Renginiai
Kooperacijai išjudinti kalbų neužtenka
2018-11-30
Lietuvos Respublikos Seimo nuotr.

Vilnius. Seime vykusioje konferencijoje, skirtoje kooperacijos problemoms aptarti, išryškėjo galimi pokyčiai: teisinės bazės tobulinimas, tikslinė parama, naujų kooperacijos formų įteisinimas.

Konferenciją „Kooperacijos plėtra žemės ūkyje“ lapkričio 28-ąją surengė parlamentinis Kaimo reikalų komitetas.

Mėgins stumtelėti kooperacijos traukinį

Konferencijos pradžioje dalyvavęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys kalbėjo apie ypatingą kooperacijos reikšmę sektoriaus ateičiai, pabrėždamas, kad tai atspindės ir paramos lėšų skirstymas.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje labai daug smulkių nekomercinių ūkių, todėl kooperacija ypač svarbi jų išlikimui ir konkuravimui. Ji mažina riziką, kaštus, sukuria didesnę pridėtinę vertę, naujas darbo vietas, gali būti atsvara užsienio ir vidaus monopolijų įsigalėjimui.

„Nors kooperacijai teikiamas prioritetas, bet jos traukinys neįsibėgėja. Yra 42 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, vienijantys 3200 narių arba 12 proc. ūkininkų. Bet tai sudaro vos 1,83 proc. visų, kurie deklaruoja žemės ūkio naudmenas“, – konstatavo G. Surplys.

Pagal kooperatyvų skaičių Lietuva užima 15 vietą iš 28 ES valstybių, o pagal dalyvių skaičių yra tarp atsiliekančiųjų.

Kaimo plėtros 2014-2020 m. priemonėse numatyta parama kooperatyvams, investuojantiems į materialųjį turtą, remiamas gamintojų grupių ir organizacijų steigimasis, bendradarbiavimas, bet susidomėjimas parama menkas.

„Europos Komisija pagaliau leido ūkininkams padėti vieni kitiems dalijantis traktoriais, todėl bendradarbiavimo idėja daugiau neturėtų būti diskredituojama. Kalbamės su Žemės ūkio rūmais ir keisime logiką, kad kooperacijai skiriami pinigai būtų naudojami ne vien mokymams, bet siekiama konkretaus rezultato – kooperatyvų įsiteigimo“, kalbėjo ministras.

Anot G. Surplio, ateityje numatomos tikslinės paramos priemonės kooperatyvams steigtis ir kurtis. Bus skatinamos paslaugos pagal rangos sutartis, tobulinama kooperacijos teisinė bazė, siejant kooperatyvo narių balsų skaičių su jų turto dalimi kooperatyve, remiant ne tik specializuotus žemės ūkio, bet ir mišrius kooperatyvus, veikiančius skirtinguose sektoriuose.

Nori daugintis, bet negali

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus susiejo netenkinančią kooperavimosi būklę su išsklaidytu administravimu. „Žemės ūkio rūmams duota metodiškai vadovauti kooperacijai, bet informacijos centro funkcija atiduota kitiems; kooperatyvų pripažinimą vykdo Ministerija... Sudėtinga vykdyti funkcijas. Laikrodžio mechanizmas negali darniai veikti, nes jo dantratukai skirtingose vietose“, – sakė A. Svitojus.

ŽŪR vadovas pateikė ir daugiau vaizdžių palyginimų, apibūdindamas valstybės politiką kooperatyvų atžvilgiu kaip prievartinę kontracepciją.

„Kooperacija yra kaip ir jaunimo noras vesti, kurti šeima, daugintis... Bet yra taisyklės, ir tos taisyklės liepia apsisaugoti. Negražiai gal pasakysiu: uždedam vieną prezervatyvą, antrą, trečią ir sakom – dauginkitės! Jūs atsakingi už tai, bet mes jų tiek pridedam, kad netyčiukai gimsta. Kooperacija Lietuvoje, manau, tai apie 12 proc. stiprių, kur netyčia kažkas įvyko... (palyginimui, Anglijoje yra 93 proc., Austrijoje – 90 proc. kooperuotų žmonių). Pas mus tas prezervatyvas... skylutė pasidarė, gal netyčia prabėgo ir pasidaugino... Praktiškai sistema liepia apsisaugoti nuo kooperacijos. Mes viską darome, sakome: gražiai dauginkitės... o faktiškai viskas vyksta, kad nevyktų...“, – kalbėjo A. Svitojus.

Jo teigimu, Lietuvoje nėra patikimos statistikos kooperacijos srityje, remiamasi daugiausia apklausomis. Kooperatyvai Lietuvoje yra 5-10 kartų mažesni nei Vakaruose. „Kaip negražiai sakytų Maldeikienė, esame Europoje netoli tos vietos, kur orą gadina... Reikia nuimti tuos kabliukus, tas apsaugos priemones, kurios neleidžia gyvuoti“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Svitojus.

Ragina grąžinti lengvatas

Diskusijoje dalyvavęs LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas sakė pasigendąs parlamentinio Kaimo reikalų komiteto aktyvumo ginant kooperaciją. Jis prisiminė, kaip ankstesniuose seimuose buvo aktyviai veikiama, kaip buvo iškovotas lengvatinis 6 proc. PVM tarifas paslaugoms, kurias teikia kooperatyvai savo nariams.

„Per naktinę reformą viską nubraukė. Paslaugos pabrango iki 21 proc. Tapome nekonkurencingi. Grąžinkime tą dalyką ir kitus į savo vietas, gal išjudėsime“, – siūlė J. Kuzminskas.

Naujų kooperacijos formų nepastebime

Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės Rasos Melnikienės, šalyje plinta įvairios kooperacijos formos, bet jų nepačiuopiame, jei neįforminame.

„Jei ūkininkas turi šimtą klientų, kuriems tiekia produkciją, teikia paslaugas, tai irgi bendradarbiavimas, kaip viena iš kooperacijos formų. Mes turime padėti žmonėms įvardyti bendrus tikslus ir atskleisti bendradarbiavimo naudą. Tradicinėje kooperacijoje gamintojai sukūrė perdirbėjus, o vartotojai – prekybininkus. Dabar kooperatyvas, perdirbantis produkciją, norėdamas patekti į prekybos tinklą, turi užtikrinti platų asortimentą. Prekybos tinklo, kuris parankus kooperatyvams, Lietuvoje nėra. Kaip išeitis yra elektroninė prekyba, turgeliai“, – kalbėjo. R. Melnikienė.

Ji pridūrė, kad šalies žemės ūkyje yra labai įvairių žemdirbiams priimtinų bendradarbiavimo formų, tačiau ne visos sankcionuotos. „Ūkininkams buvo palanku kartu dirbti žemę ir keistis sklypais sėjomainai, bet dabar tai neįmanoma. Pietų Lietuvoje inkubatorius perka dedeklių priežiūros paslaugą, prieš tai išmoko ūkininkus šios veiklos, vėliau dalijasi su jais pelnu ir rizika. Galima bendradarbiauti kartu sandėliuojant produkciją, galima bendromis pastangomis surinkti produkciją iš ūkių ir ją bendrai tiekti pirkėjams ir t. t.“, – dalijosi mintimis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vadovė.

Šiuo metu LAEI mokslininkai kuria perdirbimo kooperatyvo rėmimo modelį, kuriame bus atsižvelgiama į kooperatyvo pasirinktą veiklos strategiją, pavyzdžiui, intensyvinimą, specializaciją ar kt.

Konkurencija turi užleisti vietą bendradarbiavimui

Vilniaus universiteto profesorius Dalius Serafinas atkreipė dėmesį, kad Vakaruose kooperavimasis paplitęs įvairiose srityse, įskaitant automobilių pramonę. Visuose sektoriuose žengiama bendradarbiavimo keliu.

„Viešas valdžios diskusras apie konkurenciją yra iš esmės neteisingas. Konkuravimas jau neveikia. Esmę sudaro įvairių sričių bendradarbiavimas, įskaitant ūkį ir mokslą, siekiant kartu bendro tikslo. Bendradarbiavimas ir kooperacija sukuria daugiau inovacijų.

Reikia daugiau sisteminės logikos. Iš konkurencijos paradigmos būtina pereiti į bendradarbiavimo paradigmą. Atsisakyti principo „žmogus žmogui – vilkas“. Dalijimosi ekonomika, finansinių technologinių inovacijos – tai ateities kelias.

Tačiau visų pirma reikia susitarti dėl sąlygų. Negali konkuruoti skruzdėliukas ir šernas. Skirtingai nuo Europos gerovės valstybių, Lietuvoje gyvuoja du – viešasis ir privatus – sektoriai, bet nėra socialiai orientuoto sektoriaus. Todėl atsitinka taip, kad esant perprodukcijai dalis žmonių skursta ir badauja. Pati valstybė turėtų imtis bendradarbiavimo skatinimo“, – kalbėjo konferencijoje D. Serafinas.

Nuo kalbų prie darbų

Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Julius Ramanauskas, retrospektyviai vertindamas kooperaciją reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad jie sudėtingėja, o jų kokybė prastėja, „įstatymai genda“.

J. Ramanauskas ragino kuo greičiau keisti kooperacijos įstatyme įteisintą balsavimo tvarką, atsisakant nuostatos 1 narys – 1 balsas.

„Negalima blusą su drambliu sukooperuoti. Vienas valdo kelis tūkstančius ha, kitas dešimtis. Kaip juos sujungti? Smulkieji neturi finansavimo, jiems reikia pagalbos. Balsų skaičius turi priklausyti nuo apyvartos, bet ne nuo kapitalo, kitaip stambiesiems nebus įdomu bendradarbiauti“, – sakė J. Ramanauskas.

Jis siūlė kuo greičiau įteisinti galimybę ūkiams bendrai naudotis žemės ūkio technika. „Laikau visiška nesąmone, kad ūkiai negali kurti mašinų naudojimo ratelių, kurie jiems žūtbūt reikalingi. Taip pat būtina įteisinti komanditinius kooperatyvus, į kuriuos galės investuoti turtingi žmonės, bankai, patys nebūdami kooperatyvų nariai, bet drauge siekiantys pelno“, – savo pasiūlymus dėstė prof. Julius Ramanauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(4)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • m

    pati mintis gera, kad kooperuotis reikia, nes Danijoje ir Vokietijoje 9 iš 10 ūkių kooperuoti, jie tik juokiasi iš mūsų- sako lietuviai gerai gyvena, kad nekooperuotai dirba. Tik viena pastaba profesoriams - tie patys vokiečiai sako, kad geriausia, kai kooperuojasi vienodo dydžio ūkiai, nes kai kooperuojasi stambūs ir smulkūs ir vieni ir kiti nepatenkinti ( maži nes neturi reikšmingo balso dėl kooperatuvo strategijo, dideli nes daug uždirba kooperatyvui pajamų, o jas maži skirsto vienodomis teisėmis)

  • to joo

    matosi,kad neturi darbo,kad per dienas taškaisi seilėmis.

  • Joo

    Jeigu Lietuvoje baudžiava, tai ir susikooperavę vistiek liks baudžiauninkais. Oficialiai nekokybiškas pienas nesuperkamas, už prastą kokybę taikomos nuoskaitos. Nežiūrint to Simonio teigimu, mažiukams už prastą kokybę dar 50%mažinama pieno kaina iki nuoskaitų. Susikooperavusiems mažiukams į kooperatyvą ir padarius didelį pieno kiekį už patiektą pieną, neva prastą kokybę dar kartą mažinama kaina. Kiek kartų baudžiavinėj Lietuvoje galima bausti baudžiauninkus už tą patį? Gerinti pieno kokybę pieno supirkėjai nesuinteresuoti, nes kokį pieno kiekį beparduotum vistiek kelis kartus bus sumažinta kaina.

  • jau arteja

    SV. Kaledos - stebuklu metas, visus baudziauninkus kurie dar juda suvarys i kolxozus, o jau tada tai klestes visi. CIRKININKAI !

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai