Gyvenimas toks...
Prieš 70 metų prasidėjo masinis kolūkių steigimas
2018-09-14
Lietuvos centrinio valstybinio archyvo nuotrauka

Vilnius. Lietuvos ypatingasis archyvas parengė dokumentų parodą, skirtą ekonomikos sovietinėje Lietuvoje bruožams apžvelgti. Joje daug dėmesio skiriama priverstiniam kolūkių kūrimui.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir įjungus ją į SSRS sudėtį, joje imta diegti socialistinę ūkio sistemą: panaikinta privatinė nuosavybė, visos ekonomikos šakos sparčiai pertvarkomos pagal sovietinį modelį.

1944 m. liepą Sovietų Sąjungai reokupavus Lietuvą, „socializmo statyba“ apėmė visas ekonomikos sritis. Sovietų Lietuvoje buvo įvesta planinė ekonomika – pramonės, prekybos ir žemės ūkio įmonės priklausė gamybą reguliuojančiai valstybei, o žmonės buvo skatinami dirbti „bendram“ labui.

Kaip pažymi Lietuvos ypatingasis archyvas, sovietizacija ypač stipriai palietė žemės ūkio sektorių, kadangi Lietuva, kaip ir kitos okupuotos Baltijos valstybės, buvo žemės ūkio kraštai.

1940 m. liepos 22 d. Žemės nacionalizavimo deklaracija numatė, kad visa Lietuvos žemė, miškai ir vandenys yra valstybės nuosavybė, o ūkininkai iš žemės savininkų virto jos valdytojais. Didžiausia žemės norma ūkiui buvo nustatyta 30 ha, tačiau realus priskirtos žemės kiekis priklausė nuo socialinės klasės. Nors 1940 m. kolektyvizacija Lietuvoje nebuvo pradėta vykdyti, tačiau jai rengtasi, siekiant galutinio komunistų agrarinės politikos tikslo – žemės kolektyvizavimo.

Masinis kolūkių steigimas Lietuvoje pradėtas 1948 m., o lūžis įvyko 1949 m. Metų pradžioje palyginti dar nedidelė dalis ūkių buvo suvaryta į kolūkius, tačiau metų pabaigoje kolūkiuose jau buvo daugiau nei 60 proc. ūkių. Beveik niekas nenorėjo savanoriškai stoti į kolūkius, todėl valdžia griebėsi prievartos: represijų ir trėmimų, ekonominio ir psichologinio spaudimo, apgaulės.

Šalčininkų tarybinio ūkio Karolinos skyriaus gyvulininkystės ferma. LCVA nuotrauka

Tik tokiais būdais iki 1952 m. pradžios pavyko sukolektyvinti apie 90 proc. ūkių. Dar nebaigus kolektyvizacijos, 1950 m. gegužę Sovietų Sąjungos vadovybė nutarė stambinti kolūkius. Po sustambinimo 1955 m. Lietuvos SSR liko 1,8 tūkst. kolūkių (1950 m. jų buvo 7,2 tūkst.). Kolūkiečių atlygis už darbą buvo labai menkas. Pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis buvo asmeninis pagalbinis ūkis. Padėtis pasikeitė nurašius kolūkių įsiskolinimus už neįvykdytas produktų prievoles, vėliau tokių prievolių buvo išvis atsisakyta.

XX a. 7-ojo dešimtmečio viduryje kolūkiečiams įvesta „garantinio mokėjimo už darbą“ sistema, jiems pradėta mokėti senatvės pensijas. Šiuo laikotarpiu padėtis žemdirbystės srityje pagerėjo. Lietuva pagal įvairius žemės ūkio gamybos rodiklius pradėjo pirmauti tarp Sovietų Sąjungos respublikų, buvo pasiektas prieškarinis gamybos lygis.

Visuotinė elektrifikacija, melioracija, žemių chemizavimas, darbų mechanizavimas didino žemės ūkio produktyvumą. Tuomet šeštajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus Nikitos Chruščiovo pradėta „kukurūzomanija“ neaplenkė ir Lietuvos SSR žemės ūkio. Pradėjus pašarinių kultūrų reformą ir kukurūzų sodinimo kampaniją, prasidėjo priverstinis kukurūzų auginimo vajus.

