Babtai (Kauno r.). Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslo darbuotojai mokslinėje ataskaitinėje konferencijoje pristatė svarbiausius per metus nuveiktus darbus. Iš viso pristatyta per 50 mokslininkų pranešimų, kurių temos - nuo žieminių kviečių pasėlio suformavimo geram žiemojimui iki eterinių aliejų poveikio daržovių sėklų kokybei.

LAMMC dirba 183 mokslo darbuotojai, 46 doktorantai, vykdytos 6 ilgalaikės programos, 27 tarptautiniai projektai, 60 nacionalinių mokslo projektų, sudaryta per 130 sutarčių su Lietuvos ir užsienio šalių ūkio subjektais.

Centro mokslininkai paskelbė 82 tarptautines mokslines publikacijas žurnaluose, kurių citavimo indeksas yra 5 ar net 7. Parengtos 5 tarptautinių knygų dalys, surengtos 3 tarptautinės ir 7 nacionalinės konferencijos.

LAMMC vadovas akademikas Zenonas Dabkevičius suskaičiavo, kad tai jau aštuntoji konferencija, kurią organizuoja centras, bet, skaičiuojant atskirais padaliniais, skaičiai dar įspūdingesni: Žemdirbystės institute įvyko 43 tokios ataskaitinės konferencijos, Sodininkystės ir daržininkystės institute - 24

„Centras dirba 3 pagrindinėmis kryptimis: aukšto lygio moksliniai tyrimai ir publikacijos, tarptautinės programos ir projektai, bendradarbiavimas su ūkio subjektais, - sakė Z. Dabkevičius. - Praėjusiais metais laimėtos 6 didelės sumaniosios specializacijos programos, viena visuotinės dotacijos programa - tuo įrodėme, kad agroinovacijos tikrai yra svarbios Lietuvai".

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis prisiminė, kad ataskaitinėse konferencijose jis dalyvauja nuo 1986 metų ir tai vertina kaip puikią galimybę per vieną dieną išklausyti visko, ką mokslo žmonės nuveikė per metus. Artėjančios Valstybės šimtmečio sukakties proga V. Pranckietis įteikė SDI direktoriui Audriui Sasnauskui Lietuvos trispalvę

„Kalbant apie finansus, tai reikia paminėti, kad 28 proc. centro finansavimo yra valstybės biudžeto asignavimai, o visa kita užsidirbama iš projektų. Nežinau, kaip šitai vertinti: ar mes per daug uždirbame, ar per mažai gauname, - juokavo Z. Dabkevičius. - Tačiau žiūrėkime pozityviai, šiemet mūsų centras gavo 5 proc. didesnį bendrą biudžetinį finansavimą ir dar 10 proc. nuo mūsų biudžeto atėjo papildoma suma mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui. Finansavimas šiemet 15 proc. didesnis".

Šiuo metu šalyje vyksta mokslo ir studijų institucijų pertvarka, Seime jau patvirtintas kelių universitetų susijungimas, dirba premjero inicijuota komisija dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo - jau įvertinti visi institutai, tarp jų ir LAMMC.

„Kaip rodo pateikta medžiaga, mes neatrodome labai blogai. Esame optimistai ir tikime, kad išliksime savarankiškas galingas centras ir gausime vertingų rekomendacijų, kaip dar gerinti savo darbo kokybę", - sakė Z. Dabkevičius.

Tris dienas trukusi mokslinė ataskaitinė konferencija „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai" sulaukė didelio susidomėjimo

LAMMC vadovas išreiškė viltį, kad lietuviškai žemės ūkio produkcijai atsivers didesnės rinkos, nes išaugusi paklausa kartu skatintų ir žemės ūkio mokslo sektoriaus pažangą. „Kai matau parduotuvėje, kad kilogramas morkų kainuoja 11 centų, tai su nerimu pagalvoju - kiek iš tų 11 centų atitenka augintojui? Nerimauti verčia ir besikeičiantys orai, drėgmės reguliavimas, efektyvus trąšų naudojimas, derliaus nuėmimo galimybių tobulinimas, produkcijos sandėliavimas, žaladarių atsparumas pesticidams", - naujus iššūkius mokslui įvardijo Z. Dabkevičius.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis priminė, kad sodininkystei ir daržininkystei, greta gyvulininkystės, visuomet teikiami prioritetai. Galbūt tą prioritetą labiau jaučia ūkininkaujantys ir siekiantys gauti paramą investicijoms. Tačiau mokslo situacija gerėja. Siekiama, kad ūkininkavimas taptų tikslesnis, labiau pagrįstas moksliniais tyrimais. Todėl turėtų augti mokslinių užsakomųjų darbų poreikis.

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis patikino, kad ne tik fundamentalieji, bet ir taikomieji tyrimai tikrai turi ateitį ir bus labai reikalingi

„Rusijos rinka užsidarė, tačiau kad ūkininkai randa kitų rinkų. Leidimus prekiauti lietuviška augalininkystės ar gyvulininkystės produkcija šiuo metu turime 148 šalyse. Kalbėdami apie rinkų atvėrimą, neturėtume galvoti, kad valstybė suras konkretų pirkėją. Valstybės pareiga - sutvarkyti dokumentus taip, kad tos šalys, į kurias eksportuosime produkciją, pripažintų mūsų kontrolės sistemą, kokybinius ir maisto saugos reikalavimus", - kalbėjo R. Krasuckis.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) direktorius Audrius Sasnauskas pasidžiaugė, kad svarbiausia instituto mokslinė produkcija - straipsniai žurnaluose su citavimo indeksais - jau kelerius pastaruosius metus stabiliai laikosi solidžiame lygyje. Pernai po ilgokos pertraukos išleista nauja monografija - „Citrusai", kurios autoriai Gražina Stanienė ir Vidmantas Stanys.

Pernai itin stiprią disertaciją apgynusidr. Inga Tamošiūnė skaitė pranešimą „Naminės obels filosferos endofitinių bakterijų populiacijos sudėtis ir sąveika su obels ląstelėmis ir ūgliais in vitro"

Mokslininkai toliau kuria naujas vaismedžių ir daržovių veisles. Paminėtinos ligoms atsparios vasarinės obuolių veislės Alemanda ir Poema (pastarosios vaisiai išsilaiko iki Vėlinių - kaip vasariniams obuoliams, tai labai geras rodiklis), trys dekoratyvinių obelų veislės - Perlas, Vaja, Rylio, morkos Jola.

Aktyviai bendradarbiaujama su verslo įmonėmis, Atviros prieigos centre kuriami inovatyvūs maisto produktai, sukurtas prekinis ženklas LaBu - tai iš Lietuvoje užaugintų vaisių, uogų ir daržovių tyrės gaminami įvairūs džiovinti skanėstai.

Paradoksas - nors instituto soduose išauginama daug skanių ir sveikų obuolių, tačiau SDI negali savo produkcijos tiekti pagal programą „Vaisiai mokykloms“ Kauno rajone. „Uždaras ratas, iš kurio, deja, mes niekaip negalime išsiveržti", - konstatavo A. Sasnauskas.

SDI Augalų apsaugos laboratorijos doktorantė Armina Morkeliūnė (nuotraukoje kairėje) ir mokslo darbuotoja Neringa Rasiukevičiūtė gilinasi į braškių apsaugos nuo ligų problemas

Mokslininkai šiais laikais labai mobilūs - dalyvaudami parodose, konferencijose, darbo grupių susitikimuose 2017-aisiais aplankė daugybę Europos šalių, lankėsi JAV, Japonijoje, Kinijoje, Indijoje. Organizuota nemažai seminarų ir lauko dienų, gimsta nauja tradicija - tokius renginius daryti kartu su verslo įmonėmis.

Tarp naujausių, dar laukiančių darbų - pradėtas statyti Agrobiologinis edukacinis centras, parengtas investicinis projektas dėl vaisių ir daržovių saugyklų modernizavimo. Šiemet SDI minės 80 metų sukaktį - tam skirtas renginys numatytas rugsėjo mėnesį.

MŪ inf.