Renginiai
Arimo čempionus vejasi jauni artojai
2018-09-14

Kėdainiai. Vakar Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose Liepose vykusių Lietuvos artojų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo daugkartiniai jų dalyviai ir čempionai Kazys Genčius ir Audrius Plerpa. Šie artojai deleguoti atstovauti Lietuvai 2019 m. pasaulio artojų varžybose JAV.

Netobulintų tradicinių plūgų grupėje pirmoji vieta atiteko Šalčininkų r. ūkininkui Andrej Pozniak, apverčiamų –Antanui Duobliui iš Kretingos rajono. A. Pozniak varžybose dalyvavo pirmą kartą (beje, pernai dalyvavo jo brolis), o A. Duoblys – penktą kartą. Geriausiu savo grupės artoju kretingiškis ūkininkas pripažintas antrą kartą (pirmą kartą – 2016 m.).

Geriausi artojai su absoliučiais nugalėtojais (iš kairės): Andrej Pozniak, Antanas Duoblys, Kazys Genčius ir Audrius Plerpa

Kokybišku arimu komisiją sužavėjo ir antrą kartą varžybose dalyvaujantis Panevėžio profesinio rengimo centro artojas Augustinas Vasiliauskas. Devyniolikmetis pripažintas geriausiu jauniausiu artoju. Beje, pernai jam taip pat atiteko geriausio jauniausio artojo titulas ir pirmoji vieta tradicinių netobulintų plūgų grupėje.

Geriausias jauniausias artojas Augustinas Vasiliauskas

Varžybose dalyvavo 16 dalyvių iš vienuolikos šalies rajonų, tarp jų – ir šeši nauji artojai, kurie savo jėgas išbandė pirmą kartą. Su patyrusiais ne vienus metus respublikinėse varžybose dalyvaujančiais artojais varžėsi ir Joniškio žemės ūkio, Joniškėlio I. Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklų bei Kėdainių profesinio rengimo centro moksleiviai. Pats jauniausias artojas – septyniolikmetis kėdainiškis Gediminas Stirbys.

Jungtinis renginys

Šiemet Lietuvos artojų varžybos organizuotos kartu su kitu jau tradiciniu tampančiu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos renginiu Kukurūzų diena. Tad jungtinis renginys sutraukė ne tik gausų dalyvių, bet ir sveikintojų būrį.

Valstybės atkūrimo 100-mečio proga visi renginio dalyviai suvienyti 100 m tautine juosta, kurią išaudė Arnetų namo amatininkėLoreta Steponavičienė

Rekordo siekta surenkant 100 mdėlionę iš 100 dalių

Dalyvius sveikino ir daug emocijų bei žinių kupino renginio linkėjo žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Kazys Starkevičius ir Aurimas Gaižiūnas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos bendrovių asociacijos pirmininkas Jonas Sviderskis, Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Antanas Pavolis. Prie sveikintojų prisijungė ir mokslo įstaigų atstovai.

Nors propaguojamos bearimės technologijos, tačiau niekada žemė ir žemdirbys neapsieis be artojo. Arimas, artojas buvo ir išliks Lietuvos žmonių širdyse kaip pagarbos žemei ženklas“, – sakė Jonas Sviderskis

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas pastebėjo, kad ko gero neliko žmonių, netikinčių klimato kaita. „Pastarieji metai parodė, kad vis mažiau galima pasitikėti ilgamete patirtimi, turime ieškoti vis naujesnių sprendimų, kad geriau prisitaikytume prie kintančio klimato sąlygų. Nebūtinai pokyčiai turi atnešti nuostolius. Žvelgdami į perspektyvą galime tikėtis, kad klimato kaita bus naudinga mūsų žemės ūkiui“, – sakė G. Brazauskas. Jo įsitikinimu, kukurūzai kaip tik ir yra vieni iš tų augalų, kurie bus plačiau auginami mūsų krašte.

„Tam, kad pasinaudotume galimais klimato kaitos privalumais, reikia atminti dar vieną dalyką – turime išsaugoti dirvožemį, mūsų žemės ūkio pamatą, o tam būtina tinkama sėjomaina, organinės trąšos ir geras, profesionalus, teisingas žemės dirbimas“, – abu renginius tarsi apibendrino mokslininkas.

Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas ir LSMU Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas Rolandas Stankevičius pabrėžė žinių svarbą ir priminė, kad žemės ūkio ateitis – jaunimo rankose.

LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis neabejojo, kad jungtinis renginys suteiks daug žinių ir naujovių susirinkusiems žemdirbiams

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis pasidžiaugė gausiu artojų būriu ir tuo, kad jų palaikymo komandose net dviejų savivaldybių merai – Pasvalio ir Kretingos. „Laikas keičiasi, technologijos keičiasi, tačiau klasikiniai dalykai išlieka“, – arimo ir artojų varžybų reikalingumu neabejojo E. Makelis.

Žada naujovių

Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Saulius Cironka „Mano ūkiui“ sakė, kad respublikinės artojų varžybos kaip tam tikra sporto šaka gyvuos tol, kol bus entuziastų. Jo nuomone, pirmiausia reikėtų keisti požiūrį į mūsų šalies atstovų dalyvavimą pasaulinėse varžybose ir pasinaudoti nacionalinės krepšinio komandos formavimo patirtimi, daugiau dėmesio, laiko ir resursų skiriant komandos formavimui.

Jis pripažįsta, kad čia svarbiausias vaidmuo tenka Lietuvos artojų asociacijai ir jis, kaip naujasis jos vadovas, kelia sau tikslą ją stiprinti, aktyvinti jos veiklą, žinoma, tikėdamasis ir jos narių palaikymo bei entuziazmo.

Lietuvos artojų asociacijos prezidentas  Saulius Cironka neslėpė, kad daug vilčių dedama į jaunus artojus ir jų entuziazmą

„Respublikinės varžybos – geras ir naudingas renginys, tačiau jame gali suveikti sėkmės efektas. Todėl prieš vykstant į Pasaulio artojų varžybas, reikėtų rengti stovyklas, kviesti daugiau kandidatų, sudaryti jiems galimybes treniruotis ir iš jų atrinkti pačius geriausius. Tinkamai fiziškai ir psichologiškai pasiruošti galima tik intensyviai dirbant su profesionaliais treneriais“, – įsitikinęs S. Cironka.

Jo neslėpė, kad daug vilčių dedama į jaunus artojus. „Ir bandyminiuose arimuose, ir varžybose aiškiai matėsi, kurie artojai skyrė laiko mokymuisi arti ir pinigų plūgui tobulinti. Tad ir ruošiantis pasaulinėms varžyboms būtinas sistemingas darbas ir ruošimas“, – sakė asociacijos vadovas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(5)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • O

    (78.58.117.230)

    Tai Cironka parodė "klasę" ar ne? Jei Cironka ar Makelis su Butkiene sėstų už traktoriaus vairo, būtų naujas cirko numeris. Tikrai atvažiuočiau pažiūrėti.

  • jonas

    (84.55.44.149)

    pliotkų artojai cironka, makelis, sviderskis ir talmantas-juokdarių kompanija. renginys prastas, gėda organizatoriams:( bė eilė metų tas patcs per tą patį. aišku, ką gi gali pencininkai sukurti

  • tikrai

    (188.69.192.87)

    CIRKAS.

  • pieva

    (78.58.76.9)

    kada baigsis tas cirkas lyg giminu suvaziavimas 100 m tie patys tuos pacius >)

  • kam sis

    (188.69.196.252)

    cirkas reikalingas

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai