Mokslas
Inovatyvus daržas – kas tai?
2018-10-04
Užsienyje vertikalūs daržai tampa ir interjero dalimi. Wikipedia nuotrauka

Kaunas. Vis dažniau kalbant apie dirvožemio našumo ir tvarumo išsaugojimą, aplinkos ir žemės ūkio produkcijos ekologiškumą, tiek mokslininkai, tiek ūkiai ieško būdų, kaip sveiką derlių užauginti ekonomiškiau, efektyviau, o kartu nepažeidžiant darnaus vystymosi principų.

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkės šiemet pradėjo trejus metus truksiantį įdomų projektą – tiriamos daržo ir prieskoninių augalų auginimo galimybės vertikaliose sistemose. Tokį inovatyvų daržą gali įsirengti tiek dideli ūkiai ar įvairios įmonės, tiek maži ūkeliai ar daržininkystės mėgėjai, netgi gyvenantys miestuose.

Kuo patrauklus vertikalusis auginimas

„Mūsų tikslas – išsiaiškinti, kaip būtų galima pritaikyti inovatyvaus daržo augalų auginimo būdą, panaudojant šiuolaikines aplinką ir išteklius tausojančias vertikalias sistemas ir siekiant užtikrinti augalinės produkcijos kokybę“, – sako projekto vadovė, ASU docentė Jurgita Kulaitienė.

Pasak mokslininkės, vertikalus auginimo būdas yra labai efektyvus metodas žemės ūkiui. Kodėl? Laukuose dirvožemio maistinės medžiagos ir vanduo pasiskirstę nevienodai, tad augalams reikia eikvoti daug energijos, kad rastų pakankamai drėgmės ir maisto. Esant jų trūkumui (o taip būna labai dažnai), augalai patiria energijos nuostolių ir auga lėčiau, mažėja būsimo derlingumo potencialas.

Tuo tarpu augalus auginant vertikaliu būdu, maistinės medžiagos ir vanduo nuolatos tiekiami tiesiai prie augalo šaknų (parenkamas tinkamas pagal sudėtį substrato mišinys su reikalingu kiekiu medžiagų, o laistoma lašeliniu būdu). Viskuo aprūpinti augalai sparčiau vystosi ir kur kas gausiau dera. Naudodami vertikaliąsias sistemas augintojai racionaliau išnaudoja turimą plotą, nes vertikaliame kvadratiniame metre galima susodinti daugiau augalų, palyginus su įprastu auginimu dirvoje. Be to, jiems nereikia konkuruoti su piktžolėmis.

Projektą vykdančios ASU mokslininkės J. Kulaitienė ir Živilė Juknevičienė įvardija dar ir tokius vertikalaus auginimo būdo privalumus: užimama mažiau vietos, sumažinamas vandens stygius karščio sąlygomis, tinka vietovėms be derlingos ariamosios žemės, augalai pasiekia brandą per trumpesnį laiką ir išauginamas kelis kartus didesnis derlius, sumažėja dirvožemio kenkėjų ir ligų, reikia mažiau priežiūros, lengvesnis derliaus nuėmimas, kokybiškesnė produkcija.

„Vertikalieji daržai yra efektyvus būdas trumpinti maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“ ir pateikti vartotojams šviežios, kokybiškos produkcijos, kurios nereikia toli transportuoti“, – sako doc. dr. Jurgita Kulaitienė, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkė

Pasirinko populiarius augalus

Vertikaliose sistemose galima auginti labai įvairius augalus: tiek daržoves, tiek prieskonius, vaistažoles, netgi uogas. ASU mokslininkės pasirinko rinkoje populiarius augalus, kurių produkcija turi paklausą. Jau šią vasarą universitete buvo galima pamatyti, kaip atrodo vertikaliose sistemose sužėlę bazilikai, šveicariškos mėtos, čiobreliai ir žemuogės.

Iš pradžių universiteto turimame moderniame šiltnamyje daigyklose buvo išauginti daigai. Tada jie išpikuoti į vazonėlius, paauginus – perkelti į vertikalųjį daržą. Vieno vertikaliojo modulio konstrukcijos matmenys – 1x4 m. O tokių modulių gali būti daug. Modulyje kiekvienam daigui skiriamas reikiamas erdvės plotas. Užpildoma paruoštu substratu ir įsodinami daigai. Laistoma, kaip minėta, lašeliniu būdu pagal augalų poreikį.

Taip atrodo vertikaliojo daržo modulis

Ūkiuose įrengti parodomieji bandymai

Pagal projektą 6 ūkiuose, kurie įsikūrę skirtinguose šalies regionuose, įrengti parodomieji bandymai. Vertikalius daržus įsirengė: Varėnos r. Pilnų namų bendruomenė, Klaipėdos r. Daivos Buivydienės, Ukmergės r. Genovaitės Sakalauskienės, Šiaulių r. Simonos Jackuvienės, Prienų r. Sauliaus Bakūno ir Širvintų r. Augustino Martinėlio ūkiai. Eksperimentas vyksta skirtingus ūkininkavimo būdus pasirinkusiuose ūkiuose – biodinaminiame, ekologiniuose bei intensyvios žemdirbystės.

Jau šį sezoną mokslininkės stebėjo pasirinktų augalų augimą, taikant skirtingus tręšimo ir laistymo režimus, skaičiavo produktyvumą, nes vienodai svarbu tiek produkcijos kiekybė, tiek kokybė. Beje, augintojai pastebėjo, kad vertikalūs moduliai yra labai patogūs imant derlių, nes žmogui nereikia lankstytis. O pati produkcija švari, neaplipusi žemėmis.

Derlių siūlo vartoti ne tik šviežią, bet ir džiovinti

Bazilikai, mėtos, čiobreliai gali būti naudojami ir kaip prieskoniniai, ir kaip vaistiniai augalai. O žemuogės yra aukštos vertės uogos, taip pat ir vaistinis augalas. Auginant vertikaliuoju būdu, visų minėtų augalų derlių galima imti ne vieną kartą. Žolelės tiesiog karpomos, ir vėl atželia. Uogos irgi dera ilgai. Visą šį derlių galima vartoti tiek iš karto, šviežią, tiek ir džiovinti.

Pasak J. Kulaitienės, prieskoninių ir vaistinių augalų džiovinimas gali būti patrauklus verslas dėl kelių priežasčių: itin didelis kainos skirtumas tarp sezono metu superkamos šviežios žaliavos ir sudžiovintos produkcijos; džiovintą produkciją galima laikyti ilgai, ji neužima daug vietos; rentabilu prekiauti internetu ir tokiu būdu galima pasiekti pirkėjus už užsienio šalių; Vakaruose susiformavusi palanki nuomonė apie augalų iš Lietuvos ekologiškumą.

Alternatyva įprastai daržininkystei

Projektui baigiantis mokslininkės pateiks auginimo rekomendacijas, skaičiuos ekonominį vertikalių daržų efektyvumą. Aišku, inovatyvieji daržai tradicinių auginimo būdų nepakeis. Tačiau jie gali tapti puiki alternatyva rinktis.

Jau dabar neabejojama, kad vertikalios augalų sistemos gali būti montuojamos ne tik ūkiuose, bet ir įvairiose įstaigose. Pavyzdžiui, vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse ar senelių globos namuose, viešojo maitinimo įstaigose ir pan. Čia būtų galima auginti įvairias daržoves, prieskonius ar vaistažoles. O jų derlius praturtintų valgiaraščius, auginimas pasitarnautų kaip edukacinė priemonė jaunimui.

„Vertikalieji daržai yra efektyvus būdas trumpinti maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“ ir pateikti vartotojams šviežios, kokybiškos produkcijos, kurios nereikia toli transportuoti“, – įsitikinusios universiteto mokslininkės.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai