Panevėžys. Tradicinėje parodoje „Lietuvos veislininkystės pasiekimai 2018“ Algirdiškyje pasiųsta žinutė – renginiui reikia ir permainų, ir kito požiūrio.

Lietuvoje gerų veislinių gyvulių daugėja, tačiau parodos silpnėja. Kodėl susidarė tokia situacija, priežasčių yra turbūt ne viena, tačiau pagrindinė mintis – trūksta pačių augintojų požiūrio ir suvokimo, kad geros genetikos galvijų eksponavimas parodose yra garbė ir neatsiejama veislinio darbo dalis.

Pieninės telyčios Algirdiškio parodoje

2015-aisiais atnaujintame Algirdiškio parodų centre buvo daug gyvulių, manieže užsienio ekspertai vertino geriausius mėsinius galvijus, visi garsiai kalbėjo, kad kitas parodos etapas bus aukcionai. Būtent po tos parodos aukščiausius tikslus keliančios augintojų asociacijos svarstė, kad reikia eiti dar toliau, rengti specializuotas parodas su aukcionais, pritraukti užsienio pirkėjų. Specializuotos avių, mėsinių galvijų parodos jau rengiamos, tačiau paradoksas, kad susikirtus Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) ir „Lietuvos veislininkystės pasiekimų“ parodų interesams, šiemet nukentėjo abi. Mėsinių galvijų parodoje trūko žiūrovų, o Algirdiškyje matėsi nemažai tuščių gardų – LMGAGA Algirdiškio parodoje nedalyvavo, tačiau galvijus į parodą augintojai galėjo vežti savarankiškai.

Tokių buvo vos keli, vienas jų – patyręs augintojas Nikolajus Dubnikovas, bet jis yra ir parodos organizatorės bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ valdybos narys. Parodai kelis įspūdingus galvijus atvežė Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos (EMGAA) vadovai Albertas Šiurna ir Arūnas Rutkauskas.

Arūno Rutkausko ūkio limuzinų veislės bulius – vienas gražiausių parodos eksponatų

Algirdiškyje eksponuota gražių pieninių holšteinų, juodmargių, žalųjų veislių galvijų, tarp jų buvo ir A2A2 geną turinčių telyčių ir du su tokiu genu senojo genotipo Lietuvos juodmargiai buliai, kuriuos atvežė ūkininkė Lina Kižienė. „Norėjome parodyti, ką turime geriausio. Atvežėme labai gero buliaus Balisto dukterų, kuris perduoda geną A2A2, leidžiantį karvėms produkuoti pieną, tinkantį alergiškiems žmonėms“, – teigė Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos (LJGGA) pirmininkas Virgilijus Urbonavičius. Šios asociacijos nariai, kurie dar nėra nusivylę pienininkyste, noriai veža gyvulius į parodą. O kadangi paroda, pasak V. Urbonavičiaus, tai ne vien gyvuliai, LJGGA pasikvietė Liną Urlikienę pademonstruoti sūrio gaminimo edukacinę programą. „Perdirbimas yra išeitis mažiesiems, iki 10 karvių laikantiems ūkininkams, nes kitaip pieno sektoriuje jiems vietos nebematyti“, – sakė LJGAA vadovas.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Virgilijus Urbonavičius, teigė, kad asociacijos nariai, kurie dar nėra nusivylę pienininkyste, noriai veža gyvulius į parodą

Kaip visada parodai buvo pasirengę triušių, naminių paukščių augintojai, tačiau ir jų teritorijoje buvo tuščių vietų. Eilinių lankytojų akis taip pat traukė žirgų paviljonas, alpakos, balti asiliukai, kuriuos atvežė Raimondas Neverdauskas. Žiūrovams pasitarnavo ir puikus oras.

Raimondo Neverdausko asiliukai sulaukė didelio populiarumo

Parodai reikia permainų

Dėl sumažėjusio Žemės ūkio ministerijos – pagrindinės parodos rėmėjos – finansavimo, seminarų parodoje buvo vos keli, kuriuos vedė savi lektoriai, bet vieni labiausiai veislininkyste šalyje besirūpinantys žmonės – Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius ir Veislininkystės komiteto prie ŽŪR pirmininkas Edvardas Gedgaudas, LMGAGA tarybos narys Darius Dzekčiorius ir Lietuvos triušių augintojų asociacijos vadovas prof. Artūras Stimbirys bei Aloyzas Mitrikevičius.

Parodos užkulisiuose kalbėta ne tik apie sumažėjusį, bet ir apie vėluojantį finansavimą parodai rengti, dėl ko lieka labai mažai laiko jai pasirengti.

Parodą organizuojančios „Panevėžio veislininkystės“ vadovo Nerijaus Griciaus manymu, problema ta, kad visos parodos pradėtos finansuoti iš vienos biudžeto eilutės, todėl pinigus reikia dalintis su specializuotas parodas rengiančiomis asociacijomis. „Trūko informacijos apie parodą, nes viešinimui lėšų neturėjome, tad naudojome tik socialinius tinklus, žemės ūkio skyrius. Dalyvių norėtųsi daugiau, o lankytojų diena paprastai būna šeštadienis, – pirmąją parodos dieną kalbėjo N. Gricius. – Vis tiek neabejoju, kad paroda bus vykusi. Asociacijos dalyvauja visos, yra technikos, įrangos, pašarų pardavėjų, tad galimybių pabendrauti, pasisemti patirties tikrai netrūksta.“

Gyvulių atvežimas į parodą paprastai yra finansuojamas, tačiau jo šiemet visiems neužteko. Palyginti su parodos finansavimu prieš 5 metus, pasak N. Griciaus, jis, sumažėjęs 4–5 kartus. „Yra siekis, kad prie parodos, jeigu ji tikrai reikalinga, asociacijos ir ūkininkai prisidėtų savo lėšomis. Gal kai kurie nemato tikslo, laukia, kol bus tikra veislininkystės paroda, todėl tik trypiame vietoje“, – kalbėjo parodos organizatorius.   

„Panevėžio veislininkystės“ vadovo Nerijaus Griciaus teigimu, parodos finansavimas sumažėjęs 4–5 kartus

Jis įžvelgia problemą, kad kiekviena asociacija bando užsidaryti ir veikti savarankiškai. „Turbūt reikėtų sėsti prie bendro stalo, bet ne su tais, kurie popierius tvarko, o su pačiais ūkininkais. Turime pastumti principus į šoną, ir pradėti galvoti apie augintojus, nes be jų neliks nei asociacijų, nei parodų. O pas mus daug politikuojama, augintojus neretai nustumiant žemyn, nors jie yra svarbiausi“, – kalbėjo N. Gricius, taip pat pridūręs, kad keičiantis ŽŪM vadovams keičiasi ir „Panevėžio veislininkystės“ vizija, kokia turėtų įmonė, o ilgalaikės strategijos nebuvimas sukelia chaosą.

Veislininkystės komiteto pirmininkas E. Gedgaudas parodoje pasigedo ministro ar viceministrų, Seimo KRK pirmininko dėmesio parodai. „Sektorius pamirštas. O Nyderlanduose į tokią parodą atvažiuoja netgi karalienė. Akivaizdu, kad permainų reikia, bet, mano įsitikinimu, iniciatyvos pirmiausia turi imtis patys ūkininkai, jiems atstovaujančios asociacijos. Jeigu jie mato, kad jiems šita bazė tinka, turi vežti, eksponuoti gyvulius, rengti aukcionus ir tada ieškoti valstybės paramos. Viskas turi prasidėti ne nuo viršaus, o nuo apačios“, – mintis dėstė E. Gedgaudas.

Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas neabejoja, kad parodai reikia permainų

E. Gedgaudas nemano, kad Algirdiškiui sutrukdė specializuotos parodos, konkrečiai – mėsinių galvijų. Ten, pasak jo, kita specifika, siauresnė auditorija, o Algirdiškyje vyksta bendroji veislininkystės paroda. „Tikrai galima dalyvauti ir vienoje, ir kitoje parodoje. Tik viską turi perimti asociacijos, ūkininkai, kai jie patys bus atsakingi už dalyvavimą, padėtis keisis. Bet reikia sėsti ir diskutuoti, kiek ir kokių parodų reikia, kaip jas padaryti efektyvesnes.

Reikia labai rimtai ieškoti tinkamiausio formato.“ Veislininkystės komiteto pirmininkas neranda paaiškinimo, priežasties, kodėl po pakilimo, vykusio prieš kelerius metus, parodos pradėjo silpnėti. „Reikia rasti tas priežastis, kalbėti su ūkininkais, kodėl jie nenori vežti gyvulių. Vaikus iš miesto pažiūrėti parodos nesunku atvežti, bet parodoms labiausiai reikia pačių ūkininkų, jų veislininkystės pasiekimų, juk gerų veislinių gyvulių šalyje daugėja. Bet aišku viena – tuo turi gyventi ir už tai sirgti visi šio sektoriaus dalyviai“, – savo įžvalgas išsakė E. Gedgaudas.

EMGAA vadovas A. Šiurna sakė atvirai – dalis Algirdiškyje eksponuotų mėsinių galvijų yra ne parodiniai. Bet jis ir paroda nelabai norėjo vadinti tai, ką matė: „Palyginti su užsienio parodomis, tai yra parodija, o ne paroda, turiu galvoje mėsinius galvijus“. Jis mano, kad dėl to kalti patys ūkininkai, nesuinteresuoti dalyvauti parodose, nors aukštos veislinės vertės gyvulių Lietuvoje yra ir jų daugėja.

EMGAA vadovas Albertas Šiurna sakė atvirai – dalis Algirdiškyje eksponuotų mėsinių galvijų yra ne parodiniai

„Matyt, augintojai per gerai gyvena. Jie nemato reikalo dalyvauti parodoje todėl, kad tiesiai iš ūkio parduoda gyvulius, nes visi žino, kurie ūkiai Lietuvoje geriausi. Tai kam jiems važiuoti į parodą? Parsivežti ligų? – retoriškai klausė A. Šiurna. – Užsienio augintojai galėtų sakyti tą patį, bet čia jau yra požiūrio skirtumai. Ten garbė atvežti į parodą savo gyvulį. Aišku, gilesnių priežasčių reikia ieškoti ir politikoje, o šita paroda atspindi visą gyvulininkystės sektoriaus padėtį šalyje.“ 

Alberto Šiurnos aubrakų veislės bulius – aukštos veislinės vertės galvijas

LMGAGA tarybos narys, ūkininkas Gintaris Petrėnas mano, kad gerų gyvulių ūkininkai prisižiūri ir užsienio parodose, todėl reikia kitokių gyvulių pateikimo formų – pavyzdžiui, ūkininkų traukos objektu galėtų tapti galvijų išvedžiojimas. „Tačiau to nėra ir blogai, kad ar vedžioju gyvulį, ar ne, vis tiek parduodu. Būtina griežta veislinė kontrolė, be kurios negalėtum parduoti galvijo, tuomet ūkininkas būtų suinteresuotas ruošti gyvulį. O kam dabar vargti, jeigu vis tiek jį parduos? Mūsų asociacija jau nutarė, kad reikia griežtinti tvarką, kad veislei parduoti būtų galima tik kontrolinį patikrinimą praėjusį gyvulį. Dabar jau reikia žengti kitus žingsnius. Galimybių yra, galima išnaudoti ir Algirdiškio infrastruktūrą“, – kalbėjo patyręs augintojas.

„Baltic Vianco“ projektų vadovas Egidijus Zubė antrino jam: „Atvežtume gyvulius žiemą į Algirdiškį penėjimui, o per parodą iškart darome aukcioną. Juk viskas yra, ir gerų gyvulių turime. „Panevėžio veislininkystė“ galėtų apie tai pasvarstyti ir siūlyti ūkininkams tokią galimybę.“

Sauliaus Gaidžiūno ūkio džersių kraujo turinčios telyčios Naomi ir Taira, dėl grožio pavadintos manekenių vardais

Taigi, permainos neišvengiamos. Idėjų yra, reikia tik geranoriškumo, iniciatyvos ir noro susikalbėti visiems tarpusavyje, o ūkininkams neužmiršti, kad viskas daroma dėl jų ir jie turi būti garvežiai, o ne paskutinieji traukiami vagonai.

MŪ inf.