Šeduvos rajono I. Mičiurino kolūkio laukininkystės brigados kolūkietės vėdina grūdus sandėlyje. LCVA nuotrauka

Buvo reikalaujama Lietuvoje atsisakyti tradicinių pašarinių kultūrų, išarti ganyklas. Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus skeptiškai žiūrėjo į visą kukurūzų kampaniją ir nors oficialiai ragino diegti naujoves, bet realiai netaikė itin griežtų sankcijų tokį reikalavimą pažeidusiems, neviešai rėmė Lietuvos žemės ūkio mokslininkus, protestavusius prieš „kukurūzomaniją“. Kukurūzai buvo sėjami daugiausia matomose vietose – pakelėse, kitur ir toliau augo žalienos.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė dokumentų parodą, skirtą ekonomikos sovietinėje Lietuvoje bruožams apžvelgti. Ši paroda yra trečioji parodų ciklo „Sovietinės Lietuvos visuomenė“ dalis. Parodoje skelbiami dokumentai, reprezentuojantys sovietinės Lietuvos ekonomiką šešiais pjūviais: žemės ūkis (kolektyvizacija), pramonės plėtra, urbanistinė plėtra, energetika, susiekimo infrastruktūra ir gyventojų buities pokyčiai.

Parodoje skelbiami Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) saugomi dokumentai ir fotonuotraukos.

Archyvai.lt, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(38)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • žemiau parašiusiam

    (188.69.211.230)

    nekreipk dėmesio į tą stribo išperą ir žinok,kad tokių išgamų yra dar daug.Jei pasikartotų 1940 scenarijus,tai tokie vežtų į sibirą žmones su pasiskanėjimu.

  • Kad

    (188.69.215.200)

    tave sikant sutrauktu, homosovietike

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Vadinasi, jei taip sutarta, reikėjo duoti, tai būt neišvežę.

  • Joo prototipas

    (78.57.142.137)

    Kai ūkininko dukra samdytam bernui nedavė, tai tas stribam iskunde ir visa šeimą išvežė į Sibirą

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Nemėgo ne dėl turto bet dėl elgesio. O išgalvoti kaltinimai nuolat pasipila tik iš Lanzbyyrgio vagių. Kabauskis ištirs, visi pamatysim kas per paukšteliai tie juodieji čiurliai.

  • Na

    (78.58.31.200)

    Dar joo... Taip trėmimų idėjos buvo nuo viršūnių,bet mano tėvai pasakojo,kaip vietiniai gyventojai,kurie buvo pakalikai ir nusižiūrėjo ar nemėgo kaimyno, jį apskusdavo,kuo nors apkaltindavo ( kaip dabar joo visus apvagina). Visas kaimas żinojo skundiku pavardes,jų ilgai nepamiršo.O tada laukia kaip krankliai,kada galės parsitemti išvežto turtą. Taip ištremta buvo daug ir tokių,kurie negyveno pasiturinčiai,bet ,,gero,, ir pavydaus kaimyno dėka,tai tokie kaip joo. Jų tikslas....Pats neturiu ,bet padarysiu viską,kad ir tu neturėtum,apdergsiu,apvaginsiu,gal man atiduos. O paramas reikia ne vogti ,o proto turėti teisėtai gauti. O joo pripratęs vogti,tad sażiningai nepavyksta .

  • to joo stribvaikiui

    (188.69.211.230)

    užsičiaupk šūdo gabale.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Nuostabiai atsiskleidėt Lanzbyyrgio vagys. Tuomet trėmimus vykdė ne eiliniai, tokie kaip aš, bet partiniai ir komjaunimo aktyvistai, KGB darbuotojai. Vienas iš tokių buvo ir Jūsų generalinis. Dirbo marksistinėje katedroje,be trukdymų keliavo po užsienius, dabar įslaptino KGB sąrašus 75 metams. Įskundė bendraklasį A.Sakalą. Ir dabar akivaizdu,kad dabartiniu metu ne aš išvogiau kolūkius, ne aš išvogiau paramas, ne aš vogiu pieno kainas,ir ne aš vengiu mokėt mokesčius. Taigi jūs dabartiniu metu naudojat anuomet įgytą patirtį ir jums ant liežuvio kirba trėmimai į Sibirą ar raginimai emigruot kad laisvai galėtumėt užvaldyti svetimą turtą. Kas jums mintyje tas ir ant liežuvio. Estai be jokių ceremonijų tokius pašalino ir še tau, šalis toli pažengusi, klesti. O tuomet Estija buvo kur kas labiau atsilikusi Lietuva buvo visus toli pralenkusi. Kas liečia girtavimus tai ir kitokių skaičiavimų pagrindu vistiek pirmaujame. Nėra skirtumo ar visiškai pirmi ar kokie dešimti esame. Jei žmonės niekuo neužimti tai girtavo ir toliau girtaus, statistika čia nė prieko.

  • to na

    (188.69.211.230)

    visiškai pritariu,nes ir 1940m tokie kaip joo vežė ūkininkus į sibirą,nes tie vargšai jų akimis buvo buožės,taip kaip dabar nevispročio joo akimis kažką pasiekę ūkininkai yra vagys.

  • Na

    (78.58.31.200)

    Joo buvo sotus tais laikais vien šūkiais. Iš kaimo ,,vilkome,, tai reiškia ,kad tėvai aprūpindavo mėsa, daržovėmis,nieko bendro su vagystėmis neturi. Sako joo niekas nežudė,nes apie tai negalima buvo nei rašyti nei prasitarti,juk gyvenome šviesiame rytojuje, sotūs buvome,visko perteklius. Pagal joo prasigerę,bet pas mus kaime tokių beveik nelikę,čia kaip norėjo taip ir statistika pateikė. Kaip kitaip įstatymus prastumti,o už pusmečio staigiai prablaivėjome. Dabar visi skundžiasi,kad negali pragyventi o man atrodo,kad negalime nuslopinti savo begalinių norų vis pirkti,reikia ar nereikia,turi kaimynas ir aš noriu. Ir dar,nebuvome lygūs ir tada,tik akių mulkinimas,bet turėjome būti paklusnūs kaip ėriukai,niekas nedrįso pasakyti,kad jam blogai,juk gyvenome rojuje. Joo ir dabar norėtų to laikotarpio,visus iš eilės į Sibirą ,o pats kaimyno žemes, namus . Juk nevogs,o pasiims kas jam ,, teisėtai,,,priklauso,nes pats dabar gali tik apmokamai loti.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Lanzbyyrgio vagys jokių argumentų neturi, veikia pagal generalinio dūdelę. Tad ir šaudo gal pataikys. Anukas naują instrukciją parengęs,bet ji niekuo nesiskiria nuo senosios. Sunku tiems vargšams. Lietuvos gerovę sieja ne su Lietuvos kaip šalies pasiekimais bet su su viso pasaulio pažanga, mobiliais telefonais, kompiuteriais, naudotais automobiliais ir dėvėtais skudurais. Jų pilna tiek Lietuvoje tiek Rusijoje ar tarkim Vietname. Ryškiausi pasiekimai tai ženkliai išaugęs skurdas,benamių nuolatinis gausėjimas ir su tuo susijęs milžiniškas alkoholio vatrtojimas, tvirtas pirmavimas. Ir ko norėti jei viskas nuplaukia į vagių kišenes.

  • Blondinė

    (78.62.24.166)

    Tai dar kart perskaityk, ką parašiau, o gal bėdų su teksto suvokimu turit? O gal galvojat, kad tie ukininkai kur bandas naikina gert ir tingėti pradėjo. Ir nesiruosiu su jumis ginčytis, nes kiekvienas turim savo nuomonę. Tikrai neliaupsinu tarybinių laikų, nes ne viskas ir ne visiems ten buvo gerai. Ir dabartiniai laikai su savo įstatymais, paramom ir įsipareigojimais, neadekvaciomis supirkimo kainomis ne vieną į neviltį nuvarė. Bet jus kažkoks kirminas graužia, o koks jum geriau žinoti.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Tam kur gėrė Lanzbyyrgio vagys per referendumą pradžiai pakišo alaus už 0,298 euro centą ir pažadėjo nuolat parūpinti "EURO"pavadinimu. Ne visi žmonės turi saiką.Paduok karvei sočiai miltų tai ės tol kol padvės. Kaip ir Lansbyyrgio vagys, vogs ir vogs niekada nesustos.

  • blondinei

    (188.69.192.87)

    koks skirtumas kur tie euriukai uždirbti,kad ir emigracijoje kas beje ankstesniais tavo geru žodžiu minimais laikais buvo neįmanomas dalykas.O apie kaimą galiu pasakyt tiek,kad kas netingi dirbt-tas gyvena normaliai.Aš pats esu vidutinis ūkininkas ir viską puikiai žinau.Kaime skursta tik girtuokliai ir tinginiai,bent taip yra mūsų kaime,bet manau,kad taip yra visoje Lietuvoje,nes negi mūsų kaimas yra išskirtinis.Mano kaimynas yra smulkus ūkininkas,turi keliolika karvių,dar laiko mėsinių galvijų ir visiškai gerai gyvena.Nepriklausomybės pradžioje viską pradėjo nuo nulio ir savo darbštumo ir paramų dėka dabar normaliai gyvena.O kitas kaimynas pasuko kitu keliu-kilnojo taurelę ir po šia diena gyvena iš pašalpų ir toliau kilnoja taurelę.Kitas dar geriau pasiekė-gėrė kol girtas sudegė kartu su namu.Sakysi gėrė iš nevilties,o kodėl tas kuris normaliai gyvena negėrė?

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Aš nei kiek neperlenkiu lazdos. Viskas ką sakau yra tiesa. Lanzbyyrgio vagims neina paneigti, todėl iš pykčio mane pravardžiuoja ragina išvykti, nes tiesa jiems degina akis. Pats Generalinis Lanzbyyrgis jau ne kartą grūmuojo savo vagims:„Kaip mes gerai gyventume, jeigu nevogtume iš savo tėvynės. Kiek būtų gėrio ir lėšų geriems dalykams paremti. Dabar jų visą laiką trūksta, o tie, kurie dėl to vaitoja, tegul pasako, kiek pavogė. Nereikia žudyti Lietuvos savo gobšumais ir nemeile. Nemeilė yra baisi liga, o meilė – išganymas“, – dėstė V.Landsbergis.

  • Blondinė

    (78.62.24.166)

    Taip sutinku, pilna prekybos tinklų ir žmonės juose perka! Didelė dalis euriukų uždirbti emigracijoje, kita perkamoji dalis aukojama tik už akcijines prekes. Ir kaip jūs norėtumėte didziosiom raidėm rašyti pirma pasižiūrėkit, kokia socialinė atskirtis yra dabar ir kokia buvo prieš 30 metų. Kaimas miršta ir dėl ūkių stambinimo, kai šeimos ūkiai su 20-40 karvių nepajėgūs konkuruoti su stambiaisiai.

  • Leninukas joo

    (188.69.197.188)

    pats tikriausias šudmaišiukas

  • blondinei

    (188.69.192.87)

    sakai dabar nėra už ką pirkt...tik kažkodėl visur pilna prekybos centrų,prie jų pilnos aikštelės automobilių,kartais sunku surast laisvą vietą.Tai sakyk BLONDINE už ką juose žmonės perka?

  • to joo lenino anūkui

    (188.69.192.87)

    tu ir dar kiti driskiai gal ir valgot karvieną,o dirbantys žmonės valgo normalų maistą.

  • Blondinė

    (78.62.24.166)

    Neslovinsiu ūkių, nedergsiu šiandieninės Lietuvos, bet anksčiau ir buvo gerų dalykų. Kad ir mokslus pabaigę mokytojai sulaukdavo po keletą pasiulymu kur dirbti. Gaudavo kas alytnami, kas butą. Niekas neliko be stogo virš galvos. Zmogus jauteis reikalingas. 2000 m. Baigem studijas pagal specialybę isidarbinom keliese, Kiti tapo nereikaligi, isvaziavo, su magistro laipsniu vos ne vos į pardavėjas įsitrynė. Daug kam nepatinka komunistinės talkos, o kuom akcija darom blogesnė ir kuom skirias? Tai geras dalykas suburiantis zmones. Is kolūkių vogdavo? O dabar tipo ne? Laike tevukai tris karves, pieną parduodavo, visas atlyginimas susidarydavo, o dabar su dvidešimt neina prasigyventi. Joo kartais perlenkia lazda, bet jo kalboje tikrai esti teisybės. Ir pabaigai, anksčiau tikrai gal nebuvo ką pirkti, o dabar nėra už ką pirkti....

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Ne aš, Lanzbyyrgio vagys vėl iš naujo steigia kolūkius šimtais hektarų, darbininkams moka "dirsėmis", kokybiško maisto kaip nėra taip nėra, miesto gyventojams tenka valgyti išmelžtą, prifarširuotą vaistų karvieną ir visokias konservuotas atliekas.

  • to joo lenino anūkui

    (188.69.192.87)

    čia gimei,užaugai ir labai ilgiesi šlovingų tarybinių laikų,bet deja jie nebegryš.Tad belieka vienintelė išeitis-emigruot į rasieją.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Aš čia gimiau ir užaugau jei nepatinku gal geriau jūs važiuokit į Airiją ar Vokietiją gramdyti šikinykų.

  • to joo lenino anūkui

    (188.69.192.87)

    susirink savo utėlėtus skudurus ir varyk į savo rojų-rasieją,ten dar daug kas nepasikeitė.Visur tebestovi paminklai leninui,dar labai daug žigulių.Jei ten išvyktum,mums tik geriau būtų,nebereikėtų skaityt tavo psichozinių kliedesių.

  • susidaro nuomone

    (188.69.196.252)

    kad na prikyses prie pavogtu kolukieciu paju ,nemeluok visko buvo ir valgyt ir parduot turejom ir turejom viska ir pigiai ,o dabar dauguma zmoniu nei valgyt neturi ,nei is ko nusipirkti nes apvogti ,juk voge ir is invalidu ir dar neatiduotos zmonems pavogtos pensjos ,bet tau vogymo sukurtame pasaulyje gerai ,gal ir pats esi toks ir prikyses nagus,tik aklas negali matyti kokia betvarke dedasi ,saukstai auksiniai kgb pakalikai uzsisslaptine ,pricvatizavimai dydziuju imoniu slaptai gryfu pazymeti ,kalejimas uz pinigus neteisetai ikurtas ,bet visi tyli,neskur pirstu dursi visur vagystesir betvarke

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Gerbiamas Na, gal galėtum nurodyti šiandien kurioj parduotuvėj pardavinėjama tikra jautiena ne karviena kaip visada? Gal nematai, kad dabar iš deficito gyvena, ir milijonus varto dvigubindami trigubindami ar pekiagubindami prekybos centrų ir parduotuvių sąvininkai, tavo buvę nemėgstami parduotuvių ar buvusių bazių vedėjai. ? Užaugo ir maži ir sotūs vaikai ir niekas nebuvo marinamas badu ir neteko girdėti, kaip dabar, kad kas nors buvo metamas į šulinį ar užmušamas trenkiant į sieną nes anuomet būdavo pakankamos garantijos ir gaudavo visiems būtiniems poreikiams pakankamai talonų. Teko girdėti kad iš sovietinio nepritekliaus iš legaliai gaunamų talonų muilui, patalynei, frotiniams rankšluoščiams prisipirko tiek kad dar po šia diena. po 28 metų pakanka. Pažanga nors tiek kad pripažinai kad iš kaimo anuomet vogdavai, "vilkome iš kaimo į miestą ką tik galėjome". Ir žinoma to amato po šia diena nemetei.

  • Tikras lenino

    (188.69.197.188)

    anūkas tas mūsų joojukas

  • Na

    (78.58.31.200)

    Joo ir dabar turi pasirinkimą,laukia rytai. Bet apmokami komentarai geriau...ir kišenė pilna ir liežuvis pamalonintas. Joo tikrai nematė nuo,, maisto pertekliaus lūžtančių,,parduotuvių lentynų, iš deficito gyvenančių parduotuvės vedėjų. Nematė,kai mažiems vaikams dalino-skyrė grikių ar kitaš košes,nes parduotuvėje tos,, daug užaugintos kaimo produkcijos,,,nebuvo. Mėsos galėjai gaut tik kokį nusenusios karvės ir dar gerai apipjaustytą mėsgalį. O garbinamas kaimiečio pagalbinis ūkis,tik leidovo susivokti,kad gali būti ir geros mėsos. Tad ir vilkome iš kaimo į miestą ką tik galėjome. Sakot maistui ir savo reikmem išleisdavo mažą dalį pinigų...nei jų uždirbdavome... o kur juos išleisi,jei nieko nebuvo. Vieną nusipirktą iš,,po skverno,,,geresnį skudurą 5-7 metus, kaip kurpaites,nešiodavai. Ir matai niekas nieko nevogė,būtent tada mūsų tautą ir pripratino atseit,,kombinuoti,,,o iš tikro- vogti.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Už kelis rublius buvo galima prisipilti pilnus bakus degalų. Vanduo nemokamai, telefonas vos keli centai. Maistui, pragyvenimui, socialinėms reikmėms žmonės išleisdavo mažesnę pajamų dalį nei dabar.

  • A

    (78.58.117.230)

    Dar apie energetinius išteklius: Aštuntąjame praėjusio amžiaus dešimtmetyje 1 kWh elektros energijos kolchozui kainavo 2 kapeikas, tačiau kolūkiečiams asmeniniam buitiniam vartojimui kolchozas parduodavo jau už 4 kapeikas, o bažnyčioms 16 kapeikų. Palyginimui - litras dyzelinio kuro kainavo 3 kapeikas...

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Kolchozų laikais kiekvienas laikydavo karves kiaules savanoriškai. Prie Lanzbyyrgiio vagių kiaules lauikyti uždrausta, o karves ar kitus sutartinius gyvulius laikyti privaloma, jei turi pievų. Privaloma turėti traktorių, arklys jau netinka. Argi tai ne kolchozas su prievolėmis? Tik žinoma valdžioje kiti asilai vietoj prakutusio žiniomis kolchozo pirmininko.

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Kolchozai buvo bent kiek pasiekę. statė gyventojams namus,kultūros namus, vaikų darželius ir kitas įstaigas, visuomeninius pastatus. Taisė kelius. O Lanzbyyrgio vagys ką pastatė? Ir visiška Lanzbyyrgio vagių analogija su kolchozų steigimu. Ūkiai stambinami iki begalybės, darbininkams kaip ir anuomet labai menkos algos, slepiami mokesčiai Įdarbinant vos pusę etato. Anuomet nurašinėdavo skolas, dabar Lanzbyyrgio vagys prisivagia visos šalies ūkininkams skirtus pinigus iš anksto. Žodžiu tik tereikia įrašyti 2018 metus ir visi publikacijos teiginiai bus teisingi. Nesuprantu ko man reikia laukti jeigu viskas tas pats? Tiktai po Lanzbyyrgio vagių totalaus naikinimo viskas atstatoma vienas prie vieno. Tai ką rašo "A" tai beraščio sapalionės, netgi ne jo,o nuraštytos iš kažkur. Pažangūs kolūkiai su visais darbais puikiausiai susidoroddavo tik apie tai reikėdavo laiku pranešti tiems kurie reikalaudavo. Žinoma ,kaip ir visur, kaip ir dabar, būdavo lūzerių.

  • to joo

    (188.69.192.87)

    juk labai gaila,kad nebėra kolchozų.Būdavo nueini į darbą,pravolioji durnių,ką nors pavagi ir šiokia tokia alga garantuota.O dabar turi suktis pats kaip išmanai ir pavogti nebėra ko,nes dabar vagia tik landzbyyrgio vagys ir tavęs prie vogimo neprileidžia,nes tam dalykui per silpnos tavo smegenys.

  • Na

    (78.58.31.200)

    Ā komentarą atidžiai perskaityti turi joo, kaip ,,gerai dirbo kolūkiai,, net ir premijas dalijo. Gal jau primiršo savo liaupses . Bet jam vistiek nedašus,nes labai tų laikų laukia sugrįžtant.

  • bet kodel

    (188.69.207.157)

    taip voge buvusi kolchozu turta buve vadovai ir dabar jie styprus ir nepasisotine svetimu turtu zmonemis ,o kiti liko ant ledo apvogti ,pazeminti ir nieko negavo isdirbe po 40 metujie dabar gudrus ,patriotais tapo nors visi buvo komunistais ir net kgb pakalikaiso kodel tada landsbergis toleravo vogima ,juk buvo salies vadovaskaip sako konservatoriaio kas butu dabar kai keistusi santvarka,juk tokia neteisybe ilgai negyvuos

  • Joo

    (78.62.27.35)

    Panašiai dabar pas Lanzbyyrgio vagis. Gal tik šiemet išimtis bus, nes prognozuojamas sausas ruduo.

  • A

    (78.58.117.230)

    Po savo vizito Skandinavijos kraštuose Chruščiovas pareikalavo, kad sukolchozintas sovietų okupuotų Baltijos valstybių ūkis pasivytų Danijos ir Švedijos privataus žemės ūkio lygį. Kaip tas vijimasis okupuotai Lietuvai sekasi, galima suprasti kad ir iš tokių pavyzdžių. — Baigiasi ruduo. Kas kartą vis šalčiau ir šalčiau. Grėsmingai artėja žiema. Kolūkyje pats įkarštis: laukuose dar tebėra puse runkelių ir trečdalis bulvių, žmonės skuba. Dirba visi: ir mechanizatoriai ir kontoros darbuotojai, ir pats pirmininkas. Atvažiuoja iš rajono įgaliotinis ir prie pirmininko. —Draugas K . . ., kodėl neklojat linų ? — Todėl, kad jų velnias neims. Jie po stogu, o runkeliai ir bulvės gali užšalti. — Jūs žinot, kad linų fabrikas stovi be darbo? — O linų fabrikas žino, kad kolūkyje šiandien bulves kasa ir aštuoniasdešimt metų seniai? žmonių nėra, o jau šalnos. Ar rimtai. Neklosi? — Rimčiausiai. Neklosiu. Kolūkio pirmininką iškvietė į biurą. Čia sėdėjo atstovas iš Vilniaus. Vėl viskas prasidėjo iš naujo. Reikia pakloti. — Neklosiu, nors uždekit, — spyrėsi pirmininkas. — Pavasarį atsiklojės. Derlius žūva, žmonių nėra. Tai (kolchozo) valdybos nutarimas. — Sukviesk valdybą, išaiškink, kad reikia, kad negalima žiūrėti tik iš savo varpinės. — O ką, iš jūsų varpinės matyti, kad šiemet žiemos nebus. Priimkite (gamybinės valdybos) nutarimą raštiškai. — Sukvietė (gamybinę) valdybą, priėmė raštišką nutarimą, pirmininkui už nepaklusnumą įrašė griežtą papeikimą ir privertė pakloti linus. Po 4 dienų siūbtelėjo Šalčiai ir sniegas. Prišalo neatsiklojėję linai, pražuvo trečdalis runkelių ir ketvirtadalis bulvių” ("Literatūra ir Menas" 1964.3.28).

  • A

    (78.58.117.230)

    1964 pradžioje okupuotoje Lietuvoje buvo iš viso 1781 kolchozas. Iš jų 292 turėjo naudingos žemės tik iki 1000 ha, 722 — tarp 1000 ir 1500 ha, 472 - tarp 1500 ir 2000 ha, 206 tarp 2000 ir 2500 ha, 57 — tarp 2500 ir 3000 ha, 21 — tarp 3000 ir 3500 ha ir 11 — per 3500 ha. Vienam kolchozui vidutiniškai išeina 1980 ha žemės apskritai, vidutiniškai 1496 ha naudingos žemės ir vidutiniškai 1069 ha arimų. Maskvoje įvykęs 1964.12.21-22 Sovietų Sąjungos žemės ūkio specialistų pasitarimas kolchozų optimalaus didumo klausimu okup. Lietuves kolchozams numatė optimalų didumą tarp 1600 ir 3200 ha naudingos žemės ir 1200-2400 ha ariamos žemės (“Liaudies Ūkis”, 1965 Nr. 1, p. 24).

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai