Maistas
Ekologai rinkosi Žemaitijoje
2018-07-23

Rietavas. Dar net taip seniai ekologiniai ūkiai augalams tręšti ir dirvožemio gerinti naudojo tik mėšlą ir žaliąją trąšą. Per pastaruosius kelerius metus situacija radikaliai pasikeitė – dabar ekologiniams ūkiams skirtų trąšų ir biologinių preparatų gausa iš tiesų stebina.

Kaip žemdirbiui nepasimesti plačioje pasiūlos jūroje, kaip atsirinkti savo ūkio dirvoms ir auginamiems augalams tinkamiausius produktus – apie tai buvo diskutuojama Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) ir įmonės „Ekoakademija“ organizuotoje lauko dienoje „Inovatyvių technologijų taikymas ekologinės gamybos ūkiuose“.

Lauko dienos – kasmet vis kitame ūkyje

Toks gausus ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių susibūrimas ir bandymų laukelių apžiūra organizuojami jau trečiąjį kartą: 2016 metais lauko diena vyko Klaipėdos r. Antano Lučinsko ūkyje, pernai – Tado Mockaus ūkyje prie Gargždų, šįkart renginio vietai pasirinkta įmonė „Rietavo žirgynas“.

Tradicinėmis tapusių lauko dienų iniciatorė ir pagrindinė atliekamų bandymų kuratorė – bendrovės „Ekoakademija“ direktorė Loreta Piaulokaitė–Motuzienė

„Perėmėme teritoriją iš Rietavo augalų veislių tyrimų stoties 2010 metais. Nuo tada pradėjome ūkininkauti ekologiškai. Iš viso turime 40 ha naudmenų, iš jų ariamos žemės – šiek tiek per 20 ha. Kaip palikimą gavome ir senus obelų, slyvų, juodųjų serbentų, agrastų sodus ir uogynus. Laikome ir ekologiškų avių, taip pat saugomus žirgų veislės žemaitukų bandą“, – trumpai įmonės veiklą pristatė „Rietavo žirgyno“ direktorius Ričardas Astrauskas.

Dalyje dirbamos žemės plotų vykdomi įvairūs bandymai. Šiemetinėje lauko dienoje demonstruotose bandymuose savo platinamas veisles ir taikomas technologijas pristatė bendrovės „Agrolitpa“ ir „Scandagra“, taip pat įmonės „ECO-Vlit“, „Eko Farm“, „Bioversija“, „Augalita“ ir kitos.

Kaip pradėdamas renginį pabrėžė LEŪA valdybos narys ūkininkas Valentinas Genys, jei kiekvienas lauko dienos dalyvis išsineš bent po vieną jam naudingą mintį ir pritaikys ją savo ūkyje – renginio tikslas bus pasiektas. Lauko dienoje dalyvavęs naujasis „Ekoagros“ direktorius Gintautas Labanauskas pastebėjo, kad pasaulis kol kas nieko geriau neišrado už mokslo ir gamybos sintezę. „Jei sugebėsime tai suderinti, ekologinis verslas klestės“, – sakė G. Labanauskas.

„Kiekvienas agronomas turi vežiotis kastuvą ir nepatingėti pakasinėti žemės. Žemė turi kvepėti duona, ir tas kvapas turi būti gaivus. Šiame lauke gaivos dar nesijaučia“, – konstatavo vienas pažangiausių ir labiausiai patyrusių ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų Valentinas Genys, kalbėdamasis su „Ekoagros“ direktoriumi Gintautu Labanausku (dešinėje)

Biologiniai produktai – ant bangos

Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentė Nijolė Maršalkienė savo pranešime pabrėžė, kad dabar tokių populiarių biologinių produktų – biopesticidų ir biotrąšų – gamybos lyderė yra Europa.

Itin gausu produktų, kurių sudėtyje yra Trichoderma grybų. Tai plačiai paplitę saprotrofai, vien Lietuvoje yra žinoma 13 Trichoderma rūšių. Šie grybai ypač reikalingi rūgštesnėms dirvoms, turi augalų šaknų augimą stimuliuojantį poveikį. Praktinės šio grybo panaudojimo galimybės labai plačios – augalų apsauga, fermentų gamyba, organinių medžiagų (pvz., šiaudų) destrukcija ir kt.

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo „Rietavo žirgyne“ atliekamus ekologinius bandymus

Grybai su augalų šaknimis užmezga abipusiai naudingus ryšius ir tai vadinama mikorize. Kai kurie žemės ūkio augalai negali augti be mikorizės – tai svogūnai, kukurūzai, moliūgai, ankštinės žolės. Kiti, esant pakankamam tręšimui, gali būti produktyvūs ir be mikorizės – pavyzdžiui, kviečiai ar miežiai. Mikorizės neformuoja ir rapsai, garstyčios, cukriniai runkeliai, burokėliai, grikiai.

Mikorizė itin svarbi miško medžiams – buvo pastebėta, kad apželdinant mišku žemės ūkio paskirties plotus sodinukai neprigydavo, ypač ąžuolai ir pušys, tačiau į žemę įterpus reikalingų inokuliantų, prigijimo rezultatai iš karto pagerėdavo. Granuliuoti inokuliantai gaminami ir dideliais kiekiais parduodami turtingoms šalims (Kuveitui, Dubajui), kurios dirbtinai kuria dirvožemius ir nori, kad jie būtų gyvybingi.

„Kartais natūrali mikorizė būna pakankama ir inokuliantai neduoda lauktų rezultatų“, – pastebėjo N. Maršalkienė. Inokuliantai yra brangūs, jų kaina gali svyruoti nuo 300 iki 1 000 Eur/ha, todėl laikoma, kad mūsų sąlygomis jie neapsimoka dideliuose kviečių, kukurūzų, ankštinių augalų laukuose, labiau rekomenduotini vaiskrūmių ir vaismedžių daigynuose, daržovėms, gėlėms.

Įmonės „Augalita“ direktorė Reda Bačėnienė, atstovaujanti anglų kompanijos „Russell IPM“ produkciją, pristatė biologinę apsaugą nuo kenkėjų – tai įvairios feromoninės gaudyklės, lipniosios juostos bei inovatyvus produktas MagiPal, skirtas entomofagams – žiedblakėms, boružėms, žiedmusėms ir auksaakėms – privilioti.

Įmonės „Augalita“ direktorės Redos Bačėnienės rūpesčiu kenkėjų gaudyklės naudojamos ir senuosiuose „Rietavo žirgyno“ vaismedžių soduose

„Atlikti tyrimai rodo, kad entomofagai geba sumažinti kenkėjų skaičių nuo 40 iki 80 procentų“, – sakė R. Bačėnienė. Ji pabrėžė, kad šiemet visų minėtų produktų bandymai atliekami keliuose stambiuose mūsų šalies daržininkystės ir šiltnamių ūkiuose bei LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute, tad rudenį bus gauti pirmųjų metų tyrimų rezultatai.

Nauji augalai žaliajai trąšai

Bendrovės „Agrolitpa“ augalininkystės projektų vadovė Sofija Jankauskienė išvardijo plačią įmonės siūlomų įvairių augalų veislių gamą rudeninei sėjai, tarp kurių yra produktyvių žieminių rugių, žieminių kviečių ir kvietrugių, žieminių rapsukų ir net keturios speltų veislės.

Bendrovės „Agrolitpa“ augalininkystės projektų vadovė Sofija Jankauskienė pabrėžė, kad auginant augalus žalinimui ir įterpiant žaliąją masė, įvairiapusiškai gerinama dirvožemio būklė

Įmonė „Agrolitpa“ taip pat siūlo labai daug augalų, tinkamų auginti žaliajai trąšai. Pavyzdžiui, šakninius ridikus Structurator, kurie labai sparčiai vystosi ir užaugina neįtikėtinai didelę šaknų masę. Šakniniai ridikai labai greitai sudygsta (per 2-3 dienas, tik juos reikia suskubti pasėti per keturias dienas po javų nuėmimo, kol dirvoje yra pakankamai drėgmės sėkloms sudygti), masyvi lapija puikiai nustelbia piktžoles. Augdamas šakniagumbis siaurėja ir išaugina labai ilgą šaknies viršūnėlę, kuri įsiskverbia į dirvą iki 70 cm ir taip mažina dirvos suslėgimą, aktyvina mikroorganizmų veiklą (šakninių ridikų poveikį dirvai galima netgi pavadinti šakniniu dirvos bio-arimu).

Šakniniai ridikai žūva po 2–3 naktų, oro temperatūrai nukritus iki 10 laipsnių šalčio, palikdami gausios žuvusios lapijos „antklodę“ žiemai, kuri taip pat stabdo piktžolių augimą ankstyvą pavasarį.

Lauko dienos dalyviai galėjo įvertinti avižų netikšių veislių bandymus (beje, ne vienas prisipažino šiuos augalus matantis pirmą kartą). Avižos netikšės veiksmingai naikina nematodas, dėl alelopatijos mažina dirvos piktžolėtumą, gali būti naudojamos tiek pašarams, tiek žaliajai trąšai

Dar vienas palyginti naujas augalas žaliajai trąšai – avižos netikšės, kurios užaugina daug žaliosios masės, o dėl savo teigiamo poveikio dirvai dar vadinamos biopesticidais. „Siūlome dvi avižų netikšių veisles – Luxurial ir Mora“, – atkreipė žemdirbių dėmesį S. Jankauskienė ir pridūrė dar vieną svarbų technologinį dalyką: avižų netikšių priešsėlis gali šiek tiek slopinti javų augimą, todėl geriausia po jų sėti pupas.

Nemažai vietos „Rietavo žirgyne“ buvo skirta žirnių bandymams. Žirniai sėti gegužės 9 d. žirniai (norma – 300 kg/ha), pusė lauko kalkinta su Omya Calciprill 300 kg/ha (tai aukšto reaktyvumo granuliuota kreida, kurios sudėtyje yra papildomų mikro-ir makroelementų).

Žirnių bandymuose – veislės Eso, Rocket, Trendy, Cysterki

Bandymuose lygintos skirtingos žirnių auginimo technologijos: tręšimas granuliuotomis trąšomis iš paukščių mėšlo Samagrow Bio 4-3-3 ir Ekofarm Pk+S, purškimas Biomas Grow (šiame produkte esančios Bacillus megaterium bakterijos pasižymi labai stipriomis azoto fiksavimo iš aplinkos savybėmis), Biomas Mineral (produkte esančios bakterijos Acinetobacter calcoaceticus išskiria tam tikras medžiagas, kurios netirpaus fosforo junginius padaro augalams prieinamos formos), sėklos apvėlimas nanodalelių pagrindu sukurtomis mikroelementinėmis trąšomis Nanoplant start bei Nitraginu bei daugybė kitų ekoūkiams skirtų produktų.

Gaila, kad žirnių skirtingų auginimo technologijų bandymai šiemet nekaip pavyko, nes dėl sudėtingų rudens sąlygų nebuvo tinkamai paruošta dirva, paskui vėluota su sėja, o iš karto po jos prasidėjo sausra. Ūkininkaujant ekologiškai, žemės paruošimo metu padarytas klaidas vėliau daug sunkiau ištaisyti, negu intensyvios gamybos ūkiuose.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai