Renginiai
Teisingai naudojama vakcina - palaima imuninei sistemai
2017-10-27

Kaunas. Gyvūnų imuniteto formavimas, šiuolaikinis mokslo požiūris į vakcinaciją - tai aktualios, bet nedažnai aptariamos gyvulių augintojams ir veterinarijos gydytojams temos. Seminaras šia tema sulaukė daugiau kaip 300 dalyvių net tik iš Lietuvos, bet ir iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos.

LSMU Veterinarijos akademijoje surengto seminaro „Galvijų sveikatingumas: profesionalus imuninės atminties kūrimas bei imuninės intervencijos galimybės" iniciatoriai bei pagrindiniai organizatoriai - UAB „Baltic Agro" kartu su LSMU VA Stambių gyvūnų klinika bei veterinarinių preparatų gamintoju „Virbac" (Prancūzija). „Seminare aptariamos labai aktualios temos. Ir jauniems, ir labiau patyrusiems veterinarijos gydytojams nuolat reikia naujų žinių, reikia jas taikyti kasdienėje praktikoje. O mokslas į priekį eina septynmyliais žingsniais, pačiam ieškoti naujausių mokslo žinių būna sunku, trūksta laiko, tad tokie seminarai - puiki galimybė tų žinių įgyti", - kalbėjo LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, atkreipęs dėmesį, kad šiandien verslas gali koreliuoti su mokslu ir tai duoda sėkmingus rezultatus.

Seminaras apie gyvūnų imunitetą ir vakcinaciją sulaukė didelio veterinarijos gydytojų ir ūkininkų susidomėjimo

LSMU Gyvūnų tyrimų centro vadovas dr. Rimantas Stakauskas pristatė šiuolaikinį mokslinį požiūrį į vakcinaciją, aptarė, kokie pagrindiniai aspektai lemia stabilaus imuniteto formavimąsi organizme. Imunologija - jaunas, sudėtingas, nuolat besikeičiantis mokslas, kuriame daugiau neatsakytų nei atsakytų klausimų. Svarbiausias imunologinis klausimas - suprasti, kaip imuninė sistema atpažįsta, atakuoja, sunaikina begalinį skaičių svetimų struktūrų, ir atpažįsta bei neliečia milijonų savo kūno audinių ir ląstelių.

„Imuninė sistema turi veikti tiksliai kaip laikrodis. Ji turi būti optimali, ne per greita, ne per lėta, ne per stipri. Neteisinga sakyti „reikia stiprinti imuninę sistemą" - per stiprus imunitetas lemia autoimunines ligas", - perspėjo docentas. Imuninės sistemos struktūra yra be galo sudėtinga. Veterinarijos gydytojui svarbiausia suprasti esmę, kad imuninė sistema yra visur - ji integruota į visą organizmą.

LSMU Gyvūnų tyrimų centro vadovas dr. Rimantas Stakauskas pristatė šiuolaikinį mokslinį požiūrį į vakcinaciją

„Dažnai sulaukiu klausimo, ar tikrai reikia vakcinuoti? Pasaulyje pasiekti rezultatai kalba patys už save, - sakė R. Stakauskas. - Bet atsiminkite - vakcina veiks, jeigu, patekusi į organizmą, sudrums vidinę tvarką. Jeigu nesudrums tos tvarkos, imunitetas nesusidarys." Dažniausiai kylantys klausimai - prieš ką reikia vakcinuoti, ar tikrai visos vakcinos būtinos, kaip dažnai reikėtų revakcinuoti, koks vakcinacijos efektyvumas.

Imunizacija - tai nepavojingu būdu suteikti imuninei sistemai galimybę apsaugoti organizmą nuo pavojingų struktūrų ir jų veikimo. Vakcinacija yra bandymas perspėti imuninę sistemą apie galimą pavojų. Imuninė sistema po vakcinacijos reaguoja į pirminius pavojaus signalus ir formuoja atitinkamą atsaką pagal pateiktą pavojaus signalą. Priklausomai nuo patogeno, organizmas privalo pagaminti antikūnus.

Mokslininkas pateikė tyrimų duomenų apie teigiamą vakcinų poveikį ūkiniams gyvūnams nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų. R. Stakauskas atkreipė veterinarijos gydytojų dėmesį, kad vakcinuoti paršingas kiaules, veršingas karves galima tik negyva virusine vakcina. Gyva virusinė vakcina stimuliuoja ląstelinį imuninį atsaką, kuris atsakingas už priešvėžinį imunitetą ir už svetimų antigenų pašalinimą, tai reiškia, kad pas veršingą ar paršingą patelę vaisius yra svetimas ir gyva virusinė vakcina gali sukelti abortą. Bakterinės, grybinės gyvos vakcinos gali būti taikomos, nes jos stimuliuoja kito tipo imuninį atsaką.

„Vakcina yra jautrus dalykas, jos sėkmė priklauso ir nuo smulkmenų", - teigė lektorius. Vakcinos sėkmei įtakos turi stresas, šėrimas (mikotoksinų, antibiotikų, pesticidų likučiai pašare, kurie nuodija ir imuninę sistemą), laikymo sąlygos (drėgmė, amoniakas, mikroklimatas; bandą, laikomą itin nešvariame tvarte, R. Stakauskas nedrįstų vakcinuoti), veislė, genetika, lėtinės ligos, nematomi imuninės sistemos sutrikimai, kurie išlenda, kai vakcina supurto imuninę sistemą. Tarp vakcinos sėkmės faktorių yra ir jauniklio amžius, be to, vakcina turi kuo ilgiau išsilaikyti suleidimo vietoje.

„Teisingai pagaminta vakcina, naudojama tinkamais intervalais, gali būti tikra palaima imuninei sistemai", - reziumavo doc. R. Stakauskas.

Lektorius iš Prancūzijos Klensi Rouzas (Clancy Rose) aptarė didžiausią finansinę ir emocinę naštą  sukeliančią ir iki šiol aktualią problemą - veršelių viduriavimą, dėl kurio krenta daugiau kaip 30 proc. visų iki 4 savaičių amžiaus veršelių. Problemai spręsti tinka „Virbac" vakcina Bovigen Scour - tai saugi ir puikiai toleruojama vakcina, skirta aktyviai veršingų karvių ir telyčių imunizacijai, kad susidarytų pasyvus veršelių imunitetas, girdant vakcinuotų karvių krekenomis. Susidarę antikūnai sumažina galvijų rotaviruso, galvijų koronaviruso ir enteropatogeninių E. coli F5 (K99) sukeliamą viduriavimą, taip pat sumažina galvijų rotaviruso arba galvijų koronaviruso išskyrimą į aplinką.

Lektorius iš Prancūzijos Klensi Rouzas supažindino su vakcina, skirta veršingų karvių ir telyčių imunizacijai, kad susidarytų pasyvus veršelių imunitetas

Odri Brunė (Audrey Brunet), taip pat „Virbac" atstovė, pasakojo apie dar vieną kasdienę pieno ūkių problemą - melžiamų karvių medžiagų apykaitos sutrikimus ir jų profilaktiką, racioną papildant VitaCorrect papildais.

Kas tinka racionui papildyti, kad karvės nesirgtų medžiagų apykaitos ligomis, pasakojo „Virbac" atstovė Odri Brunė

LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas pabrėžė pagrindinę seminaro mintį - prevencija visada geriau negu gydymas. „Lektorius iš Prancūzijos akcentavo, kad labai svarbu tinkamai ir laiku veršeliui sugirdyti aukščiausios rūšies krekenų, kuriose yra labai didelis kiekis antikūnų ir suteikiama pasyvi apsauga. Turbūt daugelis pagalvojote, kad tai jau esate daug kartų girdėję ir tai jau žinoma. Bet ar tai vykdoma? Dalis - taip, pasirūpina, kad veršelis gautų geros kokybės krekenų, bet vis dar yra ūkių, kurie sako, kad neįmanoma patikrinti krekenų kokybės ir panašiai. Įmanoma patikrinti, reikia tik noro ir žinių. Manau, kad kitas seminaras pereis į kitą lygį - kalbėsime, ko veršeliui reikia iš aplinkos, ką duoda profilaktika, tada, padarius korekcijas ūkiuose, jūsų produkcija didės, jos kokybė gerės ir ją parduosite brangiau", - seminarą reziumavo vienas jos organizatorių A. Rutkauskas. 

LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas pabrėžė pagrindinę seminaro mintį - prevencija visada geriau negu gydymas

MŪ inf. 

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai