Renginiai
Kad dirvožemis būtų sveikas
2019-03-08

Kėdainiai. Dirvožemio sveikata, jo valdymas, aktyviosios anglies ir sliekų įtaka dirvai, geresnis dirvožemio prisitaikymas prie ekstremalių gamtos sąlygų, žemdirbystės inovacijos ir jų praktinis pritaikymas – šioms temoms šiemet buvo skirta bendrovės „Väderstad“ konferencija, surengta Kėdainių arenoje. Penktą kartą organizuotame mokamame renginyje dalyvavo daugiau kaip 350 žemdirbių iš visos šalies, įskaitant ir keletą Latvijos ūkininkų, taip pat nemažai agrarinės srities mokslo įstaigų atstovų.

Pasak lietuviškosios bendrovės „Väderstad“ direktoriaus Romo Naudžiūno, renginys skirtas ūkininkams ir visiems besidomintiesiems agronomija, kurių negąsdina už žinias ir naują informaciją imamas mokestis, padedantis padengti dalį konferencijos išlaidų.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Konferencijoje dalyvavo per 350 mūsų šalies žemdirbių iržemdirbiškos srities mokslo įstaigų atstovų

„Dėka to, kad jūs prisidedate, mes galime pakviesti tokius žmones, kurie turi ką pasakyti, turi kuo su mumis pasidalyti. Jei savo atsiliepimuose po konferencijos parašysite, kad atvyktumėte į tokio tipo konferenciją ir kitais metais, mes pažadame ją ir vėl organizuoti“, – sakė R. Naudžiūnas, kartu kviesdamas teikti pasiūlymus, kokios temos būtų aktualios ir įdomios.

„Väderstad“ yra pasaulinio lygio inovatorė, gaminanti modernią techniką, o tokiai technikai ir inovatoriškoms koncepcijoms reikia daug gilių žinių, taip pat jų turinčių žmonių – tik tada ūkininkavimo rezultatai bus geri“, – sakė R. Naudžiūnas, taip tarsi paaiškindamas konferencijos tikslus

Dirvožemio sveikatą lemiantys veiksniai

Švedijos žemės ūkio ir kaimo ekonomikos draugijos agronomė-konsultantė ir Žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkė dr. Hana Viljams (Hanna Williams) pristatė dirvožemio sveikatą lemiančius veiksnius ir pietinėje Švedijos dalyje 20 ūkių atliktus dirvožemio tyrimus, siekiant nustatyti, kokią įtaką dirvožemio sveikatai turi jo valdymas, tai yra dirvosauginių priemonių taikymas.

Jos teigimu, dirvožemio sveikata ypač svarbi yra klimato kaitos kontekste, kurios pasekmė – pastaruoju metu vis dažnėjantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Tik sveikas dirvožemis yra pajėgus atlaikyti nepalankias sąlygas, tad būtina atsižvelgti ne tik į jo cheminę sudėtį, bet taip pat daug dėmesio skirti dirvožemio fizinei ir biologinei sudėčiai.

„Dirvožemio sveikata – tai nuolatinė jo savybė išlaikyti gyvybingumą ir aptarnauti ekosistemas. Sveikas – tai gerai nusausintas, vandeniui imlus, geros struktūrinės sudėties, pakankamą maisto medžiagų, pH kiekį, daug organinės medžiagos turintis ir biologiškai aktyvus, be patogenų dirvožemis“, – dirvožemio sveikatos pagrindines charakteristikas vardijo H. Viljams.

Ypač ji pabrėžė dirvožemio mikroorganizmų (bakterijų, pirmuonių, mikorizinių grybų), kurių kiekvienas atlieka vis kitas funkcijas, vaidmenį. „Ekosistema – tarsi sudėtingas laikrodžio mechanizmas, kuriame svarbus kiekvienas elementas“, – sakė lektorė.

Pasak Hanos Viljams, tik sveikas dirvožemis yra pajėgus atlaikyti nepalankias gamtines sąlygas, todėl būtina atsižvelgti ne tik į jo cheminę, bet ir fizinę bei biologinę sudėtį

Anot jos, kad dirvožemis būtų derlingas ir sveikas, būtinas tinkamas jo valdymas, kuris apima 5 pagrindinius principus. Pirmiausia, svarbu didinti auginamų žemės ūkio augalų skaičių, nes tai daro įtaką ir biologinei dirvos įvairovei, padedančiai efektyviau išnaudoti išteklius (mikroorganizmai ardo derliaus likučius, didina maisto medžiagų prieinamumą).

Taip pat svarbu ilginti laikotarpį, kai dirvoje yra gyvų augalų šaknų, tai yra nepasitenkinti vien tik pagrindinės kultūros, pvz., vasarinių miežių, kurių šaknys gyvos būna tik 3 mėnesius, auginimu. Daugelis naudingų organizmų, tarkime, mikoriziniai grybai, Rhizobium bakterijos, yra priklausomi nuo gyvų šaknų, mat jos yra pagrindinė simbiotinių ryšių sąlyga.

Saugant dirvožemio organizmus, reikėtų vengti ir mechaninio dirvožemio išjudinimo, pirmenybę teikiant dirvą tausojančioms technologijoms, mažinant dirbimo gylį ir važiavimo dažnumą. Mokslininkės pastebėjimu, svarbu įvertinti laiką tarp žemės dirbimo ir sėjos, kad kuo trumpiau dirva būtų be augalų, todėl pavasarinį dirbimą galima laikyti mažiau žalojančiu dirvą.

Dirvožemio dangos sluoksnio didinimas – dar vienas jo geros sveikatos principas. Labai svarbu, kad dirva būtų kuo ilgiau uždengta – pagrindiniais, tarpiniais augalais, derliaus likučiais (šiaudais), nes tokia danga mažina eroziją, paviršiaus plutos susidarymo riziką, o svarbiausia – aprūpina organizmus maistu. Svarbus vaidmuo tenka ir ganomiems gyvūnams, kurie skatina dirvožemio biologinį aktyvumą.

Dirvožemio sveikatos principams įgyvendinti galima pasitelkti ne vieną priemonę, tačiau H. Viljams teigimu, reikšmingiausias vaidmuo tenka tarpiniams augalams, kurie gali būti auginami įvairiais tikslais, pvz., biologiniam aktyvumui intensyvinti, erozijai, azoto išplovimui, dirvožemio suslėgimui mažinti, piktžolėms slopinti, anglies išsiskyrimui mažinti ir pan.

„Planuokite tarpinių kultūrų auginimą, kad atitiktų jūsų tikslus“, – sakė mokslininkė, pabrėždama, kad pagal norimus pasiekti tikslus reikia rinktis ne tik auginamų augalų rūšis ar jų mišinius (tai ypač efektyvu, nes augalai savo funkcijomis gali papildyti vieni kitus), bet ir jų sėjos laiką bei būdą, atsižvelgti į vegetacijos trukmę.

Renkantis augalus, arba mokslininkės žodžiais, „sudarant meniu dirvožemio bakterijoms“, reikėtų atsižvelgti ir į anglies bei azoto santykį, kuris turi įtakos organinės medžiagos irimo greičiui. „Kad išliktų biomasė ir gautų pakankamai energijos, bakterijoms reikia maisto, susidedančio iš 24 dalių anglies (C) ir 1 dalies azoto (N), tada CN santykis būtų 24. Iš jų 16 sunaudojama energijai, o 8 dalys – biomasės gyvybingumui palaikyti“, – sakė H. Viljams.

Derlingumą ir sliekų populiaciją gerinantis dirvožemio valdymas

Švedijos konsultacinės bendrovės agronomas-konsultantas Jensas Blomkistas (Jens Blomquist) atkreipė dėmesį į organinių medžiagų ir jų pagrindinės dalies anglies (sudarančios apie 58 proc.), kiekio įtaką dirvožemio derlingumui ir struktūrai. Pagrindiniai šaltiniai – šiaudai, tarpiniai augalai, kurie sulaiko ir didina anglies kiekį dirvožemį, o tai turi įtakos ir derliui, kuris padidėja apie 10 proc.

Dvidešimties metų tyrimai Danijos ūkiuose ir 2015 m. paskelbta meta-analizė, kurioje mokslininkai apžvelgė visame pasaulyje atliktų tarpinių kultūrų tyrimus, patvirtina, kad tarpiniai augalai dirvožemiui papildomai suteikia apie 320 kg/ha per metus.

Jensas Blomkistas, į pagalbą pasitelkęs LAMMC mokslininkę Romą Semaškienę, pademonstravo dviejų dirvos mėginių agregatų stabilumą, veikiant juos vandeniu. Stabilesnis buvo tas mėginys, kuriame buvo imituotas tarpinių augalų auginimas

Dirvožemio derlingumui ir sveikatai didelę reikšmę turi sliekai. Žemės ūkyje ypač svarbūs vertikalius urvelius rausiantys sliekai, kurie didina azoto bei fosforo prieinamumą ir likučių irimo greitį, gerina aeraciją, porėtumą, dirvos sausinimą. „Viename hektare galima rasti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. vienetų arba nuo 50 iki 1 000 kg sliekų, o tai prilygsta 3–4 karvių svoriui. Toks kiekis sliekų prarausia 4 000–5 000 km/ha urvelių“, – pastebėjo J. Blomkvistas.

Apibendrinti šimto metų tyrimai patvirtina, kad sliekai užtikrina iki 25 proc. visų žemės ūkio augalų derliaus prieaugį. „Sliekai padidina azoto prieinamumą ir taip stimuliuoja augalų augimą. Tad jų vaidmuo ypač svarbus ekologiniuose ūkiuose, kuriuose negalima naudoti mineralinių trąšų“, – pabrėžė lektorius.

Jo pastebėjimu, sliekų populiacijai dirvožemyje įtakos turi pasėlių apsauga, gaunamas maistas ir žemės dirbimas. Žemės ūkyje naudojami pesticidai neigiamai veikia sliekų populiaciją, ardydami fermentų aktyvumą, didindami jų mirtingumą, mažindami jų vislumą ir tankį. Didžiausią žalą sliekams daro insekticidai ir fungicidai, tad jų naudojimą reikėtų mažinti. Geriausias maistas sliekams – tarpiniai augalai, kurie didina jų kiekį, svorį ir tankį dirvoje. Žemės dirbimo, ypač gilaus, poveikis sliekams yra neigiamas: jų populiacija mažėja dirbimo gyliui didėjant.

„Tad kviečiu išbandyti savo laukuose tarpinius augalus, taip pat seklesnį žemės dirbimą. Įpraskite skaičiuoti ir maitinti sliekus. Atminkite, kad kastuvas – geriausias įrankis dirvožemio būklei nustatyti. 2–4 sliekai kastuve – geras rezultatas, jei nė vieno – tai signalas, kad jiems trūksta maisto. Paskutinis patarimas – mokykitės iš geriausių, nes sėkmingiausi tie ūkininkai, kurie nuolat domisi, mokosi ir nebijo klausti“, – patarimais pranešimą baigė J. Blomkvistas.

Žemės dirbimas ekstremaliais metais

Remdamasis meteorologiniais duomenimis, švedų bendrovės „Väderstad“ žemės dirbimo koncepcijų plėtros vadovas Magnusas Samuelsonas (Magnus Samuelsson) pastebėjo, kad ateinantį šimtmetį oro temperatūra didės 4–4,5 oC, kartu nuo 10 iki 30 proc. augs ir kritulių kiekis, atitinkamai pokytis sieks 70–210 mm. Klimatas šiltės, tačiau daugės ir kritulių, tad dažnės sausra ir lietūs tais pačiais metais.

„Taigi ūkininkaujant iššūkių tikrai netruks, todėl būtina rasti būdus, kaip tokiomis sąlygomis dirbti efektyviausiai. Žinoma, labai svarbūs tokie dalykai kaip sėjomaina, tarpiniai augalai, anglies kiekio didinimas, dirvožemių sausinimas, tačiau taip pat būtina tinkamai pasirinkti žemės dirbimo koncepcijas ir mašinas, leidžiančias stabilizuoti derlius tiek sausais, tiek ir labai drėgnais metais“, – sakė M. Samuelsonas. Ir pabrėžė, kad svarbiausias mašinų pasirinkimo kriterijus turėtų būti jų universalumas ir lankstumas, leidžiantis prisitaikyti prie besikeičiančių gamtos ir lauko sąlygų.

Magnuso Samuelsono įsitikinimu, ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams dažnėjant, didelę svarbą įgis ne tik dirvosauginiai aspektai, bet ir inovatyvi universalumu pasižyminti technika

Jis patarė ir drėgnais, ir sausais metais mažinti važiavimų per lauką skaičių, tačiau šis ribojimas neturėtų galioti ražienų skutimui, kuris yra svarbus lauko higienai ir netikros guoliavietės, kuri išsaugo drėgmę, sudarymui. Grumstams trupinti sausomis sąlygomis yra būtini volai, tačiau jų reikėtų atsisakyti dirbant drėgnomis sąlygomis arba rudenį, todėl galimybė nuimti volus nuo žemės dirbimo padargų taip pat turėtų būti svarbus kriterijus.

Atsižvelgiant į sąlygas, ar siekiama išsaugoti, ar išgarinti kuo daugiau vandens iš dirvožemio, reikėtų rinktis dirbimo gylį, taip pat atitinkamo pločio kaltelius ir verstuves, kad jie geriausiai atliktų savo darbą vienomis ar kitomis sąlygomis. Dirbant pavasarį, svarbus vaidmuo tenka vibruojantiems noragams, kurie drėgnomis sąlygomis didina dirvožemio atsparumą liūtims ir sudaro sąlygas pertekliniam vandeniui išgaruoti, o sausomis – apsaugo nuo plutos susidarymo.

Kaip vieną iš dažniausių problemų drėgnais metais M. Samuelsonas išskyrė netinkamą galulaukių priežiūrą. Anot jo, dalis problemų įveikiamos techniniais sprendimais, tokiais kaip slėgio mažinimas padangose ar pasirenkant skirtingą akėčių slėgį, tačiau svarbiausia – keisti jų valdymą, išmokstant dirbti su turima technika, pasirenkant tinkamą gylį ir apdirbimo metodą. Norint galulaukes kuo mažiau suvažinėti ir suslėgti, jas reikėtų užsėti paskutines.

Taikomųjų mokslų universiteto Vokietijoje profesorius Eikė Stefanas Dobersas (Eike Stefan Dobers) pristatė dronų naudojimo žemės ūkyje galimybes ir apribojimus. Pasak jo, dronais padarytos aeronuotraukos leidžia sužinoti ir spręsti žemės sklypų problemas, yra kompleksinių duomenų šaltinis, tačiau tam būtinos papildomos žinios ir nuolatinis mokymasis

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(3)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Paulius R.

    Nusivyliau..., galima buvo trumpiau isdestyt kelis elementarius galbut kaikam pirma karta girdimus dalykus o ne pilstyt,is tuscio i kiaura. Noretusi daugiau pavyzdziu is gamybos? Apie ta pati zemes dirbima ekstremaliais metais, gal buvo galima papasakot kazkokiu pavyzdziu kad vienam ukyje dirbom sekliai kai buvo slapia ir neuzaugo, o kita lauka giliai dirbom ir uzaugo... kazkokiu tyrimu kur butu derliaus priedai nuo vienu ar kitu veiksniu?

  • Maryte

    visi savu noru betik is namu nors ir zibuokliuati, o paskui dar valgyt dave :))))))) 0

  • Marius

    Visa kas pasakota ir taip aišku bet toks seminaras dar ir kainuoja

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai