Renginiai
Po mėsinių galvijų parodos – naujos idėjos ateičiai
2018-07-30

Radviliškis. Dvi dienas trukusi trečioji specializuota mėsinių galvijų paroda pateikė naujų minčių jos organizatoriams – akivaizdu, kad renginys reikalingas, tačiau reikia galvoti apie permainas.  

Ieva ir Dainius Šiurnos ėmėsi labai atsakingos misijos savo ūkyje (Radviliškio r.) surengti mėsinių galvijų parodą „Mėsinės galvijininkystės panorama 2018“. Iš tiesų ūkininkai padarė viską, kas nuo jų priklausė, kad paroda jų išpuoselėtoje ir vaizdingoje teritorijoje pavyktų. Tačiau tai, ko labiausiai baimintasi, įvyko – žmonių parodoje buvo mažoka, o dėl to labiausiai kaltas parodos laikas, sutapęs su javapjūte. Įtakos mažesniam parodos lankytojų skaičiui taip pat turėjo visą savaitę Radviliškyje vykęs Europos žmonių festivalis. Tačiau tie ūkininkai, kurie labai norėjo, rado galimybių nors trumpam atvažiuoti į parodą ir pasižiūrėti, kokius galvijus užaugino jų kolegos.

Trečioji mėsinių galvijų paroda surengta Radviliškio rajone

Liepos pabaigą parodai Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) buvo priversta pasirinkti ne savo noru – Žemės ūkio ministerija pageidavo, kad mėsinių galvijų paroda vyktų bent pusantro mėnesio anksčiau arba vėliau negu rugsėjį vykstanti veislininkystės pasiekimų paroda Algirdiškyje. LMGAGA prezidentas Vygantas Šližys teigė, kad parodai tinkamiausio laiko, o galbūt ir kitokio formato, dar teks ieškoti.

LMGAGA prezidentas Vygantas Šližys teigė, kad paroda jau suteikė naujų minčių ateičiai

Šiemet parodoje demonstruoti 10 veislių galvijai: limuzinai, angusai, šarolė, simentaliai, aubrakai, galovėjai, hailendai, deksteriai, vatusiai ir vienas kianas. Eksponuoti jauni gyvuliai – buliukai ir telyčios, dalis jų iškart buvo parduoti. Galvijus atvežė patyrę augintojai, akį labiausiai traukė Manto Živatkausko (Telšių r.) įspūdingo dydžio, apie 180 cm ūgio kiano veislės bulius. Tarp mažiau matytų – deksterių veislės telyčaitės iš Vytauto Astromsko ūkio, egzotinėms veislėms atstovavo per metus ragus gerokai išauginę Kęstučio Kavaliausko ūkio afrikietiškos kilmės vatusiai.

Mantas Živatkauskas į parodą atvežė įspūdingą kiano veislės bulių

Parodos galvijus vertino Vokietijos įmonės „RinderAllianz“ agronomės-inžinierės Sabinos Šmit (Sabine Schmidt) vadovaujama komisija.

Geriausieji parodos gyvuliai

Nominacija „Geriausiais bulius 2018“ – Arturo Sriebaliaus ūkio (Šilalės r.) šarolė veislės bulius.

Nominacija „Geriausia telyčia 2018“ – Remigijaus Urbanavičiaus ūkio (Lazdijų r.) angusų veislės telyčia.

Nominacija „Geriausias ekstensyvios veislės galvijas 2018“ – Kristinos Martinėlienės ūkio (Širvintų r.) hailendų veislės telyčaitė.

Antrąsias vietas užėmė Broniaus Guževičiaus (Alytaus r.) mėsinių simentalų veislės bulius, Jurgitos Stumbrienės (Rokiškio r.) limuzinų veislės telyčia ir Ričardo Šakicko (Kupiškio r.) galovėjų veislės bulius.

Mėgstamiausiu parodos galviju išrinktas M. Živatkausko kiano veislės bulius.

Geriausias parodos bulius – 15 mėn. šarolė veislės galvijas, parodos dieną svėręs 653 kg. Jo veislinės vertės indeksas – 126

Ūkininkai Šiurnos sutiko imtis atsakingos misijos

Asociacijos prezidentas V. Šližys truputį stebėjosi, kad neatsirado iniciatyvos parodą surengti Žemaitijoje, nors šis kraštas garsėja gyvulininkystės tradicijomis ir būtent šiam regionui buvo numatyta eilė tapti parodos šeimininku.

Taigi, sulaukę Asociacijos pasiūlymo priimti parodą savo valdose viduryje Lietuvos, ūkininkai Šiurnos sutiko imtis atsakingos misijos. „Tikrai nesigailime apsiėmę tokio grandiozinio darbo, galų gale, tai buvo ir proga susitvarkyti aplinką, kuriai vis laiko trūkdavo. Darbo buvo daug, bet rezultatas džiugina“, - sakė I. Šiurnė. Pasirengimas parodai truko maždaug mėnesį.

Parodos šeimininkai – Dainius ir Ieva Šiurnos

Veisliniame Dainiaus ir Ievos hailendų ūkyje šiuo metu yra apie 50 galvijų. Ūkininkauja jie tik apie 5 metus, ekstensyvaus auginimo hailendams tai neilgas laikotarpis. „Pradėjome nuo 4 karvučių – paauginę supratome, kad mums ta veikla tinka, galvijus labai mylime, todėl nutarėme plėstis. Hailendai man labai patinka, tai vieni švelniausių ir ramiausių galvijų“, - kalbėjo I. Šiurnė ir  pasidžiaugė, kad šiemet pirmą kartą jau pardavė didesnį kiekį veislinių telyčaičių. Hailendai yra ne vieninteliai Šiurnų augintiniai – jie dar laiko avis, danielius, žirgus, porą mėsinių ožkų, pulkelį vištų, dvi antis ir tris žąsis.

Nors parodos šeimininkams galvijų augintojai priekaištų neturėjo, po renginio jie tarpusavyje svarstė, kad galbūt vertėtų parodą kasmet daryti vienoje vietoje, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą, tuomet ir pasirengimas mažiau užtruktų. Ne vieno ūkininko manymu, tam labiausiai tiktų „Vaja Farm“ ūkis (Anykščių r.), kuriame vyko pirmoji paroda ir kuri labai aukštai iškėlė tokios parodos organizavimo kartelę.

Martinėlių ūkio hailendė Sigutė, nuo mažens parodose laiką leidusi su ūkininkų sūnumi Juliumi, šiemet gavo ir puikų įvertinimą

Asociacija kuria kooperatyvą

LMGAGA prezidentas V. Šližys apgailestavo, kad ne tik parodos rengimo laikas buvo nepalankus, – ministerijos finansavimas parodai organizuoti sumažėjo ne procentais, bet kartais, o tokiam renginiui surengti neužtenka vien gerų norų. „Bet džiaugiamės, kad paroda jau tradicinė ir turi tęstinumą. Tačiau reikia galvoti apie ateitį, galbūt truputį keisti formatą, kad paroda būtų įdomesnė. Gal net nedemonstruoti gyvulių - taip, jie gražūs, bet reikia parodyti pačią geriausią genetiką, kokią turime Lietuvoje“, - kalbėjo Asociacijos prezidentas, pridūręs, kad norint tai padaryti, dar reikia atlikti daug namų darbų.

Remigijaus Urbanavičiaus angusų galvijai ir vėl sulaukė gero įvertinimo

Pirmiausia, jo teigimu, reikia įsteigti buliukų penėjimosi stotį pagal penėjimosi savybes, kur būtų atrenkama pati geriausia genetinė medžiaga. Kitos šalys jas seniai turi, net Čekijoje yra keturios. Siekiant šio tikslo LMGAGA rengia naujus vertintojus, 8 žmones siuntė mokytis į Vokietiją, kitais metais mokslus tęs 4, o iš jų, manoma, galiausiai bus atrinkti tik du.

LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis pristatė naują Asociacijos projektą – planuojamą steigti kooperatyvą, kuris būtų skirtas veislininkystei, buliukų vertinimui, jų ruošimui parodoms, rengtų aukcionus, padėtų ūkininkams parduoti gyvulius. Tai būtų komercinė struktūra, kuri turėtų įsigyti ir savo pastatus. „Be kooperacijos Lietuvoje ūkininkams išgyventi sunku. Naujasis darinys bus tik ūkininkų, LMGAGA narių, kooperatyvas“, – teigė Asociacijos direktorius.  

Asociacijos direktoriui Mindaugui Kinderiui teko pabendrauti ir su NMA atstovais

„Kooperatyvo steigimo motyvai paprasti. Asociacija vienija per 500 narių, apie 35 tūkst. galvijų – tai didelė jėga ir jeigu per komercinę struktūrą mums pavyktų bent jau ketvirtadalį jų parduoti gera kaina, tai visiems būtų nauda, - direktoriui antrino ir V. Šližys. – Mes turime gerų veislinių galvijų, tai pripažįsta ir užsienio partneriai. Tačiau jie pripažįsta ir tai, kad mes jų nemokame parodyti – tai didžiausia mūsų bėda. Ir kol neišmoksime parodyti vertingo galvijo, tol nesulauksime gero pirkėjo. Šią spragą privalu užpildyti. Aišku, yra tam tikras pasipriešinimas, ypač iš pardavimo tarpininkų, bet tai natūralu.“

Produktyvumo kontrolė susideda iš daugybės elementų

Parodos tarptautinės konferencijos tema buvo „Produktyvumo kontrolė mėsinių galvijų bandų gerinimui – Lietuvos ir užsienio šalių patirtis“. Paskaitas skaitė Šveicarijos, Vokietijos, Čekijos ir Lietuvos lektoriai. Didžiausias dėmesys skirtas produktyvumo kontrolei ir galvijų sveikatingumui.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos Gyvūnų veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė akcentavo efektyvios produktyvumo kontrolės pagrindą – teisingą, profesionalų ir savalaikį ūkio įvykių registravimą. „Produktyvumo kontrolė nėra tiesiog priešvorio užrašymas arba skerdenos vertinimas – ji susideda iš daugybės elementų, pradedant nuo paprasčiausio kergimo arba sėklinimo. Svarbiausi elementai – tikslumas, nuoseklumas ir palyginamumas“, - kalbėjo specialistė.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos Gyvūnų veislininkystės koordinavimo skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė akcentavo efektyvios produktyvumo kontrolės svarbą

GPK duomenys,  pasak lektorės, rimtam ūkininkui labai svarbūs ir norint nenusipirkti katės maiše, ir norint parduoti gyvulį, juos reikia išmokti aiškinti, tai – didžioji matematika. Kilmės pažymėjime reikia skaityti kiekvienos grupės indeksą, o ne tik žiūrėti bendrą veislinės vertės indeksą, nes galite nusipirkti galviją be jums reikalingų požymių. Labai svarbu bendrauti, dalytis informacija tarp augintojų, pirkėjų, norint, kad jie sugrįžtų į jūsų ūkį ir kitą kartą.

Vienas iš Broniaus Guževičiaussimentalių veislės bulių parodoje tarp geriausiųjų užėmė antrąją vietą

Čekija mėsinius galvijus pradėjo auginti panašiu metu kaip ir Lietuva, bet dabar čekai yra nuėję stipriai į priekį. Teigiama, kad viena iš priežasčių yra tai, kad Čekijoje produktyvumo kontrolės sistema buvo perduota tvarkyti ūkininkų organizacijoms, o Lietuvoje veislininkystė vis dar yra valstybinė. Apie tai ir kalbėjo ilgametis Čekijos mėsinių galvijų asociacijos prezidentas Miroslavas Vrablikas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai