Nuomonė
LŽŪBA: rimtų argumentų dėl ŽŪM perkėlimo nėra
2018-05-29

Vilnius. Pradėjus dirbti naujam žemės ūkio ministrui, atsinaujino ir diskusijos dėl žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija pateikia savo nuomonę.

Šios Vyriausybės programoje dėl Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų parašyta: „išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio. Įgyvendindami kompleksinę valstybės valdymo reformą, siūlysime sujungti kai kurias ministerijas.“, tačiau Vyriausybės programos įgyvendinimo plane to neliko. Tai logiška ir suprantama, nes rimtų argumentų dėl perkėlimo nėra.

Aiškinimas, kad Žemės ūkio ministerija bus lengviau pasiekiama žemdirbiams – perdėtas, nes ją per 2016 metus aplankė 400 asmenų, iš jų vos 43 ūkininkai ir 45 kooperatyvų bei žemės ūkio bendrovių nariai. Priėmimuose Vyriausybėje apsilankė 76 asmenys, iš kurių tik 18 ūkininkų. Kiti – sodininkų bendrijų, miestų gyventojai. Per 2017 metus apsilankiusiųjų skaičius dar sumažėjo – tik 374 asmenys ir daugiausiai iš Vilniaus miesto ir rajono – net 57,6 proc., kai tuo tarpu iš Kauno miesto ir rajono – tik 6,9 proc. Likusioji dalis – iš kitų miestų ir rajonų. Tačiau nereikia pamiršti, kad atvykusieji su rūpimais klausimais aplanko ne tik Žemės ūkio ministeriją, bet ir kitas, ne tik su žemės ūkiu susietas valstybines institucijas. Žemės ūkio ministerijai reziduojant Kaune, norėdami išspręsti savo klausimus, jie turės papildomai kitą dieną vykti į Vilnių.

Teiginiai, kad Kaune įsikūrusios žemės ūkio mokymo įstaigos (ne mokslo), kad ten žemdirbių savivalda, kad tai regioninė plėtra – tikrai nerimti. Žemės ūkio politiką formuoja ne mokymo ar savivaldos organizacijos, bet Žemės ūkio ministerija kartu su Vyriausybe ir Seimu. Žemdirbių savivalda tame procese dalyvauja kaip privalomas socialinis partneris, atstovaudamas ją išrinkusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tai ne kasdieniniai darbai ir tai spręsti Vilniuje žymiai parankiau ir racionaliau, nes šiuose procesuose dalyvauja kitų žinybų vadovai, specialistai.

Regioninė plėtra – tai socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų sumažinimas. Šiuo atžvilgiu Kauno regionas tikrai nėra blogiausias, gal net priešingai. Be to, ministerija – ne gamybinė struktūra ir ji naujų darbo vietų kūrimosi negeneruoja. Galbūt sėkmingesnei regionų plėtrai reikėtų sutelkti dėmesį į žemės ūkio valdymo struktūros tobulinimą rajonų žemės ūkio skyriuose.

Jei planai perkelti ministeriją būtų įgyvendinti, tai iš esmės paralyžiuotų ministerijos darbą, valdymą, visą vadybą. Susiformuotų nuolat keliaujanti, nekontroliuojama, neoperatyvi, neefektyvi, išbalansuota, atitrūkusi nuo kitų valdžios institucijų (Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės) žemės ūkio valdymo sistema. Ministras ministerijoje būtų labai retas svečias, kaip ir viceministrai bei departamentų direktoriai, skyrių vedėjai ir kt. Didesnę darbo laiko dalį jie praleistų traukiniuose. O nuostolius dėl laiko, sugaišto kelionėse ir nepadarytų darbų, apskaičiuoti neįmanoma. Jie būtų didžiuliai. Perkėlus ją, būtų įgyvendinta viena iš biurokratų svajonių – atidėti sprendimų priėmimą, dieną užpildyti kelionėmis. Todėl iškelta į Kauną ir tapusi jo „pelene“, ministerija tikrai nepradės dirbti geriau.

Vilniuje įsikūrusios ir kitos žemės ūkio įstaigos: Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir kt., kurios ir tarpusavyje, ir su ministerija bei kitomis valstybinėmis institucijomis labai tampriai sąveikauja. Žmonių patogumui jos visos turi regioninius padalinius, kuriuose ir sprendžiami jiems rūpimi klausimai. Be to, į ministeriją gan dažnai atvyksta ir užsienio delegacijos. Atsirastų papildomos problemos. O konkrečių sprendimų reikia čia ir dabar. Be to, susidarytų nepatogumai ir papildomos išlaidos rajonams, nes jų vadovai, specialistai vyksta į Vilnių viena transporto priemone ir aplanko ne tik Žemės ūkio ministeriją, bet ir kitas valdžios institucijas, Seimą, Vyriausybę. Todėl kas kita ministerijas sukelti į vieną valdžios administracinį pastatą Vilniuje.

Reikia nepamiršti, kad sostinėse, o ne kur nors kitur, reziduoja valstybės valdymo administraciniai centrai, parlamentai, kadangi sostinė – svarbiausias valstybės miestas. Ar jau Lietuvos žemdirbiai nebeverti turėti savo atstovybės sostinėje? Ar tai žemdirbių nežeidžia?

Visose Europos Sąjungos šalyse (išskyrus Maltos Respubliką) žemės ūkio ministerijos įsikūrusios sostinėse. Mūsų šalies mėginimas elgtis kitaip – blogas pavyzdys.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai