Nuomonė
Lietuvos ūkininkų sąjunga nerimauja: kieno interesams tarnauja valdžia?
2017-09-27

Kaunas. Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas aštriai kritikuoja parlamentarų sprendimą po svarstymo pritarti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisoms , švelninančioms ribojimus parduoti žemę užsieniečiams.

J. Talmanto teigimu, jei spalį šiam įstatymo projektui pritars Seimas ir Prezidentė, šalyje bus įteisinta spekuliacija žeme.

„Nieko verti yra svertai, kad  žemės ūkio paskirties žemę įsigyti pirmiausia bus paliekama žemės naudotojams ir kaimyninių žemės sklypų savininkams, taip pat ūkininkams iki 40 metų ir šiems pirmumą turintiems bus taikomi įsipareigojimai ar ribojimai. Visa tai tik priedanga, nes žemę jos turėtojas pirmiausia parduos tam, kas už jos hektarą pasiūlys didžiausią kainą, o jos pirkėjui įstatymo projekte beveik jokių reikalavimų nekeliama", - išplatintame pareiškime nurodo J. Talmantas.

Jo teigimu, Lietuvos ūkininkams primetamos nelygiavertės varžymosi sąlygos. „Didžiausiais finansų srautais manipuliuoja ne žemę dirbantis lietuvis, todėl nereikia būti pranašu, kad numatytum, kieno rankose atsidurs Lietuvą maitinančios žemės plotai", - perspėja Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas.

Prancūzijoje perkant žemę sandorius vertina speciali komisija, kuri griežtai  kontroliuoja  žemės pirkimo sandorių aplinkybes ir žemės kainą, patvirtina arba panaikina žemės sandorius, atsižvelgdama į tai, ar po sandorio pasikeis konkurencinės sąlygos, ar bus išsaugotos tradicinės ūkininkavimo formos, ar nebus suskaldytas ar pernelyg padidintas suformuotas gamybinis vienetas, kokia gali būti įtaka aplinkai, darbo vietoms, ar nebuvo finansinio manipuliavimo požymių nepagrįstai sumažinus ar užaukštinus žemės kainą. Lietuva ir ne Vengrija, kur  žemės juridiniai asmenys nei perka, nei parduoda...

 

Ūkininkų sąjunga pabrėžia, kad įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, žemė koncentruosis keleto stambių žemvaldžių rankose, nes atveriama galimybė investiciniam koncentruotam kapitalui (jo kilmė gali būti ir tarptautinė) rungtis su žemę dirbančiais ir tik iš žemės ūkio veiklos pajamas gaunančiais žemdirbiais, o tokios nelygios kovos aiškus nugalėtojas.

Europoje ir kitose pasaulio valstybėse imamasi žingsnių užkirsti kelią procesui, kai nacionalinis turtas žemė tampa sunkiai sukontroliuojamų investicinių kompanijų nuosavybė. Pagal Danijos  žemės ūkio paskirties  žemės įsigijimo ir naudojimo įstatymą, fiziniai asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ją nusipirkdami, jei įsipareigoja apsigyventi ūkyje per 6 mėnesius ir 10 metų vykdyti žemės ūki veiklą. Vienas asmuo gali būti savininkas ar bendrasavininkas kelių sklypų, kurių bendras plotas neturi viršyti 150 ha. Pareigos gyventi suderinamumo su Europos Sąjungos teise klausimas 2007 m. buvo nagrinėjamas Europos Teisingumo Teisme, siekiant išsiaiškinti, ar šis reikalavimas neprieštarauja  ES sutarčiai. Teismo nuomone, toks reikalavimas gali būti leistinas, jeigu yra  taikomas proporcingai ir nediskriminuojant, nes jis priimtas viešojo intereso vardan."

 

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas ypač kritikuoja įstatymo projekte paliktą išlygą, kad ribojimas įsigyti didžiausią nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotą (iki 500 ha) netaikoma gyvulininkystės ūkiams.

„Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, o ir  Saugiklių darbo grupėje, svarstant visus gautus pasiūlymus įstatymo projektui, apsispręsta palikti ir toliau išimtis dėl didžiausio leistino įsigyti ploto, prisidengiant būtinybe gyvulininkystės plėtrai, t. y. neriboti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo iki 500 ha, jeigu žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti.

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad nėra suprantama, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma netaikyti nustatyto maksimalaus ploto ribojimo tik viena iš žemės ūkio veiklų - gyvulininkyste - besiverčiantiems asmenims ir  tuo yra pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, nėra aiškus šios nuostatos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmas.

Lietuvos ūkininkų sąjunga siūlė pasinaudoti kitų Europos Sąjungos šalių patirtimi ir įvesti vieną bendrą saugiklį, t. y., jog žemės ūkio paskirties žemės fizinis ar juridinis asmuo galėtų įsigyti ne toliau kaip 30-50 km atstumu nuo žemę įsigyjančio ūkininko ūkio ar juridinio asmens įregistravimo vietos. Būtent ši nuostata būtų apribojusi žemės ūkio paskirties žemės prekybą tarp finansinių grupuočių. „Po diskusijų į Seimą iškeliavo  nuostata, kad žemę galima įsigyti savo savivaldybėje ir besiribojančiose savivaldybėse, bet tai būtų taikoma vien tik asmenims, kurie pasinaudos pirmumo eile, o visiems kitiems bus neribojama", - pabrėžė J. Talmantas.

Jo vertinimu, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisos yra gudriai į Lietuvos kaimą atvaromas „Trojos arklys", kuris galutinai parklupdys Lietuvos  žemdirbį.

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai