Akademija (Kėdainių r.). Per pastaruosius metus mūsų šalies selekcininkai sukūrė dvi naujas vasarinių kviečių veisles, avižų veislę, žolių, sodų ir daržo augalų veislių. Ar ūkininkai jas augins, priklausys nuo to, ar atsiras šių veislių sėklų ir sodmenų daugintojų.

Keičiasi ne tik žemės ūkio rinkos poreikiai. Naujos augalų veislės turi prisitaikyti ir prie kintančio klimato, vartotojų reikalavimų ir pan.

Tiesa, šiuolaikinė selekcija tampa vis pažangesnė, nes veislėms kurti pritaikomi nauji genominiai metodai, tad procesas sutrumpėja. Veisles galima sukurti ir ištirti gerokai greičiau nei seniau.

„Galimybė kurti veisles tokiais naujais metodais, kaip genų „žirklės“ (genų redagavimo Crisp-Cas9 technologija – red. past.), yra labai reikšminga. Reikia ruoštis, kad sugebėtume tą panaudoti. Selekcininkai ir genetikai turi judėti ta linkme“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkės instituto mokslininkas prof. habil. dr. Vidmantas Stanys.

Vykdydami ilgalaikę programą, per 5 metus LAMMC selekcininkai įsipareigojo sukurti net 22 žemės ūkio augalų veisles. 2023-ieji buvo antri programos vykdymo metai.

Pastaraisiais metais sukurtos naujos javų, žolių, sodo ir daržo augalų veislės pristatytos nuotolinėje diskusijoje „Genetiniai, biotechnologiniai ir selekciniai sprendimai augalų bioįvairovei ir inovatyvioms technologijoms“.

Tai – jau antrasis nuotolinis renginys, kuriame mokslininkai pristato savo naujausių tyrimų rezultatus. Į pastarąją diskusiją prisijungė per 100 klausytojų.  

Po ilgos pertraukos – lietuviški vasariniai kviečiai

Pastaraisiais metais LAMMC selekcininkai į rinką išleido dvi naujas vasarinių kviečių veisles – Merkys DS ir Venta DS. Naujų lietuviškų vasarinių kviečių veislių sukurta po ilgos pertraukos. Mat jų selekcija Žemdirbystės institute pradėta dar 1924 m., tačiau 1976 m. buvo nutraukta. Viena priežasčių – maži tuomečiai vasarinių kviečių auginimo plotai Lietuvoje.

Vasarinių kviečių veislės vėl kurti pradėtos 2016-aisiais. Kaip sakė LAMMC selekcininkas dr. Andrii'us Gorash'as, praktiškai nebuvo likę vasarinių kviečių selekcinės medžiagos, todėl darbą teko pradėti iš naujo.

Pasak A. Gorash'o, dabartinės javų selekcijos prioritetai – didesnis atsparumas ligoms, aukštas stabilus derlingumas ir optimalus santykis tarp derlingumo ir kokybės (atsižvelgiant į veislės pelningumą).

Kurdami veisles selekcininkai susiduria su tuo, kad kokybiniai parametrai dažniausiai neigiamai koreliuoja su derlingumu, todėl reikia daug pastangų, kad šios savybės būtų sujungtos vienoje veislėje.

Selekcininkas parodė metų darbo apimtis: per sezoną vien tik vasarinių kviečių auginta 13 tūkst. eilučių, 1 700 laukelių. Ir visus reikėjo įvertinti, nuspręsti, kurį pasilikti ar išbrokuoti.

Selekcinio darbo apimtys, pasak jo, labai priklauso nuo augalo biologijos ir konkurencingumo. „Norint konkuruoti su kitais selekcininkais, kuriant veisles reikia turėti didelę apimtį“, – sakė A. Gorash'as.

Jis dar pastebėjo, kad nenaudojant biotechnologinių metodų naujos linijos pasiekia veislių bandymus ne anksčiau kaip po 7 metų, o su biotechnologiniu metodu tą galima padaryti jau po 5 metų.

Veislių bandymuose naujųjų vasarinių kviečių linijos jau pirmais metais derlingumu įspūdingai (122–123 proc.) viršijo standartinių veislių vidurkį. Po antrų metų įsitikinta, kad linijos perspektyvios, tad nutarta jas atiduoti į valstybinius veislių tyrimus.  

Naujos lietuviškos vasarinių kviečių veislės Venta DS ir Merkys DS 2023 m. įtrauktos į Nacionalinį veislių sąrašą. Abi atsparios miltligei. Lapų septoriozei atsparumas buvo vidutiniškas, panašiai kaip standartinių veislių. Atsparumas fuzariozei taip pat vidutinis.

Pernai registruota ir nauja lietuviška sėjamųjų avižų veislė Svaja DS. Tai jau penktoji lietuviška avižų veislė per pastarąjį dešimtmetį. Ją pristatė selekcininkė Vida Danytė.

Pasak jos, ši avižų veislė pagal derlingumą ir kitas savybes artima standartinėms veislės, o jos labai stiprios. Taigi, lietuviškas avižas irgi galima vertinti gerai.  

LAMMC Vokės filiale nuo seno vykdoma lubinų selekcija. Pastaraisiais metais sukurta ir registruota nauja siauralapių mažo alkaloidingumo lubinų veislė VB Pilkiai. Šie lubinai tinka maistui, pašarams, žaliajai trąšai gaminti.

Į nacionalinį veislių sąrašą 2023 m. įtraukta ir nauja lietuviška nendrinių eraičinų veislė Monas. Kaip sakė dr. Vaclovas Stukonis, nendriniai eraičinai daugiau paplitę sausringesnėse pietinėse valstybėse.

Tai gana atsparūs augalai, augantys vairiose vietose. Lietuvoje tik nuo 2004 m. pratęsta šių eraičinų selekcija. Siekta sukurti ne tiek derlingesnę, kiek kokybiškesnę veislę, mažiau šiurkščios žolės, kad norėtų ėsti gyvuliai. Veislė Monas tinka ne tik pašarams, bet ir biodujoms, granulėms gaminti, kraštovaizdžio elementams.

Tenka konkuruoti su užsienio veislėmis ir selekcininkais

Seminare taip pat buvos pristatytos naujos lietuviškos vyšnių, trešnių, baltagūžių kopūstų ir raudonųjų burokėlių veislės.

Diskutuota apie tai, kas galėtų paskatinti lietuviškoms veislės išpopuliarėti, kad jas augintų mūsų šalies ūkininkai ir ne tik mūsų.

„Kodėl ūkininkas turėtų rinktis lietuviškas veisles? Sudėtingas klausimas. Kai sąraše yra 60 registruotų veislių, pasirinkimas didelis. Neįmanoma nuspėti, kad nulemia ūkininkų pasirinkimą“, – sakė selekcininkas A. Gorash, svarstant, kas paskatintų žemdirbius auginti naujus lietuviškus vasarinius kviečius.  

Kaip sakė LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, trejus metus su užsienio mokslininkais buvo tiriami kviečių genotipai. „Mūsų vasarinių kviečių genotipai puikiai pasirodė. Manau, ir kitos, būsimos veislės bus perspektyvios“, – sakė G. Brazauskas, kviesdamas sėklų daugintojus pasirašyti sutartis dėl veislių atstovavimo.

V. Stanio nuomone, norint, kad lietuviškos veislės populiarėtų, reikia reklamuoti jų privalumus. Jeigu mes nereklamuosime, tai atsiras kitų, kurie savo veisles išreklamuos. „Šiaip ar taip, nauja veislė yra nauja kokybė. Galbūt kartais tos kokybės per mažai arba ji per mažai žinoma. Tai aktualus klausimas selekcininkams ir daugintojams“, – pastebėjo V. Stanys.

Kalbant apie tai, kodėl neplinta lubinai, kodėl nelabai auginamos ir lietuviškos jų veislės, nors augalai geri, turi labai daug naudingų savybių, akcentuotos kelios priežastys. Kaip pastebėjo dr. Almantas Ražukas, lubinai nėra lengvas augalas. Po to, kai išplito grybinės jų ligos, ūkiai nustojo auginti geltonžiedžius lubinus. Kiti irgi buvo mažai atsparūs ligoms.

„Naujų veislių atsirado tik prieš kelerius metus. Todėl nelengva įsibėgėti. Naujų veislių turime padauginę tik po kelias tonas sėklų kiekvienos. Kol išeis į rinką, užtruks. Lubinų sėklų reikia nemažai, brangu gaunasi. O lubinų derliai nėra dideli, nes jie dažniausiai sėjami į nederlingas žemės, ne visuomet užauga, ypač, jeigu nepalankios oro sąlygos“, – kalbėjo A. Ražukas.

Didelės patirties turintis javų selekcininkas dr. Vytautas Ruzgas išskyrė du dalykas, siekiant lietuviškų veislių populiarumo. Vienas – veislės sukūrimas ir jos dauginimas, antras – jos komercializacija. „Dabar neužtenka selekcininko pastangų, kad veislė rastų vietą rinkoje. Būna veislių, kurios nelabai kuo išsiskiria, bet jos dauginamos ir daug metų auginamos. Kas tai lemia? Tema – labai ilga, daug priežasčių“, – sakė V. Ruzgas.

„Selekcijoje reikia siekti ne tik naujų žinių, bet ir naujų produktų, kurie turėtų paklausą rinkoje. Kaip užtikrinti šią grandinę? Ieškoti būdų, kalbėtis. Konkurencija labai didelė, tendencijos nėra mums palankiausios. Reikia naujausių metodų, perorganizuoti lietuvišką selekciją“, – diskusiją apibendrino G. Brazauskas.