Renginiai
Daugelio galvijų ligų galima išvengti
2018-05-28

Plungė. Šalyje daugėja mėsinių galvijų, daugėja ir ligų. Vis dar dažna bėda, kad ligų profilaktikai dėmesio trūksta, o veterinarijos gydytojai neretai kviečiami per vėlai.

Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos (EMGAA) seminare apie pavojingas galvijų ligas, jų diagnozavimą ir kontrolę žiniomis su augintojais dalijosi LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos prof. Ramūnas Antanaitis. Ironiškai pastebėjęs, kad veterinarijos gydytojas dažniausiai lieka kaltas dėl neišgydyto gyvulio, nors iškviečiamas ligai įsisenėjus, jis pripažino, kad pamažu ūkininkų požiūris keičiasi. Ypač kalbant apie mėsinių galvijų augintojus, kurie dėmesio brangių gyvulių profilaktikai jau skiria daugiau.

R. Antanaitis teiravosi ūkininkų, ar jie žino savo bandos galvijų padėtį dėl helmintų? Dauguma atsakė, jog kol nėra bėdų, tol nežino. „Čia ir problema – jeigu nežinai, nereiškia, kad kirminų nėra. Ir kai vieną dieną jie išlįs, jau reikės gydyti pasekmes“, - sakė veterinarijos gydytojas, dar kartą įsitikinęs, kad mėsinių galvijų augintojai neretai pamiršta parazitų kontrolę, nors galvijai ganomi pievose, kur sąlygos plisti helmintams – pačios įvairiausios. O pasekmės būna liūdnos – pasitaiko atvejų, kai kirminai net užkemša trachėją. „Jeigu plaučių uždegimu susirgs veršelis, turintis kirminų, antibiotikus leisk neleidęs – jie nepadės. Kirminai gali kartais sukelti daugiau problemų negu bakterija ar virusas, todėl šiuo atžvilgiu svarbiausia profilaktika“, – dar kartą profilaktikos svarbą priminė Veterinarijos akademijos profesorius. 

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos prof. Ramūnas Antanaitis apie pavojingas galvijų ligas žiniomis dalijosi su Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos (EMGAA) nariais

Ne visada iškart pasireiškia ir virusų, bakterijų sukeltų ligų (rinotracheito, paragripo, sincitinio viruso) simptomai, bet laikas nuo laiko jie pasirodo. „Labai svarbu tai pastebėti, kad laiku būtų taikomos tam tikros priemonės, kad neprasidėtų ligos protrūkis“, – teigė R. Antanaitis.  

Bulių reproduktorių problemų pasitaiko labai netikėtų tiek dėl patologijos pobūdžio, tiek ir dėl ūkininkų žinių stokos. Vienas augintojas kreipėsi į Stambiųjų gyvūnų kliniką dėl buliaus, kuris nebesilaikė ant kojų. Pasirodo, jis turėjo sukergti apie 100 karvių!  „Toks krūvis yra nenormalus, todėl gyvulio kojos nebeišlaikė“, – augintojų žinių trūkumas kartais priverčia stebėtis ir visko mačiusį veterinarą.

Didelės įtakos turi buliaus nagos, todėl būtina profilaktiškai kviestis veterinarijos gydytoją nagoms apžiūrėti ir įvertinti. „Iš pradžių galite kai kurių dalykų nepastebėti, šlubuoti bulius pradės daug vėliau, kai patologija bus pažengusi. O ligų gali būti įvairių. Bet jeigu pasirūpinsite nagų profilaktika, kai kurių problemų tikrai išvengsite“, - kalbėjo lektorius.

Neseniai jam teko susidurti su labai retu atveju, kai žmogaus kaltės nebuvo – bulius nugaišo dėl plyšusios šlaplės. O trauma greičiausiai buvo patirta, kai karvė ar telyčia įspyrė ant jos šokančiam  buliui į pakinklius. Šiuo atveju veterinarija buvo bejėgė.

R. Antanaitis dar kartą priminė, kad veršelio bamba – infekcijos vartai į organizmą, ypač šiuo keliu plinta E. coli bakterija. Tai sukelia daug problemų, bet yra profilaktinių galimybių jų išvengti.

Kai kuriuose ūkiuose, R. Antanaičio teigimu, tikrai yra paratuberkuliozė, bet ūkininkai apie ligą ilgai nieko nežino. Tai infekcinė liga, kuri lengvai plinta ir sudaro didelių ekonominių nuostolių. Jeigu bandoje tarp gražiai nuaugusių galvijų yra ir išliesėjusių, viena iš galimų priežasčių – paratuberkuliozė. Pasak R. Antanaičio, gyvulys nuo ligos nenugaiš, bet liesės, blogai augs ir, kas blogiausia, platins ligos sukėlėją bandoje. Liga diagnozuojama iš kraujo tyrimo, bet yra neišgydoma, todėl tokį gyvulį reikia brokuoti. Bandoje radus nors vieną sergantį galviją, dėl infekcijos reikia tirti visą bandą – nors iš pažiūros gyvuliai atrodo sveiki, gali būti daugiau ligos platintojų. Jeigu paratuberkuliozė nustatyta veršingai karvei, atvestas veršelis negali žįsti jos krekenų. „Paratuberkuliozę jau esame radę mėsinių galvijų bandose, tad stebėkite savo gyvulius“, - perspėjo profesorius, pridūręs, kad Vokietija šią ligą kontroliuoja valstybiniu lygiu.

Vieną rytą Stambiųjų gyvūnų klinika sulaukė skambučio – iš po nakties ūkyje nugaišo šeši 12-14 mėn. amžiaus galvijai, nors vakare dar buvo sveiki. Ištyrus mėginius buvo rasta priežastis – paragripo-3 virusas, labai intensyvi infekcija. „Pasirodo, tame rajone jau mėnesį laiko vaikščiojo šitas virusas, bet ūkininkai nieko nesakė vieni kitiems, o pasidalijimas tokiais dalykais yra labai svarbus, norint užkirsti kelią virusui plisti. Jeigu ūkininkas, kurio gyvulys krito pirmas, būtų pasidalijęs šia žinia, kiti ūkiai būtų galėję išvengti nuostolių, nes yra būdų apsisaugoti nuo šios infekcijos“, – kalbėjo R. Antanaitis.

Dar viena galvijams būdinga patologija – klostridiozė. Tai pražūtinga bakterinė liga. Prieš kelis metus klostridiozė dėl įvairių priežasčių siautė Šilutės, Jurbarko, Kauno rajonuose. „Viename ūkyje ligos tikrai buvo galima išvengti. Pasirodo, galvijai, išleisti į ganyklas, dėl mineralų trūkumo organizme ėdė ne žolę, o kurmiarausius. Ir iškvietimą gavome pavėluotai, kai galvijai jau buvo pradėję gaišti. Atlikę tyrimus radome klostridijų, bet pirminė problemos priežastis juk buvo mineralų trūkumas, vadinasi, klostridiozės buvo galima išvengti“, - patirtimi dalijosi veterinarijos gydytojas.

Klostridiozė, pasak jo, bjauri liga, kuri gali pasireikšti įvairiais simptomais. Vienas jų – išmatos su krauju, ypač karvei apsiveršiavus, kai nusilpsta imunitetas. Klostridiozė gali sukelti ir gyvulių išputimą. Nuo klostridiozės gyvulys gali nugaišti staiga, be jokių klinikinių požymių.

Kaip gyvuliui pavyks įveikti virusus ir bakterijas, labai priklauso nuo imuniteto. Jeigu suviduriavo veršelis, atsiranda daug didesnė tikimybė jam susirgti plaučių ligomis, nes imunitetas silpnesnis. Todėl labai svarbu krekenos. Jeigu motina jų neturi pakankamai arba jos nekokybiškos, veršelio problemos neišvengiamos. Tuomet jis gyvena iki pirmojo kontakto su virusu – rota-, korona- virusai pražudo veršelį 3-4 gyvenimo dieną, kriptosporidijos – po savaitės. „Kas dėl to kaltas? Karvė, neturinti gerų krekenų, ar ūkininkas, nepasirūpinęs karvės šėrimu ir sveikatingumu?“ – retoriškai ūkininkų klausė R. Antanaitis. Jis taip pat paaiškino, kad jeigu veršelis gaus per daug krekenų, - būna ir taip, irgi suviduriuos, bet tai nebus piktybinis viduriavimas.

Kalbėdamas apie profilaktiką, kuri kiekvienam ūkiui individuali, lektorius akcentavo ir tvartų dezinfekciją. „Tik reikia nepamiršti ir sienų valyti, dezinfekuoti, ant kurių gausu sukėlėjų. Kriptosporidija ant tokios nešvarios sienos gali išsilaikyti ir 5 metus“, - įspėjo jis.  

R. Antanaitis atkreipė dėmesį į dar vieną ūkininkų savybę – norą konsultuotis su veterinarijos gydytoju telefonu. „Tai blogiausia konsultacija. Ir šiaip mes, veterinarijos gydytojai, dažniausiai būname jau paskutiniai, apsilankę pas sergantį gyvulį, nes prieš tai jis jau būna „gydytas“. Tai mes, kaip tas kunigas, turime atlikti paskutinę misiją ir po to liekame kalčiausi, kad nieko nepadarėme“, - R. Antanaitis ragino ūkininkus nedelsti, ieškant profesionalios pagalbos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai