Maistas
Lietuvos duonos rinka traukiasi
2018-04-26

Vilnius. Šalyje keičiantis demografinei situacija pokyčius pajunta ir kasdienių produktų gamintojai - rinka mažėja.

Kepyklos „Fazer Lietuva“, prekiaujančios duonos gaminiais, pažymėtais „Gardėsio“ prekės ženklu, atstovai teigia, kad būtent mažėjantis gyventojų skaičius ir yra viena iš besitraukiančios duonos rinkos priežasčių.

Remiantis statistiniais duomenimis, nuo 2006 iki 2016 m. Lietuvoje pastebėtas didžiausias pokytis Europoje vertinant namų ūkių sudėtį: nuo vidutiniškai 2,8 asmens jis sumažėjo iki 2,1.

63 proc. išaugo ir po vieną gyvenančių žmonių skaičius (iki 43 proc. visų namų ūkių). Todėl vis dažniau renkamasi mažesnės duonos pakuotės.

Pasak „Fazer Bakery Baltic“ vadovo ir Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, norint konkuruoti, kepykloms tenka investuoti į išskirtinius sprendimus, geresnės maistinės vertės ir turtingesnės sudėties gaminius.

„Jeigu namų ūkiai traukiasi ir porcijos mažėja, bet išskirtinės sudėties produktai yra labiau perkami ar norimi, tai mes ir esame tie, kurie siūlo, pavyzdžiui, geresnės maistinės vertės porcijines duoneles. Ši strategija net ir besitraukiančioje rinkoje leidžia augti septynis metus iš eilės” – trečiadienį žurnalistams kalbėjo M. Snarskis.

Bendrovės AC Nielsen duomenys rodo, kad Baltijos šalyse didžiausias šviežios pakuotos duonos rinkos nuosmukis verte buvo Lietuvoje (1,2 proc.) ir Estijoje (1,2 proc.), o Latvijoje rinka šiek tiek išaugo (3 proc.). Bendras suvartotas duonos kiekis Baltijos šalyse sumažėjo 2,6 proc.

„Fazer Bakery Baltic“ vadovo Mindaugo Snarskio teigimu, sparčiai populiarėja duonos užkandžiai. „Fazer Lietuva“ šio segmento pardavimai per metus išaugo 141 proc. ir įmonė toliau ketina plėsti asortimentą

Pasak M. Snarskio, galima konstatuoti faktą, kad saldžiarūgštė, vadinamojo „Palangos“ tipo duona užleidžia savo pozicijas ir jos pardavimai stipriai krenta, mažiau perkama ir batonų. Pastaraisiais augęs tamsios duonos su priedais pardavimų augimas pernai taip pat sustojo ir pradėjo kristi. Anot M. Snarskio, pokyčiai tamsios duonos kategorijoje galėjo įvykti dėl didelės konkurencijos ir kopijų rinkoje, tad apie šią kategoriją nevertėtų daryti skubotų išvadų.

„Rugys yra pakankamai specifinis ir regioninis produktas. Šiaurės ir Baltijos šalyse ruginius gaminius suvokia kaip tradicinius ir savaime jau palankius sveikatai. Ruginiai gaminiai, ypač atsiradus sveikų priedų (skaidulų, sėklų) galimybei, populiarėja ir keičiantis kartai nauji vartotojai vis tiek renkasi būtent ruginius gaminius. O kalbant apie „Palangos“ tipo duoną, ženkliai siaurėja vartotojų ratas, jaunimas jos nesirenka“, - komentavo M. Snarskis.

Tai, kad vartotojai vis dažniau ieško sveikatai palankesnių gaminių akcentavo ir Vilniaus Universiteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas. Anot jo, šiuo metu mitybos politikos kryptis – ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, darinti realią įtaką sveikatai mityba. O tai atsiliepia ir mitybos vystymo tendencijose.

Anot VU  prof. dr. Rimanto Stuko, nors vartotojų mitybos raštingumas nepakankamas, bet siekis sveikai gyventi turi ryškias tendencijas

„Fazer Lietuva“, kartu su kitomis Lietuvos maisto pramonės asociacijos narėmis, šių metų sausį pasirašė savanorišką bendradarbiavimo sutartį su Sveikatos apsaugos ministerija, įsipareigodama peržiūrėti produktų portfelį ir sumažinti cukraus ir druskos kiekį savo gaminiuose. Buvo įsipareigota iki 2021 m. sumažinti gaminių cukraus kiekį 5 proc., o druskos – 10 proc.

„Mitybos piramidėje duona yra apačioje. Labai gerai, kad yra tos tendencijos mažinti druskos ir cukraus kiekį ir labai gerai, kad ta tendencija matoma būtent piramidės apačioje“ , - apie iniaciatyvą mažinti druskos ir cukraus kiekius duonoje bei jos gaminiuose kalbėjo prof. dr. R. Stukas.

„Spinter tyrimų” naujausiais duomenimis, 43 proc. lietuvių teigė atkreipiantys dėmesį į duonos sudėtyje esančius cukraus ir druskos kiekius: 4 proc. tai daro visada, 12 proc. dėmesį atkreipia dažnai, o 27 proc. retai.

„Daugelis apklausų rodo, kad žmogui, renkantis duoną, tampa svarbus cukraus ir druskos kiekis, taip pat ar duona dera su sveikos mitybos principais: padidintas skaidulų kiekis, papildyta sėklomis ar grūdais, kokia jos maistinė vertė. Šis suvokimas artėja prie funkcinio maisto sampratos, kuomet produktas turi ne tik suteikti sotumo jausmą, bet ir nešti papildomą naudą organizmui“, – kalbėjo prof. dr. R. Stukas, primindamas, kad vartotojui padeda ar bent jau turėtų padėti susiorientuoti ir produktų ženklinimas „Žalios rakto skylutės“ ženklu.

Prognozuojama, kad duonos rinka ir toliau nežymiai trauksis. Manoma, kad naujienų dalis duonos kategorijoje turi potencialą augti, sveikatai palankūs priedai turėtų populiarėti, o visa tai turėtų bendrai kelti duonos kategorijos vertę

Tai, vartotojas noriai priima sveikatai palankesnius sprendimus tikino ir „Fazer Bakery Baltic“ vadovas. „Pernai rinkoje pristatėme savo populiariausių gaminių – „Bočių“ ir „Jorės“ duonų – naujas versijas be pridėtinio cukraus ir sumažintu druskos kiekiu. Tai buvo pakankamai drąsus žingsnis, nes dažniausiai gamintojai nerizikuoja daryti ženklesnių pokyčių populiariausiems gaminiams. Iš kitos pusės, pasirinkdami šiuos gaminius mes turėjome galimybę labiau atkreipti dėmesį į šią tendenciją ir panašu, kad sprendimas buvo teisingas, nes šių produktų pardavimai auga: pirmųjų mėnesių prekybos rezultatai rodo, kad naujosios gaminių alternatyvos sudaro vidutiniškai 30 proc. įprastinių produktų versijų bendrų pardavimų“, –  sakė M. Snarskis.

Tiek M. Snarskis, tiek prof. Dr. R. Stukas priminė, kad, nepaisant žmonių sąmoningumo didėjimo, vis dar labai trūksta švietimo. Ir jei vartotojas tiki, kad jis renkasi sveikesnį produktą, nebūtinai taip ir yra, jo žinios dar nevisada yra teisingos. Tai rodo ir tyrimai.

Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad vartotojai vis dar nežino apie „Žalios rakto skylutės“ ženklinimą: 40 proc. respondentų teigė, kad jis reiškia sąžiningo verslo simbolį (t. y., kad produktas pagamintas įmonėje, kuri neslepia mokesčių ir pan.). Tačiau tik 26 proc. atsakė teisingai, kad šis ženklinimas reiškia, jog tai –  sveikatai palankesnis produktas.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai