Mokslas
Dar daugiau dėmesio inovacijoms ir tyrimams
2018-12-06
„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimų skyriaus vadovė Eglė Petraitienė ir Augalų apsaugos produktų grupės vadovas Arnas Radzevičius

Babtai (Kauno r.). Lapkričio mėnesį bendrovė „Agrokoncernas“ oficialiai persikėlė į naują vietą – erdvų ir modernų biuro pastatą Babtuose. Tačiau dar gerokai iki pasibaigiant statybų darbams, vasaros pabaigoje, greta esančiame 5 ha sklype buvo ruošiamas plotas tiksliesiems lauko bandymams.

Dabar čia žaliuoja net 18 žieminių kviečių ir 26 žieminių rapsų veislės. Palikta vietos ir vasariniams miežiams ir ankštiniams augalams. Veislių vertinimas negali būti vykdomas neturint kontrolinių, standartinių veislių, kurios jau yra gerai žinomos rinkoje. Tik atsispiriant nuo jų galima pasakyti, ar veislė verta dėmesio, ar ne. „Agrokoncerno“ veislių pasiūloje – prancūziškos, vokiškos, austriškos, čekiškos, suomiškos, slovakiškos, vengriškos, lenkiškos, latviškos augalų veislės.

Visame bandymų plote bus vykdoma penkialaukė sėjomaina: 4 kultūros, 5 laukai. Žemdirbiai dažnai kviečius atsėliuoja, todėl ir bandymų ploteliuose bus atkartojama populiariausia sėjomaina – specialistams labai įdomu patyrinėti atsėliavimo įtaką ligų išplitimui. Bandymų plote tiriamos ne tik veislės, bet ir platus augalų apsaugos produktų (herbicidų, augimo reguliatorių, insekticidų, fungicidų ir kt.) bei trąšų spektras.

Penkis hektarus užimančiame bandymų plote šiemet buvo pasėtos 18 žieminių kviečių ir 26 žieminių rapsų veislės

„Visų šių bandymų tikslas – pasitikrinti savo rekomendacijas ir toliau tobulinti technologijas, kad jos būtų dar efektyvesnės. Ryžtis eksperimentams dideliuose gamybiniuose masyvuose nelabai norisi, todėl mes nuolat užsakinėdavome bandymus LAMMC Žemdirbystės institute, jo regioniniuose filialuose arba Aleksandro Stulginskio universitete. Tačiau tada atsiranda ir keblumų – sunku viską suspėti apžiūrėti, be to, įtraukiami ir tretieji asmenys“, – paaiškina bendrovės „Agrokoncernas“ Augalų apsaugos produktų grupės vadovas Arnas Radzevičius.

Greta įstaigos turėti bandymų laukus yra labai patogu: partneriams ir klientams susitikimų metu pakaks tiesiog išeiti į kiemą ir jie galės savo akimis pamatyti augalų apsaugos produktų veiksmingumą. „Padiskutuoti bandymų lauke apie esamą situaciją pasėliuose, įvertinti taikomų augalų auginimo technologijų svarbą, palyginti veisles – visa tai galėsime daryti kiekvieno seminaro metu“, – naujai atsivėrusiomis galimybėmis džiaugiasi A. Radzevičius ir patikina, kad bendradarbiavimas su mokslininkais tikrai nenutrūks, bandymai mokslo įstaigose bus užsakinėjami ir toliau.

„Įsitraukę į mokslinius tyrimus ir naudodamiesi jų rezultatais, mes galime ne tik prisitaikyti prie ūkininkų poreikių, bet tuos poreikius kurti“, – tvirtina bendrovės „Agrokoncernas“ Inovacijų ir tyrimų skyriaus vadovė Eglė Petraitienė ir Augalų apsaugos produktų grupės vadovas Arnas Radzevičius

„Agrokoncerno“ komandą šiemet papildė didelį įdirbį turinti mokslininkė Eglė Petraitienė – Inovacijų ir tyrimų skyriaus vadovė. Ji pabrėžė, kad eksperimentiniame plote vykdomi tikslieji lauko bandymai – tai reiškia jie atliekami pagal visuotinai pripažintą metodiką, todėl jų rezultatai yra labai patikimi. „Baigiama įrengti laboratoriją, kurioje bus atliekami augalų mitybos, sėklų kokybės ir fitopatologijos eksperimentai. Eksperimentams atlikti sumontuotas ir modernus šiltnamis. Žodžiu, turėsime visas galimybes žemdirbiams pateikti dar tikslesnes rekomendacijas“, – patikino E. Petraitienė.

Praėjusio rudens ypatumai

Pasak A. Radzevičiaus, rudens sezonas nustebino puikiu žieminių rapsų sudygimu, nors buvo labai sausa. Ankstyva kviečių pjūtis leido pasėti rapsus labai anksti, o tokiais atvejais rekomenduojama nedidinti sėjos normos, o net ją mažinti (neperlipti per 50 augalų kvadratiniame metre).

Tačiau vis tik žemdirbiai, baimindamiesi dėl pernelyg sausų dirvų, buvo linkę didinti rapsų sėjos normas. Bet kuriuo atveju bastutiniai augalai labai puikiai susidorojo su drėgmės trūkumu ir nepriekaištingai sudygo ne tik kultūriniai augalai, bet ir labai senos vasarinių ar žieminių rapsų pabiros. Jos gali būti daigios dirvoje iki dešimties metų. Pasėliai buvo labai tankūs, augalai konkuravo tarpusavyje ir jų augimą teko stabdyti augimo reguliatoriais.

„Dauguma žemdirbių, kurie žieminius rapsus pasėjo apie rugpjūčio 20 d., augimą stabdė vieną kartą, kas pasėjo tarp rugpjūčio 10–20 d. – du kartus, o dar ankstyvesnės sėjos laukuose augimo reguliatorius teko naudoti net ir tris kartus. Tokiu atveju išaugo pasėlio savikaina ir reikia tikėtis labai gero derliaus, kad žieminių rapsų auginimas išliktų rentabilus“, – pastebi A. Radzevičius.

Kviečiai pasėti optimaliu laiku – rugsėjo 5–15 dienomis, sudygo puikiai, pakankamai išsikrūmijo. Tačiau ne visoje Lietuvoje šio rudens sezoną galima vertinti taip gerai – didelių problemų turėjo sunkias dirvas dirbantys Pasvalio, Biržų, Pakruojo rajonų žemdirbiai – ten ir sudygimas buvo apsunkintas, ir žiemą pasėliai pasitiko labai netolygūs. Iš esmės tai lėmė pasirinktas ne visai tinkamas žemės dirbimas – kai kurie ūkininkai laukus suarė, per kelias dienas ariamasis sluoksnis buvo dar labiau išdžiovintas ir tai lėmė dar sudėtingesnes dygimo bei ankstyvo vystymosi sąlygas. Augintojus gali guosti tik tai, kad tokios sausros Lietuva nematė jau seniai, ir kiekvienas žemdirbys tikrai padarė tai, ką galėjo geriausiai.

Laukų vaizdas įkvepia optimizmo

„Vis tik didesniojoje šalies dalyje laukų vaizdai nuteikia optimistiškai – žiemkenčiai atrodo labai gražiai, pasėliai daug žadantys. Dabar belieka tikėtis palankių orų, kad augalai taip pat sėkmingai sulauktų ir pavasario“, – apibendrino A. Radzevičius.

Praėjusieji dveji metai žemės ūkiui buvo labai sunkūs. Dažnam ūkiui pelno nepavyko pasiekti ne dėl neteisingo augintojų darbo ar netikslių rekomendacijų, bet dėl sudėtingų gamtos sąlygų. Deja, gamtos jėgų kol kas pakeisti neįmanoma, tad belieka tobulinti technologijas, kad ir ekstremaliomis sąlygomis pavyktų išauginti rentabilų derlių.

„Žemės ūkis turi vienintelį nuolatinį, nesikeičiantį dalyką – jis visą laiką keičiasi. Pasižiūrėkite, kaip prieš 10–15 metų atrodė mūsų žemės ūkio technika ir kaip ji atrodo šiandien. Lygiai tokia pat pažanga padaryta ir selekcijos, augalų apsaugos bei tręšimo srityse, tik ji gal mažiau matoma plika akimi. Granulės yra granulės, sėklos vis dar yra sėklos, o dažnas augalų apsaugos produktas tebėra skystis ar milteliai“, – patikina A. Radzevičius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai