Mokslas
Jaunimas kuria kitokį maistą
2018-05-21

Kaunas. Jaunųjų mokslininkų ambicingi darbai siekia gerinti žmonių sveikatą, robotizuoti gamybą, palengvinti naudojimąsi paslaugomis ir pasiūlyti sveikesnį maistą.

Nuo 2002 metų Kauno technologijos universitete (KTU) organizuojama jaunųjų mokslininkų paroda-konkursas „Technorama“, kur savo mokslinius darbus pristato ne tik šio universiteto studentai, bet ir moksleiviai.

Verslo atstovų, mokslininkų ir ekspertų komisija vertina, atrenka inovatyviausius ir didžiausią komercinį potencialą turinčius darbus, kuriuos apdovanoja piniginėmis premijomis. Šiemet apdovanota net 20 inovatyviausių ir geriausių sprendimų. Prizinis fondas siekė net 10 tūkst. eurų.

„Viena iš šių metų „Technoramos“ naujovių buvo ta, kad kelios stiprios Lietuvos maisto pramonės įmonės iš anksto (prieš maždaug 3 mėnesius) skyrė užduotis studentams sukurti sveikus maisto gaminius, kuriuos būtų galima iš karto diegti į gamybą ir vėliau prekiauti prekybos centruose. Taip įgyvendinama Europos Sąjungos nuostata orientuotis į ekologišką, sveiką, turinčią naudingų medžiagų mitybą“, – teigė KTU startuolių inkubatoriaus „Startup Space“ verslo ugdymo specialistas Tomas Proscevičius.

„Mano ūkis“ pasidomėjo aplinkosaugos, maisto technologijų ir su augalais susijusiais sveikatinimo sprendimais.

Improvizuoja su grikių produktais

Tai, kad patyrusių mokslininkų vadovaujami studentai pateikia aktualius darbus, rodo ir rėmėjų dėmesys. Koncernas „Vikonda“ ir kruopų gamybos įmonė „Ekofrisa“ skyrė specialias užduotis KTU maisto technologijų srities studentams, vadovaujamiems doc. Loretos Bašinskienės.

1 000 eurų prizas atiteko Gintarei Karpavičiūtei ir Alvydai Ivanavičiūtei už sveiką užkandį – kukurūzų užtepėlę su pievagrybiais. Kukurūzų užtepėlė su pievagrybiais – tai ne tik skanus ir labai patogus naudoti produktas. Joje neskaldytų kukurūzų daugiau nei 30 proc. Todėl ši užtepėlė yra gausi vitaminų A, B, C, D, mineralinių medžiagų, aminorūgščių, tokių kaip lizinas ir triptofanas.

Jaunieji mokslininkai atsižvelgia į šiuolaikines tendencijas, ieško nišų tobulinti sveikatos sistemą, kuria robotus, palengvinsiančius žmonių gyvenimą ir darbą, ieško inovatyvių maisto technologijų

„Ekofrisa“ 500 eurų čekiu apdovanojo studentus užsieniečius (titulinė nuotrauka), sukūrusius sveikuolišką grikių kokteilį „Energy mix“.

Studentės Milda Bartkutė, Greta Stankevičiūtė (vadovė doc. L. Bašinskienė), pristačiusios batonėlį, sukurtą iš brokuotų grikių trapučių, buvo apdovanotos kelialapiu į rudenį vyksiančią maisto inovacijų parodą Prancūzijoje „Ecotrophelia“, kurioje galės pristatyti savo produktą ir pretenduoti į dar didesnius piniginius prizus.

Anot studenčių, grikių trapučių gamybos metu patiriami didžiuliai nuostoliai. Todėl jos sugalvojo sausų pusryčių gamybai panaudoti grikių trapučių nuotrupas ir nekondicinius grikių trapučius. Taip būtų efektyvinama gamyba ir kartu kuriamas naujas ir sveikas gaminys.

Paulius Žutautas ir Justas Balčiūnaitis taip pat iš grikių trapučių nuotrupų sukūrė ekologiškus grikių batonėlius su spanguolėmis ir kanapių sėklų baltymais. Jų pateiktuose grikių batonėliuose  naudojamas ekologiškas bičių medus ir agavų sirupas, džiovintos spanguolės. Batonėliai taip pat praturtinti kokoso riebalais, kuriuose nėra cholesterolio, ir kanapių sėklų baltymais.

Elvidas Aleksandrovas ir Mindaugas Bistrickas parodoje dalyvavo su savo gaminiu – ekologiška granola (dribsniai). Jų sukurta granola sudaryta žaliųjų grikių pagrindu. Produkto receptūroje nėra komponentų, turinčių glitimo. Pasirinkimą lėmė celiakijos ligos statistika, kuri rodo, kad Europoje daugiau nei vienas procentas žmonių serga šia liga. Granoloje, be grikių, yra šalavijo (chia), saulėgrąžų ir moliūgų sėklų bei linų sėmenų.

„Lietuviškąjį čatnį“, skirtą paskaninti mėsos ir žuvies patiekalus, tinkantį ir su ožkos pieno ar lietuvišku varškės sūriu, kitokiais sūriais, sukūrė Orinta Aleknavičiūtė, Simona Revinytė-Kolesinskaitė

Netradiciniai sprendimai su augalais

Jaunieji mokslininkai neabejingi gamtosaugos problemoms, todėl jų akiratyje yra ir maisto pakuotės, kurios, kaip rodo statistika, yra vienos labiausiai teršiančių gamtą. Aira Druktienytė, Vesta Navikaitė-Šnipaitienė, kartu su vadovu Pauliumi Pavelu Danilovu sukūrė kompostuojamą maisto pakuotę.

Pristatydami savo darbą autoriai teigė, kad rinkoje esančiose popierinėse pakuotėse iki šiol naudojami plastikiniai langeliai yra pagaminti iš įprasto nebioskaidaus plastiko. Jaunųjų mokslininkų tikslas buvo sukurti suyrantį pakuotės „langelį“ iš biopolimerų. KTU komandos sukurtas kombinuotos popierinės pakuotės prototipas atitinka visus ES kompostavimo standarto EN 13432 reikalavimus.

Grupės vadovas teigia, kad net ekologiška pakuotė gali irti keletą metų. „Mūsų darbo inovatyvumas yra tai, kad sukurta pakuotė, kurią panaudojus (net ir su maisto likučiais), galima dėti į komposto krūvą ir tai bus puiki trąša“, – pabrėžė Paulius Danilovas.

Mokslinė grupė su bioskaidžiomis medžiagomis dirbo nuo 2012 metų ir tuomet kilo idėja sukurti pakuotės dalį, kuri dažnai net ir rūšiuojant tampa problema: netinka nei į popieriaus, nei į plastiko konteinerį. Paklaustas, ar jų sukurtą produktą galima įgyvendinti, mokslininkas linksmai tarstelėjo, kad čia kainos klausimas. „Už švarią gamtą ir aplinką reikia mokėti, čia jau mūsų sąmoningumo klausimas, tačiau matome, kad ES einama prie tausaus vartojimo“, – sakė Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslo darbuotojas.

Maisto pramonės atstovai įvertino sveikatai naudingus studentų darbus

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto studentė Audrė Juškaitė (vadovė Laura Gegeckienė) pasirinko ne tiek komerciškai svarbų, kiek į visą gaminio būvio ciklą orientuotą sprendimą. Ji gilinosi į rankų darbo popieriaus su jame integruotomis augalų sėklomis gamybą.

„Gaminys iš antrinių žaliavų suformuoto popieriaus su jame įsodintomis sėklytėmis yra inovacija. Po gaminio naudojimo tereikia iškirpti vienodo dydžio juosteles (7x3 cm) ir jas pasodinti į vazonėlius. O tada galima ne tik stebėti popieriaus irimo stadijas, bet ir grožėtis augalo dygimo tarpsniais,“ – gražiai savo idėją pristato Audrė.

Dabar tiriami 4 popieriaus bandiniai su skirtingomis: burokėlių, pipirinės ir petražolių sėklomis. Technologiją galima panaudoti atvirukams, informaciniams lapeliams, dovanų kuponams ar skrajutėms gaminti.

Kompresinė priemonė randams gydyti – Akvilės Andziukevičiūtės-Jankūnienės ir Laimos Muralienės darbas (vadovės prof. Virginija Jankauskaitė, doc. Daiva Mikučionienė).

Kartu su bendrovėmis „Ortopedijos klinika“ ir „Plėtra“ randų ant galūnių gydymui sukurta unikali kompleksinė priemonė, sudaryta iš erdvinės struktūros kompresinio mezginio, turinčio biosuderinamo silikono ir vaistinių augalų – medetkų, raudonųjų svogūnų, alijošiaus, lavandų ir kitų augalų eterinių aliejų, kurių sudėtyje yra bioflavanoidų, polifenolių ir kitų aktyvių medžiagų, pasižyminčių antihipertrofiniu randų gydymo efektu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai