Maistas
Trumpesnė maisto grandinė – sąžiningesnė prekyba?
2018-06-01

Vilnius. Trumpesnės maisto grandinės organizavimo skatinimui ieškota įvairių priemonių ir, nors vangoka, bet pradžia jau yra.

Šiemet vykusiame kvietime trumpų maisto grandinių skatinimui jau sulaukta penkių paraiškų, nors iki šiol tokie šaukimai buvo bevaisiai. Kaip paskatinti ūkininkus rinktis nors ne visada paprastesnį, tačiau trumpesnį kelią iki vartotojo, kalbėta trečiadienį Seimo Europos informacijos biuro kartu su Kaimo reikalų komitetu organizuotoje diskusijoje.

Sveikinimo žodį taręs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys atkreipė dėmesį, kad visų pirma reiktų žvelgti į bendrą kontekstą – Lietuva yra užstrigusi savo konkurencingume ir patekusi į vidutinių pajamų spąstus. „Jei mes norime pabėgti iš tų vidutinių pajamų spąstų, turime ieškoti naujų galimybių, turi įvykti sprogimas tiek Lietuvos IT sektoriuje, bet ir lygiai tiek pat - žemės ūkyje“, - kalbėjo ministras, primindamas, kad ne Europos Sąjungos (ES) parama, ne reguliavimo priemonės lemia, kokios yra kainos, o tai, kaip moderniai mes sugebame gaminti savo produkciją.

Priminęs prognozes apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, jis pabrėžė, kad tokiame kontekste privalome rimtai kalbėti apie maisto grandines, tačiau čia jau dabar matome kelis paradoksus. Viena vertus, jau turime prigijusius ūkininkų turgelius, internetinius projektus, „Vikio“ fenomeną, ūkius, kurie kviečiasi vartotojus pas save nusiskinti, paragauti.  Kita vertus, parama grandinės trumpinimui dar nėra labai populiari.

„Yra naujų galimybių ir tikrai, turbūt, tai atsiperka, jei žmonės tuo užsiima. (...) Bet vieni sugeba daryti pinigus be jokių paramų, kiti, net ir kai duodi, kažkodėl nesiima to daryti“, - kalbėjo G. Surplys primindamas prieš tai buvusius tuščius šaukimus ir dabar gautas kelias paraiškas trumpųjų maisto grandinių rėmimui.

Anot jo, rengiami viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kad dalį pirkimų būtų galima vykdyti tik iš savo regiono tiekėjų, yra vadinamieji „žalieji“ pirkimai. Tam tikros galimybės pirkti iš vietos ūkininkų yra ir dabar, tačiau stinga pasiūlos.

Pasak G. Surplio, trumpoji maisto grandinė tai – nauda ir gamintojui, galinčiam sukurti didesnę pridėtinę vertę, ir vartotojui, gaunančiam maistą iš arčiau ir sveikesnį. Tai ir – edukacija, ir nauda gamtai. „Apie tai jau niekas nekalba. Bet esmių esmė, apie kurią kviečiu ir šiandien diskutuoti – paradoksas. Kodėl vieni sugeba uždirbti, o kiti net su parama, net su viešųjų pirkimų pakeitimais kažin ar pasieks tą sprendimą“, - sakė ministras, užtikrindamas, kad parama trumposioms maisto grandinėms turi likti.

„Kad su pinigais ateitų visa informacija, kad būtų paprasta tą ES paramą paimti, bet svarbių svarbiausia -  kad ūkininkai įtikėtų, jog taip parduoti yra daug patogiau ir gali dar daugiau uždirbti“, - apie planus populiarinti KPP priemonę kalbėjo žemės ūkio ministras.

Diskusijoje ieškota atsakymų, kodėl trumpoji maisto grandinė Lietuvoje vis dar nėra populiari

Tai, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES yra aktyviai diskutuojama apie maisto grandines ir ši tema yra įtraukta į Europos Komisijos (EK) darbotvarkę, priminė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.

Vienas iš maisto grandinės ilgio aspektų – ir ūkininko padėties prekybos sistemoje stiprinimas.  Pasak EK atstovybės ekonominės valdysenos pareigūno Jono Rasimo, šiuolaikinėje visuomenėje maisto tiekimo grandinė dažniausiai yra labai ilga. Jei grandinė yra maksimaliai trumpa, ūkininko padėtis stipriausia.

Anot pareigūno, kiekvienoje grandžių sandūroje vyksta derybos, judant grandine maistas, kaip taisyklė, brangsta, bet nebūtinai dėl maistinės vertės didėjimo. „Paprastai tolesnės grandinės dalys kuria didesnę ekonominę vertę ir leidžia produktui pasiekti didesnę rinką. Tačiau tuo pat metu kitos grandinės dalys įgyja didesnę derybinę persvarą ankstesnių grandžių atžvilgiu“, - maisto grandinės struktūra aiškino J. Rasimas.

Trumpoje grandinėje ūkininko laukia ir iššūkiai – tenka užsiima paprastai jam nebūdinga veikla, rūpintis, kaip produktas pasieks vartotoją ir panašiai. Vieniems tai pavyksta geriau, kitiems – sudėtingiau. Būtent todėl yra interesas ginti ūkininką nuo galimos nesąžiningos prekybos praktikos. To siekiama įvairiais veiksmas, o EK balandžio 12 d. pasiūlė direktyvą dėl nesąžiningos prekybos praktikos. Yra pasiūlyta, kad direktyvos vykdymą užtikrintų paskirtos nacionalinės institucijos, joms būtų garantuotos minimalios galios ir tai papildytų valstybių narių teisę bei savireguliaciją. Svarbu tai, kad direktyva neriboja valstybių narių turėti griežtesnes taisykles.

Kiek kitokiu aspektu į trumpąją maisto grandinę pažvelgė asociacijos „Viva Sol“ direktorius, ūkininkas Valdas Kavaliauskas. Pradėjęs veiklą Dargužių kaime, dabar ūkyje gamindamas ir parduodamas prancūziško tipo sūrius jis sako, kad tokia grandinė yra ne tik trumpoji, bet ir artimoji – vartotojas žino iš ko perka, ką ir kaip pagamintą. Pats perdirbdamas ir parduodamas V. Kavaliauskas sako galintis padidinanti pridėtinę ožkos pieno vertę bent tris kartus. „Procesai nėra tokie liūdni, kaip mes kartais piešiame, kad kaimas yra visiška skylė. Tikrai gali dirbti, užsidirbti ir normaliai gyventi“, - sako ūkininkas.

Tam, kad esančius pinigus būtų kam paimti, anot jo, būtina infrastruktūra, kuri padėtų smulkiam verslui kaime sudėlioti planą, o kartais – tik padrąsinti. „Viena iš kaimo gyvumo prielaidų – smulkus ūkininkas, kuris gali atverti savo vartus ir pardavinėti savo produktus. Tik reikia, kad būtų šiek tiek orientuota į pardavimą, nelaukti, kad kažkas ateis ir už rankos nuves, parodys, ką daryti“, - kalbėjo V. Kavaliauskas. Anot jo, smulkiam gamintojui reikalinga kompetencijų visuma, vertybinė motyvacija, svetingumo jausmas.

„Sprendimo būdas - prioritetų nusistatymas ir vizija. Šiandien kaimas yra toks, bet gal rytoj gali būti kitoks? Gal gali būti tinklas smulkių gamintojų, vietinis vartojimas, geras produktas ir ne astronominė kaina? Bet tam reikia vartojimo. Vietinio vartojimo. Kai kalbame apie verslą,  daugiau kalbame apie eksportą, o smulkieji labiau orientuoti į vietinį vartojimą, jei vietinis vartojimas traukiasi, traukiasi ir smulkiųjų gamintojų tinklas“, - dėliojo akcentus V. Kavaliauskas.

Kiek kitokia patirtimi dalijosi Pavel Urbanovič, UAB „Local fresh food“, valdančios internetinę maisto parduotuvę baltakarve.lt, direktorius. Šiuo metu projektas pristabdytas, nes būtina plėtra ir ieškoma investuotojų, tačiau to daryti niekas neskuba, nes keli nesėkmingi maisto prekybos internetu pavyzdžiai verčia mąstyti apie tokią veiklą kaip rizikingą. Vyro teigimu, baltakarve.lt ir buvo ta platforma, kuri bandė maksimaliai sutrumpinti maisto tiekimo grandinę ir sujungti tiekėją su vartotoju. Ir nors iššūkių būta nemažai, bet jiems suvaldyti rasti sprendimai, bandyta sukurti abiem pusėms (ūkininkui ir pirkėjui) patogų kelią. Išgirdusi V. Urbanovič pasakojimą ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė priminė, kad pastarasis šaukimas dėl trumpųjų maisto grandinių rėmimo leido aplikuoti ir tokiems tarpininkams, tad būtina nuolat ieškoti sprendimų ir žvalgytis įvairių kelių.

Tai, kad trumpa maisto tiekimo grandinė tikrai patraukli vartotojams ir jie nori sveikesnių produktų kalbėjo ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. Anot jo, būtina ir toliau vartotojus šviesti, ugdyti jų sąmoningumą. Su ūkininkais geranoriškai turėtų bendradarbiauti valdžios institucijos ir savivaldybės. „Žmogus to pats nepadarys, jį sugniuždys. Mes turime duoti ranką ir daryti“, - sakė A. Svitojus, pastebėdamas, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba keičia požiūrį, lengvina reikalavimus, atsiranda mažiau baudimo, daugiau rekomendacijų ir konsultacijų.

Kad norint trumpinti maisto grandinę būtina šviesti ne tik vartotojus, bet ir pačius ūkininkus tvirtino ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė. Pasak jos, reikia daugiau dėmesio skirti vadinamiesiems minkštiesiems projektams, suteikti ūkininkams pagalbą rinkodaros ir panašiose srityse. Padėtį pagerintų žinios, informacija ir konsultacijos. Taip pat R. Melnikienė atkreipė dėmesį į kitą viešųjų pirkimų aspektą: ūkininkai nevisada moka bei geba juose dalyvauti kaip tiekėjai. Tam irgi būtinos konsultacijos.

„Kiekviena naujovė sunkiai skinasi kelią. Trumposios grandinės, pasitarus, pasikonsultavus, jau startavo. Mes visada laukiame jūsų idėjų“, - diskusijos taškus dėliojo ŽŪM atstovė J. Stakėnienė.

Ši diskusija – jau nebe pirmas KRK renginys trumpųjų maisto grandinių tema. Apie tai diskutuota ir pernai rudenį, o A. Stančikas priminė, kad Kaimo reikalų komitetas ir toliau ieškos, kodėl, nors atrodo, kad visi reikiami elementai yra, ta trumpoji maisto grandinė nepradeda veikti pilnu pajėgumu.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai