauskas pabrėžė dalijimosi naujausiomis žiniomis, praktine patirtimi svarbą kaip vieną svarbiausių šios konferencijos tikslų ir priminė, kad nuo kitų metų sausio ASU susijungia su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), tad, jo teigimu, galimybių gauti naujausią ir aktualiausią informaciją dar padaugės.

Konferenciją atidarė (iš kairės): ASU Bandymų stoties direktorius Rimantas Velička, ASU rektorius Antanas Maziliauskas, VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas Saulius Mickevičius, ASU Agronomijos dekanė Aušra Blinstrubienė, LŽŪKT Paslaugų klientams padalinio vadovė ir Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkė Giedrė Butkienė, Lietuvos mokslų akademijos vicepirmininkas Zenonas Dabkevičius, ŽŪM Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis

Pirmą kartą šventėje dalyvavęs VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanas Saulius Mickevičius patikino, kad susijungus dviem universitetams, dėmesys bus skiriamas ne tik inovacijoms skleisti, bet ir tradicijoms puoselėti. „Tiek moksle, tiek žemės ūkyje yra svarbūs du, tarpusavyje sunkiai suderinami dalykai – inovatyvumas ir tradicijų tęstinumas. Šis renginys apima juos abu. Tad linkiu Bandymų stočiai ilgų gyvavimo metų, o „Žemdirbio vasarai“ – tradicijų puoselėjimo“, – sakė S. Mickevičius.

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis, perduodamas ministro Giedrio Surplio žodžius, linkėjo, kad renginys būtų vaisingas žiniomis ir gerąja patirtimi, kad visų mokslo bendruomenės žmonių entuziazmas turtintų gamtinius išteklius, įkvėptų žemdirbius.

„Ministerija džiaugiasi, kad universitetas ir visa žemės ūkio mokslo bendruomenė skiria deramą dėmesį globalioms problemoms, tokioms kaip klimato kaita ir tvari žemės ūkio gamyba. Dėkojame, kad nepaliekate žemdirbių vienų kovoti su iššūkiais, o pasiūlote naujų racionalių būdų jiems įveikti“, – sakė Z. Medingis.

Pasinaudodama proga Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkė Giedrė Butkienė pakvietė visus šalies agronomus liepos 12 d. į Agronomų sąjungos renginį, skirtą Lietuvos šimtmečiui paminėti

Konsultantai dirba moderniais metodais

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė skaitė pranešimą apie informacinių technologijų plėtrą žemės ūkyje. Ji priminė vyriausybės programą, kurioje numatyta, kad Lietuva pasiektų Europos skaitmeninėje darbotvarkėje 2010–2020 metams numatytus svarbiausius tikslus, jog Lietuvos visuomenė galėtų ir norėtų aktyviai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis, būtų sumažinta elektroninė atskirtis, o investicijos į informacines visuomenės plėtrą, duomenų saugą ir kibernetinį saugumą būtų efektyvios. Taigi, visi gyventojai skatinami išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu, daryti tai saugiai bei efektyviai.

LŽŪKT Informacinių technologijų skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė skaitė pranešimą apie informacinių technologijų plėtrą žemės ūkyje

Konsultavimo tarnybos vaidmuo ir perspektyvos diegiant informacinių technologijų naujoves ūkiuose – labai svarbus. LŽŪKT teikia integruotas ir e-paslaugas debesų kompiuterijos pagalba daugiau kaip 18 tūkstančių klientų per metus bei yra viena didžiausių šalies mokymo paslaugų teikėjų (KPP, komerciniai mokymo kursai). Be to, LŽŪKT dalyvauja keturiuose iš penkių EIP projektų, kurie įgyvendinami Lietuvoje, ir jiems vadovauja (nuo pirmojo EIP kvietimo 2015 m.).

LŽŪKT turi visą reikalingą struktūrą, kad pasiektų kiekvieną klientą, nuolat atnaujina vidinius IT įrankius. „Žemdirbiams siūlome kompiuterinę ūkio valdymo programą e-GEBA – novatorišką įrankį ūkių veiklos planavimui ir valdymui. Taip pat net keturis apdovanojimus laimėjusią integruotą augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą IKMIS, kurią sudaro 4 nemokamos elektroninės paslaugos. Beje, toliau vykdoma IKMIS modernizacija ir plėtra“, – pabrėžė I. Rimkevičienė, pridurdama, kad didžiulis dėmesys skiriamas duomenų saugumui užtikrinti.

LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla pristatė prieš pusantrų metų prasidėjusį projektą „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“, sujungusį net 11 partnerių – ASU, LŽŪKT, LŪS, LŽŪBA, Lietuvos grūdų augintojų asociaciją ir 6 ūkininkų ūkius. Kadangi drėgmės trūkumas pavasarį ir vasaros pradžioje darosi didžiulė problema (ir šiemet jau du mėnesius daugelyje šalies rajonų faktiškai nėra kritulių), ieškoma būdų, kaip reguliuojant drenažą pakelti vandens lygį dirvoje. Panašios sistemos bandomos JAV, ten sausais metais jos padidina derlių maždaug dešimtadaliu.

LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla pristatė prieš pusantrų metų prasidėjusį projektą „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“

Šis projektas apims ir tokias problemas, kaip azoto išsiplovimo iš dirvos stabdymą bei tikslų tręšimo planavimą.

Ką rodo plikos augalų šaknys?

ASU docentė Jūratė Aleinikovienė pristatė tvaraus ūkininkavimo tyrimus: agrotechninių priemonių įtaką CO2 emisijai, dirvožemio ir augalų derlingumui. Tvariai ūkininkaujant, privalu laikytis dirvožemį tausojančių technologijų.

„Svarbu nuosekliai formuoti organinę medžiagą ir stabilizuoti ją dirvožemyje. Dirvožemyje labai svarbus yra bakterijų ir mikroskopinių grybų santykis. Labai retai dabar ant augalų šaknų matyti grybienos. Pabandykite išrauti augalą – jei jis išsirauna plikomis šaknimis, humifikacija jūsų dirvoje nevyksta“, – paprastą metodą dirvožemio kokybei nustatyti nurodė J. Aleinikovienė.

Pastaraisiais metais mažėja kritulių, bet didėja jų intensyvumas – vienu metu gali iškristi labai didelis kritulių kiekis. Kaip kuo tolygiau paskirstyti ir išlaikyti dirvoje drėgmę? „Tam reikia pakankamai organinės medžiagos. Nėra taip, kad organinės anglies kiekius sukaupėme vienais metais ir jau ramu – tai reikia daryti nuolat“, – kalbėjo J. Aleinikovienė.

Tradicinė „Žemdirbio vasaros“ dalis – lauko eksperimentų pristatymas

Mokslininkė taip pat pristatė nuo 1999 m. įrengtame lauko eksperimente vykdomus kompleksinius eko-sisteminius tyrimus: vienoje lauko dalyje šiaudai šalinami, o kitoje susmulkinami ir paskleidžiami. Abiejuose fonuose tiriamos šešios skirtingos žemės dirbimo sistemos: gilusis arimas 23–25 cm gyliu rudenį, seklusis arimas 10–12 cm gyliu rudenį, seklusis purenimas kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm gyliu rudenį, seklusis purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją, seklusis žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją ir neįdirbta dirva bei tiesioginė sėja.

Intensyvus technologijų biologizavimas – naujoji mada

ASU docentas Vytautas Liakas pasidalijo patirtimi iš kelionių po kitų Europos valstybių ūkius, iš kurių dydžiu ir taikomomis technologijomis išsiskiria Bulgarija. Čia labai įprasta, kad ūkio dydis siekia 5 ar 8 tūkst. ha ir tokio stambumo ūkiai vadinami šeimos ūkiais. Dėl didelio humuso kiekio dirvoje ir šiltų bei saulėtų orų, Bulgarijoje gaunami aukšti derliai. Pastaraisiais metais čia taikomas intensyvus technologijų biologizavimas – minimalus žemės dirbimas ir naudojami biologiniai produktai. Tai leidžia suspėti apdirbti didelius žemės plotus, didinti dirvožemio gyvybingumą ir kartu išlaikyti aukštą derlingumą. Biologinės priemonės padeda augalams geriau jaustis net ir sausringais bei itin karštais periodais – šiemet Bulgarijoje nuolat laikosi 30–40 laipsnių karštis.

„Bulgarijoje jau keleri metai atliekame bandymus ir jau turime rezultatų: per ketverius metus naudojant biologinius produktus iš nualinto dirvožemio galima padaryti derlingą, kuriame išauga 14 t/ha kukurūzų derlius“, – patikino V. Liakas.

„Ūkininkui tereikia priimti sprendimą. Bet, matyt, pas mus dar gajus noras daug dirbti ir nieko negauti“, – Vytautas Liakas stebėjosi ūkininkų nenoru skirti dėmesio dirvų gyvybingumo gerinimui

Kartu jis ragino ūkininkus nedelsti ir skirti dirvožemio gyvybingumo atstatymui ir palaikymui daugiau dėmesio ir lėšų, nes su bepiločiais orlaiviais darant laukų nuotraukas iš viršaus, vaizdas labai liūdnas – pasėliai labai netolygūs, augalai vangiai vykdo fotosintezę. „Dažno iš mūsų požiūris į žemę yra grobuoniškas – paimti kuo daugiau, o vėliau nors ir tvanas... Jei nebus kokybiško dirvožemio – neveiks jokios inovacijos“, – reziumavo V. Liakas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai