Pasaulyje
Kinijos eksperimentas vadinamas stebuklu
2018-04-09

Pekinas. Viso pasaulio mokslininkus nustebino Kinijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1000 mokslininkų, 65 tūkst. valdininkų bei kainavo 43,9 mln. eurų.

Skelbiama, kad didžiulis 10 metų trukęs projektas Kinijos ūkininkams jau leido sutaupyti daugiau nei 10 mlrd. eurų. Tyrimui taip pat padėjo 8,6 mln. ūkininkų, 140 tūkst. įvairių žemės ūkio verslo įmonių atstovų, rašo tarptautinis mokslo žurnalas „Nature“.

Vienas svarbiausių Kinijos klausimų yra šis: jei, kaip prognozuojama, pasaulinė maisto paklausa nuo 2005 iki 2050 metų padidės dvigubai, kaip didžiausia pasaulio tauta turės išmaitinti savo žmones, nesukeldama rimtos žalos aplinkai?

Nuo 2005 m. iki 2015 m. Kinijos žemės ūkio universiteto mokslininkai atliko daugiau nei 13 tūkst. lauko tyrimų, atsižvelgdami į vietos ūkininkavimo praktiką. Remdamiesi šiais tyrimais, mokslininkai parengė konkrečias rekomendacijas ūkininkams, tam tikrose geografinėse vietovėse auginantiems ryžius, kukurūzus ir kviečius. Šios rekomendacijos remiasi idėja, kad vienodi patarimai dėl žemės ūkio veiklos metodo nėra vienodai veiksmingi skirtingiems pasėliams, regionams ir oro sąlygoms.

Ūkininkai į rekomendacijas iš pradžių reagavo skeptiškai, bet jų nuomonė pasikeitė, kai įvertino sutaupytas lėšas. Rekomendacijomis jau pasinaudojo 20,9 mln. ūkininkų, kurių bendras žemės ūkio valdų plotas siekia 37,7 mln. ha.

Pavyzdžiui, mokslininkai patarė šiaurės rytų Kinijos ryžių augintojams, kaip jie galėtų sumažinti azoto trąšų naudojimą vidutiniškai 20 proc., jei vietoj to, kad trąšos pasėliams būtų vienodai paskirstytos per metus, būtų tręšiama tik vėlyvojo pavasarinio augimo sezono metu. Jie taip pat pasiūlė sėklas sėti arčiau viena kitos.

Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime nurodoma, kad per 2005-2015 metus ryžių, kukurūzų ir kviečių produkcija Kinijoje vidutiniškai padidėjo 11 proc., o trąšų naudojimas sumažėjo 15 proc. Tai reiškia, kad apie 1,2 mln. tonų azoto nepateko į aplinką.

Užsienio mokslininkai šį tyrimą vadina įspūdingu, jis suteikia vilties, kad galima rasti būtų, kaip pamaitinti didėjantį žmonių skaičių ir sumažinti poveikį klimatui.

Kinijos ūkininkai sunaudoja apie keturis kartus daugiau azoto trąšų (305 kg vienam hektarui) nei ūkininkai likusiame pasaulyje.  Kai žemė pertręšiama, dirvožemio mikrobai išskleidžia didžiulius azoto oksido, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiekius.

Jungtinės Karalystės Oksfordo universiteto populiacijos biologas Čarlzas Godfrėjus (Charles Godfray) sako, kad per pastaruosius 30 metų Kinija pasiekė žemės ūkio stebuklą, sugebėdama pagaminti pakankamai maisto, kad juo aprūpintų didžiąją 1,4 milijardo gyventojų dalį. Mokslininkas teigia, kad tyrimas padarė milžinišką įtaką aplinkai.

MŪ inf. Sachin Tipchai (Pixabay) nuotrauka

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai