Renginiai
Kuriama tausaus ūkininkavimo strategija
2018-06-27

Babtai (Kauno r.) Intensyvus ūkininkavimas pirmiausia asocijuojasi su stambiais ūkiais ir agrofirmomis, ekologinis – su dirvos išteklių naudojimu, o taususis – su išmintingu ūkininkavimu. Tokios mintys skambėjo konferencijoje, skirtoje tausaus ūkininkavimo perspektyvoms.

Antradienį surengtoje konferencijoje „Žemdirbystės ateitis – tausus ūkininkavimas“ dalyvavo grūdų augintojai, mokslininkai, konsultantai, Žemės ūkio ministerijos, agrofirmų atstovai.

Esminiai tausiojo ūkininkavimo elementai – minimalus dirvožemio ardymas, moksliškai pagrįsta sėjomaina, ilgesnės augalų rotacijos, nuolatinis dirvožemio paklotės arba dengiamųjų pasėlių laikymas, leidžiantis apsaugoti dirvožemio struktūrą ir pristabdyti piktžolių augimą, organinių-biologinių produktų naudojimas.

Daug tausiojo ūkininkavimo elementų naudojo mūsų proseneliai ir seneliai, tik vėliau, intensyvinant ir chemizuojant žemės ūkio gamybą, jie buvo primiršti.

Galimybės paremti tausojančiąją žemdirbystę

Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Agnės Prakapienės teigimu, tausojamasis ūkininkavimas labai susijęs su klimato kaitos švelninimu ir dujų emisijos mažinimu, todėl jam parama galėtų būti teikiama iš kaimo plėtros programos lėšų (tokį sprendimą lengviau pagrįsti ir argumentuoti).

„Parengus naujos priemonės aprašą, reikia teikti paraišką Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, kad būtų apskaičiuotos išmokos. Kadangi artėja naujas programavimo laikotarpis, tai pats laikas kreiptis į Europos Komisiją”, – ragino A. Prakapienė.

Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė

Pasak specialistės, išmokų dydžio apskaičiavimas LAEI gali būti atliktas gana greitai, tarkime, per mėnesį, o už šį darbą sumokėtų Žemės ūkio ministerija. Kartu A. Prakapienė įspėjo, kad reikalavimus žemdirbiai formuluotų apgalvotai: jie turi būti paprasti ir įgyvendinami.

A. Prakapienė kalbėjo ir apie būtinybę užregistruoti tausojamojo ūkininkavimo pavadinimą Terminų banke (teikti terminus yra įgaliotos ministerijos, mokslinių tyrimų įstaigos). Tačiau tam dar reikia sutarti, kaip tiksliai šį ūkininkavimo būdą vadinti – tausojamasis, tausojantysis, taususis, tvarusis…

Harmonija tarp žemės ūkio ir aplinkos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla priminė, kad tausiojo ūkininkavimo idėja nėra nauja. Konsultantai kartu su mokslininkais dar 1996-aisiais lankė ūkius ir pasakojo apie šį ūkininkavimo modelį.

Tvarus ūkininkavimas – tai išlaikyta harmonija tarp žemės ūkio ir aplinkos, kuo mažesnis neatsinaujinančių išteklių naudojimas, žemės ūkio ir gamtos išteklių problemų sprendimas.

„Tausus ūkininkavimas apima vandenį, orą, dirvožemį, maisto medžiagas, augalus, gyvulius, energiją, atliekas. Geros žemdirbystės praktikos kodeksas iš esmės yra tvaraus ūkininkavimo gidas”, – pasinaudoti jau esama baze siūlė R. Magyla, pridurdamas, kad iki kitų metų planuojama šį kodeksą atnaujinti, atsižvelgiant ir į žemdirbių nuomonę.

Lietuvos grūdų augintojai ėmėsi iniciatyvos ir kartu su mokslo bei verslo atstovais kuria tausiojo ūkininkavimo strategiją

Tausojamojo ūkininkavimo sistemos kūrime dalyvauja įvairių sričių mokslininkai – konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslo darbuotojai Danutė Karčauskienė, Roma Semaškienė, Gediminas Staugaitis, ASU Agroekosistemų ir miškų mokslų instituto vadovas Vaclovas Bogužas.

„Žemės ūkio sistema yra tvari, jei įvykus tam tikram stresui, produktyvumas nesumažėja arba greitai atsistato. Tvarus ūkininkavimas reiškia ūkininkavimą gerinant dirvožemio savybes, išlaikant jo daugiafunkcinius pajėgumus. Tvarus dirvožemis turi būti subalansuotas ir sveikas, – kalbėjo D. Karčauskienė. – Kone 50 metų dirvožemis vykdė vienintelę funkciją – auginti produkciją. Dabar reikia rasti kompromisą, kad nenukentėtų ir kitos funkcijos“.

Kaip rodo tyrimų rezultatai, neariamoje žemėje ilgiau išsilaiko drėgmė, net ir sausrų metu toks dirvožemis išlieka 1–2 proc. drėgnesnis, o to neretai ir užtenka, kad augalai nepasiektų kritinės vytimo ribos.

D. Karčauskienė kalbėjo ir apie rūgščių dirvožemių problemas, kurias galima spręsti kalkinimu, tačiau kai kuriuose šalies regionuose atsiranda nauja bėda – dirvožemio šarmėjimas. Tai irgi dirvožemio degradacijos rūšis, o jo išvengimo būdų mokslininkams dar reikės ieškoti.

Ekologija ir ekonomija – vienodai svarbu

V. Bogužas pabrėžė, kad tausiai dirbant žemę stengiamasi minimaliai ardyti dirvožemį, siekiant išsaugoti jo derlingumą, struktūrą, gyvūniją ir organines medžiagas. Reikėtų auginti augalus, kurie skatina mikroorganizmų gyvybingumą, sintetines trąšas keisti organinėmis-biologinėmis, cheminius augalų apsaugos produktus – mechaninėmis ir biologinėmis priemonėmis. Būtina rinktis kuo atsparesnes ligoms augalų veisles, auginti tarpinius pasėlius.

„Gamybos augimas turi būti pasiektas darant mažesnį poveikį gamtai: naudojant mažiau vandens, pesticidų, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Žemdirbiams labai svarbi ekonominė motyvacija. Reikia, kad technologinė pažanga siekiant ekonominių ir ekologinių tikslų pusiausvyros taptų esminiu Lietuvos žemės ūkio politikos tikslu“, – kalbėjo V. Bogužas.

Yra apskaičiuota, kad dirvožemio gerinimui investuotas 1 euras duoda 3 eurus naudos. „Natūralioje pievoje žemė nedirbama, tačiau derlingumas nemažėja – tai geriausias pavyzdys, koks žemės dirbimas yra optimalus“, – sakė V. Bogužas.

LAMMC Agrocheminių tyrimų centro direktorius G. Staugaitis siūlė žemdirbiams naudotis Žemės informacinės sistemos duomenų baze, kurioje sukaupta daug vertingos informacijos. Daryti dirvožemio tyrimus ir duoti žemei tiksliai tų medžiagų, kurių trūksta – vienas iš esminių tausiojo ūkininkavimo principų.

Apie augalų apsaugą ir tausojamosios žemdirbystės technologijas kalbėjusi R. Semaškienė priminė išsamų senokai išleistą, bet aktualumo nepraradusį leidinį „Gera augalų apsaugos praktika“. Jos žodžiais, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas integruotajai kenksmingųjų organizmų kontrolei. Labai svarbu prevencija, stebėjimas, necheminiai metodai, tikslus pesticidų parinkimas ir sumažintas jų naudojimas.

LAMMC Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė

Jei integruotą augalų apsaugą įsivaizduotume kaip piramidę, tai jos pagrindą sudarytų sertifikuota sveika sėkla, atspari veislė, tinkamai parinktas žemės dirbimas, sėjomaina, tręšimas ir tik pačioje piramidės viršūnėje būtų cheminė apsauga.

Balninių gumbauodžių plitimas atsėliuojamų kviečių pasėliuose, verticiliozė rapsuose, rapsinių spragių populiacijų atsparumas piretroidų grupės insekticidams, dirvinių smilguolių ir pelinių pašiaušėlių atsparumas herbicidams – tai naujos aštrios problemos, kurias spręsti reikia nedelsiant.

R. Semaškienė iškėlė dar vieną svarbų klausimą – nepriklausomų konsultantų, kurie profesionaliai patartų tausųjį ūkininkavimo būdą pasirinkusiems žemdirbiams. Ar šiandien žemdirbiai pasirengę tam skirti lėšų ir mokėti už tokias konsultacijas?

Naudingų technologinių sprendimų tausojamąja žemdirbyste susidomėjusiems žemdirbiams turėjo įmonių „Väderstad“ ir „BioenergyLT“ atstovai.

„Arimas atleidžia klaidas. Minimalus dirbimas jau reikalauja gilesnių agronominių žinių, o sėja tiesiai į ražieną – jau aukštasis pilotažas, kuriam reikia nerealiai gerų agronominių žinių“, – sakė „Väderstad“ generalinis direktorius R. Naudžiūnas.

Jis kalbėjo ne tik apie tinkamiausio žemės dirbimo būdo pasirinkimą, bet ir apie sliekų naudą, kurie dirvoje „dirba“ iki 2 m gylio, taip pat tarpinių augalų miksus – pavyzdžiui, JAV kaip tarpines kultūras įprasta sėti 7–11 skirtingų augalų mišinius, mat skirtingų struktūrų ir ilgių jų šaknys puikiai išpurena dirvą.

Augalininkystės sektoriaus sėkmės kainą sumoka žemdirbiai

Konferencijoje dalyvavęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pabrėžė, kad pagrindiniai jo darbo principai – įsiklausymas ir dialogas. Daug vilčių ministras sakė siejąs su naujai sukurta patariamąja taryba ir dabar rašoma regioninės politikos ir kaimo plėtros vizija. G. Surplys kvietė žemdirbius drąsiai jam rašyti per socialinius tinklus, dėstyti savo bėdas ir kartu ieškoti problemų sprendimo.

Grūdų augintojus ministras pagyrė kaip Lietuvos eksporto flagmanus ir priminė pastarųjų dienų naujieną – atsidariusią Honkongo rinką, kuri turėtų dar labiau išplėsti eksporto galimybes.

Nors grūdų sektorius laikomas vienu stipriausių ir geriausiai tvarkomų šalyje, tačiau išbandymų jam nepagailėta – lengviau atsikvėpti neleidžia ekstremalios gamtos sąlygos, smukusios grūdų kainos, nuolatinis lėšų trūkumas didesnėms investicijoms. Grūdų augintojus jau pradeda erzinti tendencija paramos lėšas skirti bet kuriai kitai ūkio sričiai, tik ne augalininkystei – esą grūdininkai ir taip jau labai gerai gyvena.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos(LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas augalininkystės sektorių pavadino smarkiai nukraujavusiu: nuo 2014 m. tiesioginės išmokos sumažėjo 20 Eur/ha. Didžioji dalis – maždaug 80 proc. – susietosios paramos nuėjo į gyvulininkystės sektorių, neproporcingai didelę paramą gauna šiltnamių ūkis – išmoka didesnė už pajamas, gaunamas iš hektaro.

„Dėl lėšų perskirstymo jau keleri metai mažinama investicinė parama grūdų ūkiams. Pernai dalis javų liko nenukulta, nes ūkininkai tiesiog neturėjo kur pilti drėgnų grūdų. Gal iš šalies atrodo kitaip, bet tiesa yra tokia: augalininkystės ūkių infrastruktūra silpna, nėra pakankamai nei sandėlių, nei džiovyklų“, – sakė A. Macijauskas.

Per pastaruosius kelerius metus 300 proc. didintas GPM, 400 proc. padidėjo Sodros mokestis. Žalinimo reikalavimų įgyvendinimas kainuoja apie 30 Eur/ha.

„Paskutinis smūgis – lėšų perskirstymas tarp tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros vokų. Visi žinojo, kad ekologiniams ūkiams ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms remti skirti pinigai baigsis 2018 m., bet nieko nedarė. Iš kur dar paimti lėšų, jei ne iš grūdų augintojų?“, – nuoskaudas liejo A. Macijauskas.

Jo skaičiavimu, grūdų augintojų patirti praradimai nuo 2014 m. yra didesni negu jie iš viso gauna išmokų, tad faktinis balansas yra neigiamas.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai