Renginiai
Pluoštinės kanapės: artėja nuėmimo metas
2018-07-17

Kėdainiai. Pluoštinės kanapės – vis dar pakankamai egzotiškas augalas Lietuvos laukuose, o jų auginimo ir derliaus dorojimo technologijos daugeliui ūkininkų dar yra neatrasta žemė, tačiau fabrikas Kėdainiuose situaciją gali smarkiai pakeisti.

Drąsų žingsnį į šią sritį žengia bendrovė „Agrosfera“, siūlydama visą paketą paslaugų, susijusių su pluoštinių kanapių auginimu: nuo sertifikuotos sėklos tiekimo iki derliaus nuėmimo ir pluošto perdirbimo.

Kėdainių rajono ūkininkas Saulius Dambrauskas – vienas iš tų žemdirbių, kuris drąsiai ėmėsi auginti pluoštines kanapes. Jis, beje, pats pirmasis iš ūkininkų pasirašė kontraktą su „Agrosfera“ ir pasėjo 80 ha pluoštinių kanapių.

„Nejaugi auginsi, nežinodamas kur dėsi? Dabar, kai prie Kėdainių stato perdirbimo fabriką, akivaizdu, kad jam reikės žaliavos. Stato rimti vyrai, davė tikslius skaičiavimus, tai tikimės, kad mūsų neapvils. Sutarta, kad man mokės po 100 eurų už toną stiebų, derlius teoriškai turėtų būti 10 tonų/ha“, – sako ūkininkas S. Dambrauskas.

„Šiemet dėl specifinių oro sąlygų kanapių auginimas greičiausiai nebus pelningas. Sausra padarė savo juodą darbą, neišvengėme ir mes tam tikrų klaidų. Na, bet ką padarysi – bandysime loterijos bilietą kitais metais“, – optimizmo nepraranda S. Dambrauskas

Ūkininkas sako, kad auginant pluoštines kanapes tenka susitaikyti su tuo, kad šiems augalams taikoma labai griežta kontrolė. Sėklą reikia pirkti tik sertifikuotą ir tik registruotų veislių, įsigytą sėklą dar tikrina VAT specialistai. „Vien patikrinimas užtruko 4 dienas. Šiek tiek pavėlavome pasėti (sėjome gegužės 3–5 dienomis), paskui dirvos staigiai uždžiūvo. Dabar matau, kad reikėjo duoti mikroelementų, tada būtų gražesnis pasėlio vaizdas. Tačiau didžiausią neigiamą įtaką padarė sausra – vos ne pusantro mėnesio čia visai nebuvo kritulių. O kanapių juk neprilaistysi, čia ne bulvės“, – aiškina patyrės žemdirbys.

Praėjusią savaitę ūkininko Sauliaus Dambrausko laukuose buvo organizuota pluoštinių kanapių ir ankštinių kultūrų augintojų diena

S. Dambrausko manymu, svarbiausia – kad visi norėtų uždirbti tolygiai, kad augintojai nesijaustų skriaudžiami. „Daug metų auginu bulves traškučiams, anksčiau dirbau su „Estrella“, dabar su „Taffel“. Traškučių gamintojai žino, kad jei nebus augintojų, nebus ir jų. Supirkimo kaina nėra kosminė, bet esi garantuotas, kad iš tavęs supirks ir tu uždirbsi. Tikiuosi, ir su nauja kanapių pluošto perdirbimo gamykla nusistovės tokie pat gražūs santykiai“, – viliasi S. Dambrauskas.

Žemdirbio teigimu, jam labai palanku ir tai, kad bendrovė „Agrosfera“ yra įsipareigojusi nuimti derlių. „Jie ir defoliuos, ir nupjaus su smulkintuvu, ir su presu supresuos. Mums reikės tik iš lauko ritinius suvežti į aikštelę ir uždengti brezentu, kad nesulytų. Visa tai numatyta sutartyje“, – paaiškina S. Dambrauskas ir pasidžiaugia, kad kol kas viskas vyksta taip, kaip sutarta.

„Prieš dešimt metų auginau agurkles, turėjau kontraktą su anglais. Tiesa, brangus tai buvo malonumas – nepavykus nukulti, dar 7 metus agurklių sėklas naikinau kaip piktžoles. Kažkada senais laikais auginau ir tabaką. Paskui ėmiausi česnakų – su jais viskas buvo neblogai, kol mūsų rinkos pigia produkcija neužvertė kinai. Dabar pagrindiniai mano ūkio augalai – javai, bulvės ir svogūnai. Esu pakankamai stiprus, kad galėčiau sau leisti eksperimentuoti“, – paaiškino S. Dambrauskas ir pridūrė, kad kanapių derlius bus nuimamas maždaug po 2–3 savaičių.

Ilgiausios pluoštinės kanapės konkursui pasiruošę – Saulius Dambrauskas su sūnumis: jaunėliu Ryčiu (viduryje) ir vyresniuoju Povilu

Pasaulis išprotėjo dėl kanapių

Įmonės „Vitera Baltic“ (ši įmonė teikia konsultacijas visais pluoštinių kanapių auginimo agrotechnikos klausimais) agronomė-konsultantė Diana Žemaitienė lauko dienos dalyvius užtikrino, kad pasaulis pastaraisiais metais tiesiog išprotėjęs dėl kanapių ir šis ažiotažas laikosi jau keleri metai.

„Kanapės išgyvena didžiulį renesansą“, – kalbėjo įmonės „Vitera Baltic“ agronomė-konsultantė Diana Žemaitienė

„Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus tikriausiai jau irgi atsirado ne vienas milijonierius, kuris uždirbo iš kanapių baltymų. Kodėl sugrįžtame prie tokių senų augalų kaip kanapės, kurios buvo auginamos prieš tūkstančius metų? Mokslininkai nustatė, kad nėra žmogui naudingesnio augalo negu pluoštinės kanapės. Iš jų gaminama tūkstančiai produktų: rūbai, batai, dažai, degalai, maistas, kosmetika, muilas, net BMW X3 panelė yra pagaminta iš kanapių pluošto“, – sako D. Žemaitienė.

Iš visų natūralių augalinių pluoštų kanapių pluoštas yra ilgiausias ir stipriausias. Pagal stiprumą šių augalų pluoštas netgi lyginamas su grafenu – tvirčiausia medžiaga pasaulyje (apie 200 kartų tvirtesnė už plieną). Nėra daugiau tokio augalo, kuris vieno hektaro plote išaugintų daugiau popieriaus žaliavos, negu kanapės: skaičiuojama, kad 1 ha kanapių prilygsta 2 ha brandaus pušyno. Kanapės išaugina dvigubai daugiau pluošto negu medvilnė, o medvilnei išauginti sunaudojama net 20 proc. visų pasaulio pesticidų (beje, kanapėms pesticidų faktiškai nereikia – taigi, nauda aplinkosaugai).

Kanapės augina dviejų rūšių pluoštą – ilgąjį ir trumpąjį. Pats vertingiausias ilgasis pluoštas, kuris yra brazde (žievėje) ir yra prilyginamas šilkui. Vidinėje stiebo dalyje esantis pluoštas yra mažiau vertingas. Pluoštinių kanapių augintojams svarbiausia nuimti derlių tokiu metu, kada ilgojo pluošto yra daugiausia.

Kauno r . ūkininkas Kęstutis Bružikas lauko dienoje domėjosi kanapių auginimo agrotechnika ir ekonomika. „Kol kas žiūriu skeptiškai. Bet ką gali žinoti, gal kitąmet ir aš auginsiu kanapes“, – šypteli K. Bružikas

Kanapes auginti nėra sudėtinga. Labai svarbu tiksliai parinkti sėjos laiką: jei pasėjama anksti, jos linkusios tįsti, nes trumpa diena jas skatina augti į viršų. Tokios kanapės būna aukštesnės ir turi didesnę pluošto išeigą. Jei kanapės auginamos sėkloms, reikėtų sėti vėliau – kad kanapės daugiau būtų ilgos dienos periode, tada formuojasi didesnis sėklos kiekis.

„Dirva sėjos metu turėtų būti apie 6–8 laipsnių šilumos. Kanapės ištveria iki 5 laipsnių šalčio šalnas. Kalendoriškai tiksliai pasakyti optimalų sėjos terminą yra sunku, kadangi pavasaris skirtingais metais prasideda labai nevienodu laiku. Galima orientuotis ir taip: kanapės sėjamos likus 2 savaitėms iki kukurūzų sėjos“, – paaiškina D. Žemaitienė. Pluoštui sėjama kuo tankiau, maždaug apie 75 kg/ha, kad augalai nesišakotų. Jei auginama sėklai, atvirkščiai – sėjama rečiau, kad kanapės labiau šakotųsi. Pluoštui ir sėkloms veislės skiriasi.

Lauko dienos organizatorių dovana – vėliavos stiebas naujajai Sauliaus Dambrausko sodybai

Jei kanapės auginamos pluoštui, tai tręšiant reikia daugiau azoto, mažiau fosforo, o kalio šiek tiek daugiau negu fosforo. Auginant sėkloms, azoto kiekis mažinamas, didinamas fosforo kiekis ir maždaug lygiai tiek pat duodama kalio. Kanapės jautrios magnio trūkumui, vadinasi, negali augti durpyne, priesmėlyje, pernelyg lengvame dirvožemyje. Dirvožemis turi būti derlingas, gerai aeruotas. Paprasčiau orientuotis taip: jei laukas tinka žieminiams rapsams ir kviečiams, tiks ir kanapėms.

Visi kažkodėl galvoja, kad kanapės iš dirvos išneša labai daug maisto medžiagų. Tačiau iš tiesų maždaug 30–40 proc. atiduoto fosforo ir kalio lieka dirvožemyje kartu su šaknynais ir lapais. Pluoštinėms kanapėms reikia mikroelemento cinko (kaip ir linams bei kitiems pluoštiniams augalams). Būtina ir siera, nes jei trūksta sieros, stiebeliai tampa ploni ir pluoštas visai nenori augti. Siera turi būti atiduodama iki sėjos.

Kanapės labai netoleruoja suspaustos žemės – žemesnės kanapės iš karto parodo tas lauko vietas, kurios yra suspaustos

Kadangi kanapių šaknys lenda labai giliai, jos išjudina giluminius dirvožemio sluoksnius, pakelia į viršų maisto medžiagas. Be to, kanapės linkusios sujungti tokias medžiagas, kurios ir žmogui, ir kitiems augalams yra kenksmingos. Pavyzdžiui, Černobylio zonoje kanapės sėjamos tam, kad iš dirvos pasišalintų radioaktyvūs nukleotidai. Kaip rodo tyrimai, maždaug po 3 metų kanapių auginimo, kenksmingų medžiagų dirvožemyje neberandama.

Lauko dienos partnerė – bendrovė „DOJUS agro“ – ne tik pristatė plačią technikos gamą, bet ir organizavo daug smagių rungčių su prizais

Naujos galimybės žemdirbiams

Lauko dienoje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas prisiminė, kad teko nueiti ilgą ir sunkų kelią, kol mūsų žemdirbių laukuose sužaliavo kanapės.

„Apie kanapes pradėjome kalbėti maždaug prieš 15 metų. Politikų mentalitetas yra toks, kad į viską žiūrima perdėm atsargiai ir nepatikliai. Taip buvo ir su kanapėmis. Visi kartu įdėjome nemažai pastangų siekdami įtikinti politikus, kad reikia pakeisti įstatyminę bazę, kad šitas naudingas augalas ateitų į mūsų laukus“, – prisiminė A. Macijauskas, pridurdamas, kad nemažai teko diskutuoti ne tik su politikais, bet ir aukščiausiais bažnyčios hierarchais, kol buvo gautas jų leidimas – tai įvyko 2009 m. pavasarį. Tada Seimas pakeitė Baudžiamojo kodekso nuostatas ir atskyrė pluoštines kanapes nuo narkotinių. Oficialiai leidimas auginti pluoštines kanapes mūsų šalyje įsigaliojo nuo 2014 m.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad jį džiugina žemdirbių susidomėjimas nauju augalu. „Kiaulių auginimas Lietuvoje faktiškai baigėsi, karves baigiame parduoti, cukriniai runkeliai neapsimoka – ėmėmės kanapių. Manau, jei fabrikas kyla Kėdainiuose, o jei dar tų fabrikų ateityje bus daugiau, tai šių augalų auginimas mums tikrai padės sustiprėti ekonomiškai“, – tokias viltis išreiškė ūkininkų lyderis.

Bendrovės „Agrosfera“ generalinis direktorius Arminas Kildišis (dešinėje) ir koncerno „Ikar“ vienas iš savininkų Linas Samuolisįsitikinę, kad pluoštinių kanapių auginimas ir perdirbimas – perspektyvus verslas, atversiantis naujų galimybių mūsų šalies žemdirbiams

Pluoštinių kanapių projektas sujungė įmonių „Agrosfera“, „Vitera Baltic“ ir „Ikar“ pajėgas, o pagal sutartis auginamų kanapių plotas šiemet perkopė gerokai per 1 000 ha. „Prieš ketverius metus mes pradėjome aktyviai sudaryti kontraktus pupų auginimui – šiuo projektu visi liko patenkinti. Šiemet startuojame su kanapėmis, tikimės, kad ūkininkai jų auginimu nenusivils. Ateityje laukia dar keli nauji projektai“, – pažadėjo bendrovės „Agrosfera“ generalinis direktorius Arminas Kildišis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai