Renginiai
Kad darbas su pavojingomis medžiagomis būtų saugus
2018-11-06

Kaunas. Pavojingų sveikatai medžiagų yra beveik kiekvienoje darbo vietoje, tačiau žemės ūkis pirmauja daugiausia cheminių medžiagų naudojančių sektorių trejetuke.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis (UE-OSHA), žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje naudojamos pavojingos medžiagos sudaro 62 proc., gamyboje – 52 proc., statybų, atliekų tvarkymo, vandens ir elektros tiekimo sektoriuose – 51 procentą.

Kaip efektyviai valdyti pavojingas medžiagas bei tinkamai įvertinti jų riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, kaip užtikrinti saugumą dirbant su cheminėmis medžiagomis žemės ūkyje – apie tai diskutuota seminare žemdirbiams „Saugus darbas su pavojingomis medžiagomis“, kuris vyko „Europa Royale Kaunas“ viešbutyje.

Seminarą organizavo Valstybinė darbo inspekcija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, siekiant pristatyti Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros inicijuotą 2018–2019 m. saugių darbo vietų kampaniją „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“.

Seminaras apie saugų darbą su pavojingomis medžiagomis sulaukė nemažo žemdirbių dėmesio

Pasak UE-OSHA Lietuvos Ryšių punkto koordinatorės Neritos Šot, pavojingos medžiagos darbo vietose visame pasaulyje aktuali problema, nes jos sukelia tiek ūmius, tiek ilgalaikius profesinius susirgimus, pradedant nuo odos ar kvėpavimo takų sudirginimo, baigiant vėžiniais susirgimais. Tad kampanija siekiama didinti supratimą apie pavojingas medžiagas darbo vietose, taip pat informuotumą apie riziką, kurią kelia pavojingos medžiagos, tarp jų ir kancerogenai, ir skatinti rizikos prevencijos kultūrą, siekiant šią riziką pašalinti, o jei to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad ji būtų veiksmingai valdoma.

Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektoriaus Gedimino Valentėlio pastebėjimu, trečdalis profesinių ligų kyla dėl pavojingų cheminių veiksnių poveikio darbo vietoje ir kasmet dėl to Europos Sąjungoje miršta 74 tūkst. žmonių. Tad kiekvieno darbdavio pareiga padaryti viską, kad šie skaičiai būtų gerokai mažesni. „Šių metų nelaimingų įvykių statistika mūsų šalyje fiksuoja 3 atvejus, kai žmonės darbo vietoje nukentėjo dėl pavojingų medžiagų. Vienas iš jų įvyko žemės ūkyje – 3 ūkio darbuotojai apsinuodijo iš mėšlo susidariusiomis sieros vandenilio dujomis“, – teigė G. Valentėlis.

Pavojingoms medžiagoms priskiriamos bet kurios dujinės, skystosios ar kietosios medžiagos, įskaitant aerozolius, dūmus ar garus, dėl kurių kyla rizika darbuotojų saugai ir sveikatai. Tai apima pagamintus chemikalus, proceso metu sukurtas medžiagas, pvz., dyzelinio variklio išmetamąsias dujas ar kvarco dulkes, ir natūraliai susidarančias medžiagas, kurios naudojamos darbo procesuose, pvz., žalia nafta ar miltų dulkės, cukraus pudra.

Kaip užtikrinti, kad dirbant su pavojingomis cheminėmis medžiagomis darbas būtų saugus? „Vienintelis būdas – rizikos vertinimas. Tik atlikus tinkamą vertinimą, darbuotojai, net dirbdami labai pavojingomis sąlygomis, gali dirbti saugiai, nepatirdami kenksmingo poveikio sveikatai“, – pabrėžė Valstybinės darbo inspekcijos specialistai. Ir šį vertinimą turėtų atlikti ne vienas žmogus – rizikai, galimiems pavojams ir jų visumai įvertinti būtina pasitelkti kelis specialistus, kad nebūtų kas nors pamiršta ir neapgalvota vien dėl to, kad vertinančiajam pritrūko patirties.

Būtina atsižvelgti ir į technologinius procesus

Pasak darbo inspektoriaus, kad tinkamai būtų atliktas rizikos vertinimas, pirmiausia reikia nustatyti visus cheminius veiksnius, su kuriais darbuotojai susiduria darbo vietoje, įvertinti visas aplinkybes, kurios gali kelti pavojų. Vertinant riziką būtina galvoti apie tai, kad darbuotojai žalą gali patirti dviem būdais.

Kaip užtikrinti saugų darbą dirbant su cheminėmis medžiagomis žemės ūkyje? Į šį klausimą savo pranešimu bandė atsakyti vyr. darbo inspektorius Gediminas Valentėlis

Pirmiausia, cheminių medžiagų molekulės gali tiesiogiai veikti žmogų, t. y. įkvepiant, apsipilant, išgeriant. Antra, žalą gali sukelti ne pati medžiaga, o energija, kuri atsiranda, kai ta medžiaga su kuo nors sureaguoja, pvz., užsidega, sprogsta, ir pavojingi veiksniai atsiranda darbų vykdymo metu dėl technologinių procesų.

„Negalima apsiriboti tik cheminių medžiagų vertinimu, būtina pagalvoti apie galimus procesus, kurių metu susidaro cheminiai veiksniai. Pavyzdžiui, medienos dulkės arba tas pats mėšlas pavojingomis medžiagos tampa tik tam tikromis aplinkybėmis“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Informacija renkama iš visų galimų šaltinių

Norint užtikrinti, kad su cheminėmis medžiagomis darbuotojai dirbtų saugiai, visų pirma reikia gauti ir surinkti visą informaciją apie naudojamas medžiagas, remiantis visais įmanomais informacijos šaltiniais. Pasak G. Valentėlio, tai padaryti žemės ūkyje gerokai lengviau nei kitose ekonominės veiklos srityse, ypač dirbant su augalų apsaugos produktais.

Naudojant augalų apsaugos produktus, pagrindinis informacijos šaltinis – saugos duomenų lapas. Ypač svarbu pirkti ir naudoti registruotą produktą, turintį etiketę – dar vieną informacijos šaltinį. Etiketėje pateikiama išsami instrukcija, ne tik kaip tinkamai naudoti produktą norimam rezultatui pasiekti, bet ir kuo šis produktas pavojingas ir kaip saugiai jį naudoti, kokias asmeninės apsaugos priemones rinktis. Jei naudojami produktai priskiriami biocidams, jie turi autorizacijos liudijimus, tad naudotojas gauna ir specialiąsias biocidų autorizacijos sąlygas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės paslaugų vadovas Karolis Urba pristatė tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo priemonę – integruotą augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą IKMIS

„Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 str. parašyta, kad naudojant pavojingą cheminę medžiagą privaloma vadovautis saugos duomenų lape nurodyta informacija. Vadinasi, tai, kas parašyta saugos duomenų lape, profesionaliam naudotojam yra teisinė norma“, – pabrėžė specialistas. Be to, jis priminė, kad turi būti naudojama tinkama įranga, kuri nustatyta tvarka tikrinama, taip pat būtina vadovautis Gerosios apsaugos praktikos taisyklėmis, kurios reglamentuoja augalų apsaugos produktų naudojimą, kad su jais būtų dirbama saugiai.

Darbo inspektoriaus teigimu, ūkininko kaip darbdavio pareiga ne tik surinkti visą įmanomą informaciją apie galimus pavojus ir saugos būdus, bet ir mokyti, instruktuoti darbuotojus bei kontroliuoti, kaip jie laikosi saugos reikalavimų, ar naudoja reikiamas asmeninės apsaugos priemones.

Tarp pasekmių – vėžiniai susirgimai

Kalbėdamas apie kancerogenus ir su darbu susijusius vėžinius susirgimus, darbo medicinos gydytojas dr. Vidmantas Januškevičius pabrėžė, kad nuo profesinio vėžio, kurį sukelia darbas su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, kasmet pasaulyje miršta apie 600 tūkst. darbuotojų. Žemės ūkio darbuotojams susirgti profesiniu vėžiu rizika taip pat labai didelė, nes galinčių ar įtariamų vėžį sukeliančių pesticidų žemės ūkyje nustatyta gana daug, kai kurie jų jau uždrausti naudoti.

Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais 3 mln. žemės ūkio darbuotojų patiria sunkų apsinuodijimą pesticidais ir 18 tūkst. iš jų miršta. Kasmet 25 mln. darbuotojų patiria silpną apsinuodijimą pesticidais.

Jau daugiau kaip prieš 100 m. nustatyta, kad vynuogių augintojams, naudojantiems pesticidus su arseno junginiais, išsivysto odos ir plaučių vėžys. Įvairių šalių epidemiologinių tyrimų duomenimis, pesticidai gali būti su jais dirbančių žmonių specifinių vėžio tipų, tokių kaip leukemija, smegenų augliai, sarkomos, prostatos, inkstų, lūpų, odos, kasos, sėklidžių ir kito vėžio, priežastis.

Tiesa, kancerogeninių medžiagų poveikis nepajuntamas iš karto – jis priklauso nuo dozės ir laiko, kiek jis trunka, ir pasireiškia paprastai po dešimt ir daugiau metų. Kancerogeninių medžiagų poveikį gali stiprinti rūkymas, alkoholio vartojimas ir net buityje naudojamos kasdienės cheminės medžiagos, pvz., šampūnai.

Darbo sauga tarsi loterija

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Šiaulių r. ūkininkas Raimundas Juknevičius darbo saugą palygino su loterija, nes nelaimė, kaip ir laimėjimas, gali bet kada įvykti. Loterijoje paprastai laimi tie, kurie dažniau perka bilietus, tai yra didesnę tikimybė laimėti turi tie, kurie investuoja daugiau.

Raimundas Juknevičius kvietė kolegas žemdirbius rimtai ir atsakingai žiūrėti į darbuotojų saugumą

„Su darbų sauga situacija panaši – reikia nemažų materialinių ir dar didesnių laiko investicijų, siekiant, kad ši loterija – nelaimingas atsitikimas – aplenktų jūsų ūkį. Žinoma, nelaimė gali atsitikti ir daug investavus, bet tada bent sąžinė bus ramesnė, kad padarėte viską“, – sakė ūkininkas, kviesdamas kolegas žemdirbius rimtai ir atsakingai žiūrėti į darbuotojų saugumą. Tai yra neapsiriboti tik tvarkingais dokumentais, galimą riziką vertinti kiekvieną dieną ir negailėti pinigų tinkamoms asmeninės apsaugos priemonėms.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai