Mokslas
Gal tapsime vyndarių šalimi?
2018-08-06

Kaunas. Ar galima patikėti, kad Lietuvoje jau saldžios ankstyvosios vynuogės? Karšta vasara ir nešaltas pavasaris tam buvo palankūs. Džiūgaudami vynuogių augintojai siekia, kad Lietuva patektų į šalių, gaminančių vyną, sąrašą.

Lietuvos vynuogininkų asociacijos (LVA) pastangomis mūsų šalis siekia patekti į Europos Sąjungos šalių, gaminančių vyną, sąrašą. Tai tam tikras statusas, suteiksiantis vynuogių vyno gamintojams lietuviams (remiantis Lietuvos teisės aktais) oficialiai gaminti vynuogių vyną, nurodyti vynuogių veislę ant butelio.

Sieks patekti tarp vyndarių

Rugpjūčio 6-7 d. vyksiančiame ataskaitiniame LVA susirinkime bus siekta patvirtinti sąrašą Lietuvoje auginamų vynuogių veislių, iš kurių gaminamas vynas mūsų šaliai padės pelnyti tikrojo vyno gamintojos vardą.

Lietuvos vynuogininkų asociacijos vadovas, 54 veislių vynuogių augintojas Steponas Puipa teigia, kad siekis patekti į Europos vyno gamintojų sąrašą kilo pasižiūrėjus į mūsų kaimynes Lenkiją, Švediją, Daniją, jau pasitvirtinusias oficialiai vynui gaminti vynuogių veisles. Reikia paminėti, kad šiuo metu gaminti vyną nedideliais kiekiais Lietuvos įstatymai leidžia tik savo šeimos reikmėms.

„Kadangi esame priskirtini šiaurinėms šalims, bandom žiūrėti, kokias veisles pasitvirtino minėtos šalys, kaip jos tai pasiekė, kokius žingsnius darė“, – pasakojo žinomas vynuogių augintojas. Jis taip pat pridūrė, kad norint patekti į tokį sąrašą, registruojamą Briuselyje, keliami tam tikri reikalavimai. Vienas iš jų – kad vynui gaminti vynuogės būtų kilusios iš Europinio vynmedžio Vitis vinifera.

„Pakliūti į šalių, gaminančių vynuogių vyną, sąrašą būtų tarsi aukštesnis Lietuvos lygis ir pripažinimas“, – mano S. Puipa. Be to, tai atvertų Lietuvos vyndariams daugiau perspektyvų, leistų įsigyti vyno gaminimo licencijas. Šiuo metu Lietuvoje licencijas turi 8 žmonės, kurie gamina ne vynuogių vyną.

Ne konkuruoti, bet puoselėti savitumą

Lietuvoje šiemet jau liepos mėnesį pradėjo nokti ankstyvųjų veislės vynuogės. Pačių ankstyviausių veislių jau saldžios! Pirmauja vokiškosios Solaris ir Siegerrebe vynmedžių veislės. Daugelis kitų taip pat noksta visu mėnesiu anksčiau, nei įprasta. Tai džiugina augintojus, nepaisant suaktyvėjusių širšių ir paukščių antpuolių.

Lietuvos vynuogininkų asociacijos narys Andrius Diliautas, maždaug 50 arų auginantis apie 200 veislių vynuogių, Lietuvos siekį tapti šalimi, gaminančia vyną, komentuoja realistiškai, bet su entuziazmu. Jo nuomone, toks pripažinimas prisidėtų prie agroturizmo populiarinimo, taip pat ir Lietuvos žmonėms patriotiškai būtų smagu žinoti savo šalies privalumus.

„Nerealu, kad galėtume pardavinėti didelius kiekius savo vyno ir konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Vokietija, Italija, Ispanija, Prancūzija ar kitos, bet populiarinant, plečiant agroturizmą Lietuvoje – tai, manau, būtų labai svarbu“, – kalbėjo patyręs vynuogininkas, pats gaminantis tik labai nedidelį kiekį vyno, kad galėtų analizuoti ir perteikti kitiems auginamų vynuogių skonines ir kitas savybes.

Paprašytas aptarti šios vasaros ypatumus vynuogienojams, A. Diliautas linksmai teigė, kad tai tikrai ypatinga vasara ir ankstyvųjų veislių vynuogės baigia sunokti mėnesiu anksčiau negu praėjusiais metais. „Šie metai iš tiesų  geri vynuogėms augti: nebuvo pavasarinių šalnų, kurios yra gerokai pavojingesnės šiems medžiams už žiemos šalnas (žiemą vynuogienojus galima uždengti ir taip apsaugoti), tad vynuogės anksti pražydo, o karšta vasara skatina nokimą“, – sakė Lietuvos vynuogininkų asociacijos narys.

Jis pats augina apie 200 veislių vynuogių ir aktyviai domisi jų veislėmis, selekcija, užsienio šalių patirtimi. A. Diliautas pabrėžia, kad Lietuvos sąlygomis svarbu pasirinkti ankstyvųjų veislių dėl trumpo mūsų kraštuose šiltojo sezono, taip pat atsparias ligoms ir būtų gerai – atsparias šalčiams, vynuoges. Nors kaskart išvedama vis naujesnių veislių ir hibridų vynuogių, tinkamų auginti ir šiauriniuose kraštuose (čia, anot pašnekovo, didelis danų ir švedų įdirbis), Lietuvoje galbūt šiuo metu daugiausia ir populiariausios vokiškos veislės.

Dirvožemis turi įtakos

„Vilkolės“ ūkio Jonavos rajone šeimininkė Olga Vilkelienė taip pat patvirtino, kad šie metai labai palankūs vynuogėms – tiek skirtoms vynui, tiek desertinėms. Apie 12 arų sklype 15 rūšių vynuogių kartu su vyru nuo seno auginanti moteris pasidalijo mintimis, kad šiemet nudžiugino ir amerikinės veislės vynuogės Izabella, kelerius metus arba davusios labai mažą derlių, arba visai nederėjusios.

„Vilkolės“ vyndarių sodybos šeimininkė Olga Vilkelienė lauke ir šiltnamiuose augina apie 15 rūšių vynuoges, tarp kurių yra ir iš jos gimtosios Ukrainos

„Šiais metais vynuogienojų šakos linksta nuo uogų. Nešaltas pavasaris, karšta vasara. Be to, girdėjau ir užsieniečių specialistų (Prancūzijos, Italijos), kad mūsų šalyje verta užsiimti vynuogių auginimu, šiltėjant klimatui tai darosi palanku“, – sakė Lietuvos vyndarių asociacijos narė.

O. Vikelienė pabrėžė, kad jai labai patinka kai kurių vynuogininkų ne taip palankiai vertinamos lietuviškos veislės Alfa (vadinamoji „Ivanausko rastinukė, turinti amerikinių šaknų) vynuogės, kasmet duodančios gerą derlių. „Šių vynuogių vynas mums pelnė net medalį Lietuvos vyno čempionate“, – teigė vynininkė, pagirdama Alfa vynuogių aromatingumą, cukringumą, atsparumą šalčiui. Tiesa, valgymui šios vynuogės nėra pačios tinkamiausios, dėl storos luobelės ir nemažų sėklų, tačiau, remiantis ilgamete patirtimi, vynui išgauti yra puikios.

Dar viena „Vilkolės“ ūkyje mėgstama veislė – vokiškosios Solaris. Anot augintojos, ji su vyru labai nebeplečia vynuogienojų. Tiesa, neseniai pasodino keliolika skandinaviškų veislių vynuogių, kurių krūmeliai dar maži ir kol kas uogų neveda.

Paklausta apie dirvožemio įtaką vynuogių skoniui ir vyno sudėčiai bei vertingumui, vyndarė sakė, kad ir Lietuvoje užauga saldžios, cukringos vynuogės, pavyzdžiui, smėlingesnėse vietovėse. Jų pačių ūkio dirvožemis yra smėlio ir molio mišinys, tad ir jame dera puikaus skonio uogos.

Lietuvoje augintos jau XVIII amžiuje

Kultūriniai vynmedžiai kilę iš tikrojo vynmedžio (lot. Vitis vinifera ), augusio Viduržemio jūros regione, amerikinio vynmedžio (lot. Vitis labrusca) ir amūrinio vynmedžio (lot. Vitis amurensis), augusio Tolimuosiuose Rytuose. Pagrindinė vynuogių rūšis, tinkanti vynui gaminti ir vartoti, yra Vitis vinifera, iš jos išvesta daug hibridinių veislių, tinkančių augti ir atšiauresniame klimate.

Lietuvoje rašytiniuose šaltiniuose vynuoges pirmasis paminėjo tuometinis Vilniaus universiteto gamtos mokslų profesorius prancūzas Emanuelis Žiliberas penkių dalių veikale „Lietuvos flora“ (1781-1782 m). XVIII-XIX  a. vynuogės buvo auginamos dvaruose, o vienuolynuose puoselėtos vynuogės, iš kurių gamintas bažnytinis vynas.

Po antrojo pasaulinio karo vynuogės buvo auginamos mokymo įstaigose, augalų bandymo stotyse, medelynuose, privačiose sodybose. Moksliniai tyrimai apie vynuogių auginimą buvo pradėti 1931 m. Kauno botanikos sode.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(2)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • ubagu

    (188.69.213.149)

    tapom,kuo dar busim

  • Uk

    (188.69.211.0)

    Alkoholikų jau tapom!

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai