Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) mokslinėje ataskaitinėje konferencijoje skaičiuojamas praėjusių metų mokslinis derlius.

Vakar prasidėjusioje ir tris dienas truksiančioje konferencijoje „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“ pristatomi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, jungiančio Žemdirbystės, Miškų bei Sodininkystės ir daržininkystės institutus, mokslininkų naujausi mokslo darbai, atlikti per praėjusius metus.

Iššūkiai klimato kaitos fone

Konferenciją pradėjęs LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas akcentavo, jog pasaulyje stebima klimato kaita atneša iššūkių visoms ūkio šakoms, tarp jų - ir žemės ūkiui. „Klimato kaita yra sunkiai sustabdomas procesas, nors būtina stengtis jį bent suvaldyti. O tam neužtenka vienos įstaigos ar valstybės pastangų. Reikia tarptautinės bendruomenės iniciatyvų. Mokslininkai, savo ruožtu, turi įvertinti situaciją, numatyti grėsmes, pasiūlyti sprendimus. Žemės ūkiui svarbu prie esamų sąlygų prisitaikyti ir išnaudoti esamas galimybes“, – sakė dr. G. Brazauskas.

Klimato kaitos iššūkiai, tvarus ūkininkavimas – kaip vieni svarbiausių nūdienos aspektų pažymimi ir rengiamoje Baltojoje knygoje. Kaip teigė konferencijoje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Darius Liutikas, Baltojoje knygoje skiriama daug dėmesio inovacijoms, mokslui ir konsultavimui.

Žemės ūkio viceministro Dariaus Liutiko (kairėje) ir LAMMC direktoriaus dr. Gintaro Brazausko teigimu, vieni pagrindinių nūdienos žemės ūkio ir mokslo uždavinių yra tvarus ūkininkavimas bei klimato kaitos klausimų sprendimas

Nors už mokslą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Žemės ūkio ministerija šiai sričiai taip pat skiria nemažai dėmesio. Pasak viceministro, per trejus pastaruosius metus ŽŪM moksliniams tyrimams skyrė 2 mln. eurų, iš kurių apie 400 tūkst. eurų buvo panaudota augalininkystės, o 600 tūkst. eurų – gyvulininkystės srities tyrimams. D. Liutikas pabrėžė, jog labai svarbu žemės ūkio mokslo rezultatus pritaikyti praktikoje. Pavyzdžiui, svarstoma galimybė, kad investicine parama besinaudojantys ūkininkai būtų supažindinami su naujausių tyrimų rezultatais. Galbūt tai paskatintų daugiau naujovių diegti ūkiuose, gal kiltų daugiau naujų ūkininkavimo idėjų.

Mokslo produkcija – ir naujos veislės

Lietuvos valstybės jubiliejiniai metai buvo sėkmingi ir LAMMC mokslininkams. LAMMC Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė apžvelgė šios įstaigos veiklą ir darbus, nuveiktus per praėjusius metus. Žemdirbystės institute ir LAMMC regioniniuose filialuose darbuojasi 334 žmonės, iš jų – apie 100 mokslininkų. Džiugina tai, kad nelengvą mokslo kelią renkasi ir jaunoji karta: pernai buvo apgintos 8 agronomijos mokslo krypties daktaro disertacijos, priimta studijuoti 11 doktorantų.

Praėjusių metų Žemdirbystės instituto ir regioninių padalinių mokslo produkciją trumpai galima apibendrinti pateikiant šiuos skaičius: 41 straipsnis su citavimo indeksu CA WoS duomenų bazėje, tarptautinės leidyklos išleista knyga su 9 straipsniais, dar 11 straipsnių publikuota recenzuojamuose leidiniuose.

2018 m. registruotos 3 lietuviškos augalų veislės, dar 6 naujos veislės praėjo tarptautinę ekspertizę. Į Bendrąjį ES žemės ūkio augalų veislių katalogą bei nacionalinį augalų veislių sąrašą buvo įrašyta nauja žieminių kviečių veislė Minija DS, pievinių pašiaušėlių veislė Valentas ir pašarinių motiejukų veislė Dovas DS.

Įdomu tai, kad kviečiai Minija DS yra pirmoji amilopektinių kviečių veislė Šiaurės vakarų Europoje, skirta krakmolo gamybos pramonei. Iš šių kviečių išgaunamas krakmolas, kuriame nėra amilozės. Be to, ši veislė labai atspari nepalankioms žiemos sąlygoms.

Pieviniai pašiaušėliai Valentas yra ankstyviausia lietuviška pašarinių žolių veislė, skirta auginti drėgnuose dirvožemiuose. Motiejukai Dovas DS yra vidutinio vėlyvumo veislė, skirta įrengti daugiamečiams šienaujamiems vėlyviesiems žolynams.

Europos specializuotuose centruose tarptautinę ekspertizę praėjo naujos LAMMC mokslininkų išvestos augalų veislės: žieminiai kviečiai Suleva DS ir Lakaja DS, vasariniai miežiai Galvė DS,  bulvės VB Meda, daugiametės svidrės Cirvija, nendriniai eraičinai Medainis.

Platus mokslo darbų horizontas

Praėjusiais metais LAMMC Žemdirbystės institutas ir regioniniai filialai vykdė 39 projektus. Tyrimų temos – labai įvairios. Kartu su užsienio kolegomis buvo tirti ne maisto paskirties žemės ūkio augalai, ieškota tvarių ūkininkavimo sistemų pasitelkiant pupinius augalus, dalintasi tarptautine praktika išlaikant sveiką dirvožemį Europoje ir t.t.

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorė dr. Žydrė Kadžiulienė pristatė instituto ir centro regioninių filialų mokslinę veiklą

Pernai buvo baigti dvejus metus trukę Švedijos instituto Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo projektai, skirti subalansuotam kviečių auginimui ir fuzariozės prognozavimui.

Vieni naujausių yra 2017m. pradėti vykdyti trys SMART projektai. Vieno jų tikslas – taikant inovatyvius ir tradicinės atrankos metodus, sukurti naujas, Šiaurės Europos klimatinėms sąlygoms adaptuotas specifinės sudėties krakmolo ir baltymų žieminių kviečių veisles. Kito projekto metu siekiama sukurti naują metodą, leidžiantį atlikti biotrąšų tyrimą ne tik greitai, bet ir labai tiksliai. Trečiajame dėmesys skiriamas pupinių augalų tyrimams.

LAMMC daug dėmesio skiria ir mokslo žinių bei inovacinės praktikos sklaidai. Naujausios mokslo žinios pristatomos LAMMC institutuose organizuojamuose renginiuose. Praėjusiais metais organizuotos lauko dienos, seminarai, vykdyti parodomieji bandymai ūkiuose. Nagrinėjamos ūkiams aktualios temos – „Konservuotų parašų kokybės ir rizikos vertinimas pieninių galvijų šėrimo pilnavertiškumo ir gerovės užtikrinimui“, „Sėjomainų įvairinimas ir agrotechnologijų optimizavimas biologinės įvairovės bei agroekosistemų funkcijų atkūrimui“, „Inovatyvių daugianarių pasėlių technologijų panaudojimas ekologinio žemės ūkio optimizavimui“.

Dalis mokslinių tyrimų projektų vykdoma ir kartu su kitais partneriais: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, VDU Žemės ūkio akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, ūkininkų ūkiais. Bendradarbiaujama ir su agroverslo įmonėmis, atliekami joms aktualūs tyrimai. Pernai su mūsų šalies ir užsienio įmonėmis buvo vykdyti 126 tokie projektai. 

Šiomis dienomis LAMMC vykstanti konferencija – tai dar viena galimybė susipažinti su naujausiais mokslo darbais. Iš viso per tris dienas centro mokslininkai pristatys net keturiasdešimties baigtų mokslinių tyrimų rezultatus žemdirbystės, miškininkystės, sodininkystės bei daržininkystės temomis. Šiandien konferencija tęsiasi LAMMC Miškų institute, įsikūrusiame Girionyse (Kauno r.), o penktadienį savo darbus pristatys Sodininkystės ir daržininkystės instituto, esančio Babtuose, mokslininkai.

MŪ inf.