Renginiai
Svarbiausi įvertinimai – iš ūkininkų lūpų
2018-05-21

Vilnius. Vieni giria, kiti džiaugiasi, treti galbūt kritikuoja, bet abejingų Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT) nėra.

Konsultantai jau 25 metus ūkininkus veda modernaus žemės ūkio keliu. Simboliška, kad Konsultavimo tarnyba kartu su valstybe dirba beveik visą atkurtos šalies nepriklausomybės laikotarpį. Jos 25-metis pažymėtas tarptautine konferencija.

LŽŪKT jubiliejaus proga surengtoje tarptautinėje konferencijoje dalyvavo per 200 svečių

Vienas Konsultavimo tarnybos įkūrėjų – buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas profesorius Jonas Čiulevičius. Garsus agronomas prisimena, kaip kilo idėja nepriklausomybei žengiant pirmuosius žingsnius kurti naują struktūrą, kuri tarnautų žemės ūkiui ir žemdirbiams: „Tapus Ūkininkų sąjungos pirmininku teko daug keliauti po Europą. Nuvykus į Daniją manęs paklausė, ar Lietuvoje yra kam konsultuoti besikuriančius ūkininkus. O Danijoje Konsultavimo tarnyba yra bene stipriausia Europoje. Išgirdę neigiamą atsakymą, jie pasisiūlė mums padėti įkurti tokią tarnybą ir Lietuvoje. Nuo to viskas ir prasidėjo.“

J. Čiulevičius teigia, kad pradžioje Ūkininkų sąjunga buvo vienintelė, kuriai kilo idėja steigti Konsultavimo tarnybą, jai buvo patikėta ir parinkti kandidatus  direktoriaus pareigoms. Iš dviejų kandidatų J. Čiulevičius pasisakė už Edvardą Makelį.

Vienas Konsultavimo tarnybos įkūrėjų – buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Čiulevičius

Turėta LŽŪKT vizija per 25 veiklos metus, pasak J. Čiulevičiaus, visiškai pasiteisino. „Tai vienintelė, turbūt, iš organizacijų, kuri, nuėjusi vakarietišku keliu, dirba labai solidžiai ir stabiliai, nuolat palaikanti glaudžius ryšius su kitomis ES valstybėmis. Tai – labai rimta ir reikalinga pagalba ūkininkams, vedanti Lietuvos žemės ūkį į priekį“, – kalbėjo J. Čiulevičius, kuris gali didžiuotis savo įžvalgiu sprendimu, priimtu prieš 25 metus. 

LŽŪKT direktorius dr. E. Makelis pabrėžė, kad jo vizija teikti ūkininkams nešališkas paslaugas „čia ir dabar“ galioja iki šių dienų. „Daugelį darbų galėjome padaryti turėdami gerus steigėjus – Lietuvos ūkininkų sąjungą, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją ir Lietuvos žemės ūkio ministeriją. Visada kartu dirbome su rajonų Ūkininkų sąjungos bei žemės ūkio skyriais, pasiaukojamą darbą atliko konsultantai“, – kalbėjo konferenciją pradėjęs E. Makelis.

Lietuva – nedidelė valstybė, bet jos galimybės, neabejoja LŽŪKT direktorius, labai išaugo įstojus į Europos Sąjungą. Ir dabar daug ką turime tik dėl to, kad esame ES nariai. „Žinoma, yra kritikuotinų dalykų, vis dėlto šiandien esame gana stiprūs“, – pabrėžė renginio šeimininkas.  

LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis sako, kad vizija teikti ūkininkams nešališkas paslaugas „čia ir dabar“ galioja iki šių dienų

Ūkininkas ir Seimo narys Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad Konsultavimo tarnybos veiklą geriausiai apibūdina pačių žemdirbių įvertinimai. O jų yra išties gerų.

Egidijus Gudonis Konsultavimo tarnybos Utenos biuro duris pravėrė 2013 m., kai nutarė įsigyti mėsinių galvijų. Ūkininkas labai dėkingas konsultantams už pagalbą renkantis veislę, sėjant žolynus pašarams ir už sėkmingai parašytus ir įgyvendintus paramos projektus. „Ūkininkas pats vienas negali visko žinoti, todėl ir reikalingi konsultantai. Dabar Konsultavimo tarnybos konsultantai – tai ne tik ūkio partneriai, bet ir labai geri draugai“, – ūkininkas gyrė konsultantus už profesionalumą.

Nuo 1990-ųjų ūkininkaujantis Vaclovas Jasas (Šilalės r.) laiko apie 120 galvijų, iš jų 54 – melžiamos karvės. Iš pradžių buhalterinę apskaitą tvarkyti patikėjo privačiai įmonei, bet tai nepasiteisino. Į LŽŪKT atėjo 1993 m., vos tik jai įsikūrus, ir kartu bendradarbiauja iki šiol. Konsultantai taip pat parašė visus projektus, kasmet sudaro tręšimo planus, o pastaraisiais metais V. Jasas neįsivaizduoja sėkmingo gyvulininkystės ūkio be mobiliosios laboratorijos paslaugų. „Ši laboratorija – nepamainomas pagalbininkas, padėjęs išgelbėti ne vieną gyvulį. Be konsultantų neišsiverčiame“, – sėkmingu bendradarbiavimu džiaugiasi pamario ūkininkas.

Augalininkystės ūkio savininkai Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai (Šakių r.) tvirtai įsitikinę, kad konsultantai savo patarimais ir pagalba labai prisidėjo prie ūkio sėkmės. Jie padėjo parengti projektus ES paramai gauti, konsultavo nuo pat pradžių, o teikiamų paslaugų spektras vis plėtėsi.

ES šalių Konsultavimo tarnybos dirba skirtingai, nors tikslai – tie patys

Į LŽŪKT 25-mečio konferenciją pakviesti ir Konsultavimo tarnybos bičiuliai bei partneriai iš kitų ES valstybių – Suomijos, Lenkijos, Graikijos, Estijos, Latvijos.

Apie žinių perdavimo plėtrą ūkininkams kalbėjo Airijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos „Teagasc“ konsultavimo paslaugų vadovas dr. Dermotas Makartis (Dermot McCarthy)

Konferencijos pranešėjai stengėsi paliesti vieną temą – bendrąją žemės ūkio politiką po 2020-ųjų, kurios laukia pokyčiai dėl finansavimo, taip pat bus paliečiami ir klausimai dėl ūkininkų konsultavimo sistemos, ryšių ir inovacijų sklaidos.

Lektoriai parinkti iš šalių, kurios su Lietuva panašios dydžiu ir ūkininkavimo formomis, bet, lyginant rezultatus, turi nemažų skirtumų. „Airija žemės ūkio produkcijos 2017 m. pagamino du kartus daugiau negu pagamino visa Lietuvos ekonomika. Airijoje yra 128 tūkst. ūkininkų, vidutinis ūkio dydis – 47 ha. Jiems taip gerai sekasi dėl to, kad jautienos pagamina tiek, kiek Lietuva – pieno. Taigi, mokytis yra iš ko“, – teigė LŽŪKT direktorius E. Makelis.

Jis pridūrė, kad įstojus į ES Lietuva per 14 metų sugebėjo daug nuveikti, bet galimybės – dar neišsemtos. „Reikia mokytis, daryti reformas, tobulinti žinių, švietimo sistemą, niekas žemėje neįvyksta savaime – viską sukuria žmogaus protas, rankos ir galimybės“, – akcentavo renginio šeimininkas.  

Įpusėjus konferencijai prie jos prisijungė ir LŽŪKT su 25 metų jubiliejumi pasveikino naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. „Progresuoja ir į priekį eina tas, kuris nebijo laužyti nusistovėjusios tvarkos. Man patinka patarlė – ką pasėsi, tą ir pjausi, bet tai reiškia, eurą pasėsi, eurą ir pjausi. Todėl šiuo atžvilgiu, manau, konsultavimas atlieka labai svarbų vaidmenį, nes gali pasakyti, kad ne taip turi būti. Mes turime eiti Airijos ir kitų šalių pavyzdžiu, rodydami Europai, kad Lietuva yra tas laukas, kuriame pasėjus eurą, galima gauti daug daugiau. Ir kalba eina ne tik apie pinigus, o apie taip, kaip sumaniai juos sugebame panaudoti“, – kalbėjo G. Surplys.

Į diskusiją apibendrinant konferenciją buvo pakviesti (iš kairės) Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centro valdybos ir įvairių ES organizacijų narys Edgaras Lindė, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis ir akademikas Zenonas Dabkevičius

Naujasis ministras taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingą kalbą, kuria surašyti visi ES teisės aktai. Jis pripažino, kad skaitydamas įvairius dokumentus, net gaires, kaip pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis, tikrai ne viską supranta. „Tai Konsultavimo tarnybos funkcija būti ta dokumentų vertėja į žmonių kalbą. Konsultantų pareiga, kad žemdirbiui pateikiama informacija būtų kuo aiškesnė ir suprantamesnė“, – savo pirmąsias įžvalgas išsakė žemės ūkio ministras.  

Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus ir Žemės ūkio mokslo tarybos prie ŽŪM pirmininkas akademikas Zenonas Dabkevičius palankiai įvertino LŽŪKT veiklą ir perspektyvą. „Tai, kiek Konsultavimo tarnyba padarė per 25 metus ir kiek dar yra idėjų, galimybių, rodo, kad ir toliau viskas eis į priekį. Konsultantai turi dirbti taip, kad ūkininkai jų klausytų ir užduotų klausimų. Turi būti ir tęstinumas, atsakomybė, profesionalumas ir pasitikėjimas, bendradarbiavimas. Ir visi turime galvoti, kaip padėti žemės ūkiui, kaip per mokslą diegti inovacijas“, – kalbėjo Z. Dabkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad kitų šalių Konsultavimo tarnybos dirba skirtingai, nors tikslai – visų tie patys: perduoti mokslo žinias ir inovacijas tiesiai ūkininkams. Airijos modelis, kur mokslas sujungtas su Konsultavimo tarnyba, akademikui atrodo išties veiksmingas. „Žinau, kad Edvardui Makeliui kyla minčių pabandyti tokį modelį pritaikyti ir Lietuvoje, bet norint žengti tokį žingsnį, reikia labai daug numatyti į priekį, turi būti stabilumas, numatyti resursai ir panašiai“, – atsargiai plačius užmojus vertina Z. Dabkevičius. Latvijos Konsultavimo tarnybos sistema kita – valstybinė, Suomijos – privati, kurią išlaiko steigėjai ir sistemos dalyviai. 

Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centro valdybos narys, ES finansuojamų kaimo plėtros projektų ekspertas, įvairių ES organizacijų narys Edgaras Lindė teigė, kad svarbiausi klausimai – kaip turi vystytis konsultavimo paslaugos, kur mes turime judėti. „Egzistuosime, jeigu keisimės – tai labai svarbi taisyklė konsultavimo tarnyboms“, – pabrėžė svečias iš Latvijos, o jo žodžiai tiksliai reziumavo visą renginį.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai